Vincas Krėvė

Svarb. Biografijos bruožai Kūryba Visuomeninė veikla

Gimė 1882m. Subartonių kaime netoli Merkinės. 1m. Merkinės pradinės mokyklos mokinys.

Peterburge išlaiko egzaminus iš 4 klasių kurso.

1898m. įstoja į Vilniaus kunigų seminariją.

1900m. išstoja iš seminarijos.

1904m. Kazanėje išlaiko brandos atestato egzaminus.

1904m. įstoja į Kijevo universitetą studijuoti slavistikos.

1905m. į Austro-Vengriją į Lvovo universitetą.

1909m. baigia universitetą filosofijos daktaro laipsniu.

1909m. išvyksta į Baku realinę gimnaziją iki 1920m.

1911m. apgina Kijevo disertaciją ir gauna lyg. Kalbotyros magistro laipsnį.

1920m. grįžta į Lietuvą.

1940m. persikelia į Vilniaus universitetą. Iš pradžių pasitraukia į Austriją.

1947m. emigruoja į JAV, Filadelfiją, kur dirba Pensilvanijos universitete.

1954m. mirė Springfilde, netoji Filadelfijos.

Legenda „Gilšė”.

Aps. „Bobulės vargai”.

Diplominis darbas apie indoeuropiečių protėvynę.

„Dainavos šalies senų žmonių padavimai”, daug apsakymų iš „Šiaudinės pastogės”, „Šarūnas”, drama „Skirgaila.”

Redaguoja žurnalus „Skaitymai”, „Baras”, „Skynimai”, apys. „Žentas”, „Raganius.”

„Dangaus ir žemės sūnūs.”

Rinko tautosaką, skelbė ir tyrinėjjo ją.

Eina užsienio reikalų ministro, ministro pirmininko pareigas.

Dainavos šalies senų žmonių padavimai

Koks žmonių santykis so krikščionybe, praslinkus pusei tūkstantmečio – V.Krėvę dominantis klausimas „Raganiuje.”

Gugio dievas. Jis juo tiki, atgailauja, visada apie jį galvoja. Dievas švelnus, geras, kurį galima garbinti, bet jo nebūtina atsiklausti, gyventi reikia, kaip liepia širdis. Jo dievas – laisvė.

Kukio dievas visus prižiūri, baudžia, smerkia. Jo dievas – paklusnumas ir tvarka. Gugį, turintį savo religiją, žmonės vadina ir laiko raganiumi.

Gugio paveikslu V.Krėvė norėjo parodyti, ką lietuvis kaimietis būtų išsaugojęs, jeigu jo sąmonės nebūtų suparaližavęs supaprastintas bažnyčios mokymas apie dievybę, gamtą ir žmogų. Gugis paneigia, kad viskas dievo valioj, jis, gyvendamas pagal savo įstatymus, yra laimingesnis, turi dvasios harmoniją, o kiti jos neturi. Religinės tiesos yra svetimos, ne iš žmogaus patirties, todėl pagal jas sunku gyventi.

Gugis turi didelę gyvenimišką patirtį. Gyvenimo prasmė jam – darymas žmonėms gera. V.Krėvė parodo, kad įprasta gyvenimo tvarka, senovės papročiai, požiūris yra užgožti materialinių verybių, naujos tvarkos, kuri neleidžia pasireikšti žmogaus geriausiems bruožams. Bažnytinė moralė yra neveiksminga, nes viską lemia turtas, pinigai. Nauja tvarka neleidžia žmogui gyventi pagal širdies įstatymus. Krikščionybė atnešė dvilypumą, moralė skiriasi nuo darbų.

Dangus liaudies žmogaus sąmonėje yra ne tik laimės ir gėrio, bet ir didžiausio teisingumo vieta.