žmogus ir gamta igno šeiniaus romane ,,kuprelis”

Ignas Šeinius buvo ne pirmasis rašytojas, kuris rašė apie žmogų ir gamtą. Šia tema kūrė ir Šatrijos Ragana, Vincas Krėvė. Tačiau jų kūriniuose žmogus yra tarsi šalia gamtos, į ją neįsiliejęs. O romanas ,,Kuprelis“ yra impresionistinis kūrinys. Čia visi veikėjai tartum susilieja su gamta, yra neatskiriama jos dalis. Gamtos vaizdai tartum ,,surišami“ su veikėjų išgyvenimais, jų vidinu pasauliu, nuotaikomis.
Pagrindinis šio kūrinio veikėjas – malūnininkas Olesis, vadinamas kaime Kupreliu. Jis yra gana uždaro būdo, truputį atsiskyrėlis. Tačiau, nepaisant to, Olesis labai myli gamtą. Juuk dėl to jis ir gyvena malūne, kad iš aukštai galėtų matyti gražų gamtos peizažą. Kuprelis pasakoja, kaip vakarais jis išeidavo iš malūno, atsisėsdavo ant raudono akmens: ,,Tyliai, paskendęs saulėleidžio šventėjė, savo sielą su gamtos dvasia suliejęs, meldžiaus saulei, dangui, anapus kurio aukščiausia pajėga rėdo“. Kuprelis tikėjo, kad Dievas yra visur, todėl jame galima įžvelgti ir panteizmo bruožų. Iš pastarosio citatos aiškiai suvokiama, kad pats Kuprelis buvo gamtos dalis, ir jo siela dažnai susiliedavo su ja.
Ignas šeinius labai gražiai aprašo Ollesio ir Kunigundos meilės istoriją. Čia gamta taipogi vaidina svarbų vaidmenį tarp veikėjų išgyvenimų, jų vidinio pasaulio. Yra nemažai tai įrodančių pavyzdžių.
Prisiminkime epizodą, kai Kuprelis antrą kartą naktį lydėjo Gundę namo. Tuo metu jie pradėjo vis labiau ir labiau suartėti. Ki

iap tik tada pradėjo snigti baltos snaigės, kol galiausiai visa žemė pabalo. Niūrioje nakties tamsoje pasidarė šviesiau. Toks staigus prašviesėjimas nakties tamsoje labai puikiai atvaizduoja veikėjų sielas: jose irgi pasidaro šviesiau. Taigi, šioje scenoje matome, kaip gamtos vaizdai pavaizduoja veikėjų vidinį pasaulį.
Tačiau vėliau, jiems i

. . .