V. KRËVËS APSAKYMO “SILKËS” ANALIZË
Lietuviø literatûroje gausu ávairaus þanro kûriniø, iðaukðtinanèiøgeràsias þmogaus savybes: tai pasakos, apysakos, apsakymai, romanai irdaugelis kitø. Darbðtûs, nuoðirdûs þmonës taip pat neuþmirðtami VincoKrëvës kûryboje. Vienas ið tokiø yra Kuðlius. Apie já raðytojas raðoviename ið rinkinio “Ðiaudinëj pastogëj” apsakymø “Silkës” Apsakymø rinkinio “Ðiaudinëj pastogëj” pavadinimas jau iðkart lygperkelia á kaimà, imu ásivaizduoti jaukià pirkià, ðiaudais dengtu stogu,ðiltà krosná. Taèiau apsakymo “Silkës” pavadinimas neleidþia mums taipgreit nuspræsti apie ðá kûriná. Nenujauèiame nei apsakymo temos, neinuotaikos, vyrausianèios jame. Taèiau ši savotiška nežinomybë kartu labaisudomina, paskatina skaitymui. Kaip viso rinkinio, taip ir šio apsakymo veiksmas vyksta kaime. Taikonkreti sodyba – Gerdviliaus troba. Veiksmo vieta nusakyta labai tiksliai– “…dabar jisai stovëjo po Gerdviliaus langu…”. Nors veiksmo laikas gananetrumpas, veiksmo vieta nekinta – viskas rutuliojasi Gerdviliø ðeimoje. Ðinedidelë erdvë, þinoma, nulemia apsakymo apimtá. Ji nedidelë, taèiau V.Krëvë sugebëjo joje atskleisti tai, kas jam buvo svarbu – mieganti þmonijossàþinë ir jos pabudimas. Veiksmo laik¹ rašytojas atskleidžia jau pirmajame apsakymo sakinyje,sakydamas, jog “buvo pusiaugavënis”. Tai iðryðkina paèio V. Krëvës ir joapraðomø veikëjø religingumà, paproèiø laikymàsi. Kartu pamatome ir metølaikà – “Á pavasará virto”. Èia išryškëja raðytojo meilë gamtai. Jiperteikiama graþia, iðraiškinga kalba. Jausminga kalba kûriná “lydi”, kaip minëjau, jau nuo pat joekspozicijos. Nuostabûs gamtos vaizdai pagyvinami ir pagraþinami epitetais– “dienos buvo ðiltos, saulëtos”. Tai sukelia iðkilmingumo, begaliniodþiaugsmo áspûdá. Raðytojas taip pat panaudoja personifikacijà, sakydamas,
jog “upeliai ðniokðdami pasakojo pavasario pasakà”. Ðis gamtos gyvumasvaizduotëje suþadina malonius atgimstanèios gamtos vaizdus. Toliau kûrinyje dominuoja taiklûs epitetai padedantys raðytojopavaizduotus daiktus kuo tikroviðkiau iðvysti savo pasàmonëje: “þilasdievulis”, “drebanèios rankos”, “pienuota suknelë” ir kiti. Be epitetø daugvaizdingumo kûriniui suteikia palyginimai. Nors dauguma jø skirtivieninteliam, taèiau svarbiausiam apsakymo akcentui – silkëms: “riebioskaip viðtos”, “silkës kaip plokðtës”, “menkos lyg mekðrukai”. Taèiau bûtent silkës davë pradþià tolimesniam veiksmo rutuliojimuisiir pagrindinei kûrinio minèiai. Apsakyme “Silkës” Vincas Krëvë norëjo mumsparodyti, jog kiekvienà nedorà ir neapgalvotà poelgá lydi sàþinësgrauþatis. Tai svarbiausia ðio kûrinio tema. Raðytojas nori parodyti, jogþmonijos sàþinë dar kruta. Geriausia tam priemonë – sapnas. Apsakyme “Silkës” veikëjø nëra daug. Pagrindinë V. Krëvës pavaizduotaveikëja yra Gerdviliø samdinë Marcelë. Þmogaus sàþinës pabudimà raðytojasperkelia á jos pasaulá, pagrindinei kûrinio minèiai atskleisti pasirenkamabûtent Marcelë. Kalbant apie veikëjus, pamatome begalinæ raðytojo meilæ senyviemsþmonëms. Jis supranta senosios kartos pranaðumà, dþiaugiasi jø dvasioslobynais ir sielos taurumu. “Silkëse” autorius atskleidþia seno þydoKuðliaus paveikslà, kuris norom nenorom kelia uþuojautà. Autorius apsakyme nedalyvauja. Nors V. Krëvë veiksmà pavaizduoja kaippaðalinis, gal net neegzistuojantis þmogus, tai kà galima iðreikðtiþodþiais jis puikiai pavaizdavo. Autorius, rodos, seka kiekvieno veikëjokiekvienà þingsná, nuosekliai já apraðydamas mums. Šá kûriná, manau, Vincas Krëvë paraðë ne ðiaip pasiskaitymui – taipamokantis ávykis, jame daug iðminties. Bûtent tai mane suþavëjo. Juk taipgraþu bûtø ko nors iðmokti ir kartu pajusti malonumà. Manau, jog niekastaip nepaveiks mûsø pasàmonës, kaip pamokymas, ásipynæs á groþinësliteratûros kûriná. Ilgam prisiminsiu Vincà Krëvæ ir jo pamokanèi¹ kûrybà…