Vincas Mykolaitis Putinas(1893 – 1967)
V. M. Putinas – poetas, dramaturgas, prozininkas. Lietuvių lyriką jis praturtino filosofine mintim, vidiniu dramatizmu, proza – brandžiu psichologiniu romanu, dramaturgija, eiliuotomis pjesėmis. Jo kūrybinis kelias dramatiškas ir sudėtingas, kaip ir pats gyvenimas. Ankstyvoji Putino lyrika tesia Maironio tradicijas, bet eilėraščiai modernesni, intymesni, čia daug gamtos vaizdų, bet nedidingų, panoraminių. Čia gamta jaučiama labai asmeniškai. Kartu ima ryškėti simbolizmą pranašaujantys ženklai ( Beribės erdvės, jūros, toliai). 1927 m. išėjo jo eilėraščių rinkinys „ Tarp dviejų aušrų“. Tai vienas reikšmingiausių rinkinių visoje lietuvių lyrikoje, ryškiausias lietuvių simbolistinės lyrikos pavyzdys. Simbolistine lyrika Putinas susižavėjo studijuodamas Peterburge. Didelį įspūdį jam padarė Jurgio Baltrušaičio, rusų simbolistų kūriniai. Kūrybinį kelią pradėjęs kaip Maironis tradicijų tesėjas poetas nuo tautinės problematikos pamažu grežiasi į individą. Susitelkė ties dramatiškaja dualistine žmogaus prigimtimi. Dualizmas – 1. filosofinė teorija, materiją ir dvasią laikanti lygiareikšmiais dalykais. 2. Dvilypumas, susidvejinimas. Didžioji Putino poezijos žmogaus vidinio konflikto priežastis, priešprieša tarp Dievo ir žmogaus, amžinybės ir laikinumo, idealybės ir materijos. Šias priešpriešas žmogus bando derinti. Iš čia ir kyla dramatizmas – iš žmogaus ir pasaulio vidinio susiskaldymo. Dramatinę įtampa apgaubia liūdna, sielvartinga ir tuo pat metu didinga nuotaika. Visai Putino poetinei mąstysenai ir budingas dualizmas. Dualistinė pasaulio samprata lemia priešybes ( paviršius – gelmės, materelu – idealu, šviesa – tamsa, gyvenimas – mirtis ). Putino poezijos žmogus negali nei žemėje nurimti, nei danguje įsitvirtinti. Jo lemtis svyruoja tarp 2 polių, tarp žemės ir dangaus. Žmogus nuolat yra didžiajame „ Tarp“ : tarp kūno ir sielos, tarp žemės ir dangaus, tarp gyvenimo ir mirties. Svyravimas tarp tų „tarp“ – žmogaus suvokimo būdas – pagrindinė simbolistinės Putino kūrybos tema. Populiariausi rinkinio eilėraščiai („ tarp dviejų aušrų“, „ Rupintojėlis“, „Margi sakalai“, „Vergas“, „Viršūnės ir gelmės“, „Pesimizmo himnai“ ).
Simbolizmo estetika yra pagrįsta A. Šopenhauerio, F. Mičės ir A. Berksono pagrindinės idėjos: „materealusis pasaulis, tikrovė, amžinųuų idėjų apvalkalas, atspindys, slepiantis reiškinio esmę, tikrąją prasmę, kurią žmogus tik nujausti tegali. Pasaulio centras dievybė, o žmogaus laimė susiliesti su ja. Visas pasaulis simbolių miškas, už regiamojo vaizdo slepiasi tpbulas harmonijos planas.„Altorių šešėly“
Tai intelektualinis, psichologinis romanas, kuriame vaizduojama Liudo Vasario iškunigėjimo istorija, sprendžiama poeto ir kunigo pašaukimų nesuderinamumo problema. Lietuvių literatūrai šio romano reikšmė labai didelė, jis parodė lietuvių prozos brandumą, paskatino psikologinio romano plėtrą. Kūrinys yra didelės, meninės vertės. Romane pavaizduotas laikas pirmi 20a. dešimtmečiai (1905 – 1926). Romaną sudaro trys dalys: 1. Bandymų dienos, 2. Eina gyvenimas, 3. Išsivadavimas. Romane svarbiausia neišoriniai įvykiai, o vidinė personažo kaita, jo vidiniai konfliktai.Liudas Vasaris linkęs į autoanalizę, į užsisklendimą. Tai žmogus tampantis ir tapęs kunigu, tačiau suvokiantis, kad šiam luomui netinka. Eidamas savęs pažinimo keliu jis vis labiau įsitikina, kad tik atsidavęs peotiniam talentui taps pačiu savimi, atras save. Nors romane yra sprendžiama specifinė peoto ir kunigo nesuderinamumo problema, tačiau jo prasmė gali būti platesnė. Ją galima suvokti kaip žmogaus pastangas pažinti save, savo polinkius, galimybes, savo aukščiausias vertybes ir pasiryžimą jų laikytis, jas ginti, einant konfliktų ir skaudžių apsisrendimų keliais. Liudo Vasario kūrybinis kelias artimas paties Putino poezijos raidai. Liudas Vasaris, kaip ir Putino lyrinis subjektas linkęs į vidinį prieštaringumą, jautriai išgyvenanti asmenybė.Tad romanas yra patikima atrama Putino lyrikai suprasti. Įpatinga romano pasakotojo pozicija, jis yra visažinis, neretai užbėga įvykiams už akių. Pasakotojas stengiasi būti objektyvus, tačiau juntama jo užuojauta, noras pateisinti herojų.