Vientisinio Sakinio Skiryba

Kas atskiriama Atskyrimo sąlygos Pavyzdžiai
1.Veiksnys nuo tarinio vardinės dalies. Praleista jungtis, o vardinė dalis išreikšta daiktavardžiu kiekiniu skaitvardžiu bendratimi. Žodis – galingas ginklas. Dukart du – keturi. Mūsų pareiga – gerai mokytis. Bet: Vogta duona neskalsi. Teisybė visuomet branginama.
2.Vienarūšės sakinio dalys. Nesujungtos jungtukais Prieš jungtukus o, bet, tačiau,tik Prieš antrą (ir tolesnį) pasikartojantį jungtuką ir, ar, arba, bei Stovėjome tvirti, susikaupę.Mėnuo šviečia,bet nešildo.Norėjau ir bėgti, ir rėkti.Išvirk arba pupų, arba žirnių.Bet:supa supa kūdikėlį motina ant rankų. Nemačiau jo kokį trejatą ketvertą metų.
3.Išplėstinis būdvardis ir dalyvinis pažyminys Po pažymimojo žodžio Tyliai ošė miiškas, supąs ežerą. Bet: Tyliai ošė ežerą supąs miškas.
4.Keli derinamieji pažymiai Po pažymimojo žodžio Patekėjo saulė, didelė, raudona, ir nušvietė dangų. Patekėjo saulė – didelė, raudona. Bet: Jauni, gražūs, jie mylėjo vienas kitą. Patekėjo didelė raudona saulė.
5.Priedėlis Po pažymimojo žodžio Vincą Petraitį, mano mamos brolį, pažįsta visi. Kartą čia gyvenęs žmogelis, pavarde Perkūnas.Pamačiau Jovitą – Jono seserį. Agnė, Rasa ir Ugnė – geriausios mano draugės – žaidė kieme. Bet: pamotėlė raganėlė kasė duobę po slenksteliu. Mane apžiūrėjo gydytojas okulistas.
6. Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės Pabrėžiamas prasminis irr intonacinis savarankiškumas Amatą mokėdamas, šunų nelodysi. Puodams barškant, seijės tįsta. Vilkas, palikęs kurapkas, nusliūkino toliau.
7.Tikslinamosios aplinkybės Tikslinama prieš einanti tos pačios rūšies aplinkybė Raiste, prieš šaltinio, ilsėjosi gyvačių karalienė. Kitąsyk, labai seniai, gyveno vienas žmogus.
8.Vienarūšės sakinio dalys, turinčios apibendrinamąjį žo

odį Prieš apibendrinamąjį žodį Po apibendrinamojo žodžio Vabzdžiai, gyvuliai, žmonės – visi džiaugėsi pavasariu. Eglė susilaukė trijų sūnų: Ąžuolo, Uosio ir Beržo. Visko: ir džiaugsmo, ir liūdesio, buvo jos gyvenime. Viskuo: kalba, laikysena – jis buvo paprastas. Bet: Žydėjo raktažolės, lelijos, pakalnutės.
9.Kreipinys Visada skiriamas Nešk, žirgeli, raganėlę per laukelį rudenėlio. Vainikėli žalių rūtų, kur aš tave dėsiu? Tik nesiklaupk, o Prūsija, ant kelių. Ei, žemėtos šaknys, kaip tamsoj jūs matot? Brangieji! Kam išsekot raudomis?
10.Įterpinys Reiškiamas žinių šaltinis, autorius požiūris, abejojimas, spėjimas,įsitikinimas Kitą kartą, savaime aišku, jis nepadarys tokios klaidos. Ji, matyt, nebeateis. Ore – sunku patikėti – vartaliojosi, mirgėjo geltonos peteliškės. Ugnius kažko nerimavo. Įterpiniais nelaikomi: pirmiausia, visų pirma, iš ties, iš tiesų, iš tikrųjų, greičiausiai, tikriausiai, paprastai, apskritai, pagaliau, galų gale, esą, atseit, būtent, galbūt, turbūt, taigi, mat, viis dėlto, vargu ar, toli gražu.
11.Lyginamieji posakiai Neskiriami eina būdo aplinkybė Nepainioti su šalutiniu sakiniu ir priedėliu Vargai praeis kaip naktis. Grėtė Karalienė žydi kaip rožė. Kaip paukščiai giedojo, taip paukšteliai gieda.Būga, kaip profesorius, buvo studentų gerbiamas ir mylimas.

Leave a Comment