„ Aš esu didelis svajotojas ir fantastas, todėl daugiau gyvenuateitim, tikėjimu regėjimais. <…> Vizija – tai mano turtas, svajonė – taimano dabartis, praeitis ir ateitis“.
Tai – reikšmingiausias Mačernio eilėraščių ciklas. Poetas jį rašė labai jaunas, vos aštuoniolikos – dvidešimt vienerių metų. Atkakliai ieškojo atsakymų į jaunystėje iškilusius klausimus: kodėl žmogus ateina į šį pasaulį, kokia gyvenimo prasmė? „Vizijų“ ciklas sudarytas iš įžangos, septynių regėjimų ir pabaigos. „Trečioji“ vizija labai svarbi, nes čia pirmą kartą pasirodo mylima Senolė, kurią galėtume laikyti pagrindine ciklo veikėja. Ji pasirodo išskirtine savo gyvenimo dieną „jaunosios rūbais“ tai eina suprati vestuviu diena . tėviškės “apleistame sode” “senai jau padžiauta skara” poetui sukelia regėjimą, kuriame jis mato iš seno apleisto sodo pakylant jaunosios rūbuose senolę, kuri “lengvučiais žingsniais pasileido eiti per žemę kvepiančią, skaisčiom, skaisčiom akim tarsi kalnuos du ežerėliai gilūs”. Įvesdamas vzijon senolę, Mačernis eilėraštį apgaubia mistika: juk senolė yra lyg iš žemės gelmių iškilusi, saugojanti gimtąją žemę.. Pati ji priklauso praeičiai, yra viena iš „praeities šešėlių“. Taigi praeitis laimina dabartį ir ateitį. Tekstas kupinas mistikos: mirusios senelės sugrįžimas, gestų kalba. . Labai reikšmingas šioje vizijoje sodas – senas ir apleistas. Senumas jį susieja su namais. Paukščių pašautais sparnais figūra teikia liūdesio ir tragiškumo. Auga obelis – rojaus medžio atitikmuo.. Ant obels plevena jos padžiauta skara , niekas nezino kada ji buvo padžiauta Sodas – ideali vieta kur žmogui ramu, Sode gali susitikti gyvieji ir mirusieji. Tačiau šioje vizijoje laukai, apgaubti paslapties “ prieš saulę tekančią suklaupę meldės tyliai“.Baigia Mačernis viziją, nurodydamas į savo būseną: jo širdis suklupusi “tartum keleivis tyrų smėlyje”, jo “svajonės lyg silpni drugeliai, prieblandoj paklydę, miršta”.
Mačernis siekia grožio ir poetiškumo , o ir ta simbolika, kurią jis vos vos jaučiamai veda: senolės pasirodymas yra “gražus” ir todėl, nes jis teikia gimtajai žemei ir jos gyventojams prasmės.