Užburtas malūnas
Gyveno du broliai. Vienas buvo labai turtingas, o kitas visiškai vargšas ir vaikščiojo apiplyšęs. Turtingajam broliui buvo labai nemalonu turėti apdriskėlį brolį ir jis norėjo kaip nors juo atsikratyti. Turtuolis sužinojo, kad kažkur toli yra tokia kiaurymė, pasaulio galas, kur gyvena velniai. Kartą jis pasišaukė savo brolį ir sako: -Aš esu skolingas velniams kumpį, tai tu nunešk jį ten į kiaurymę. Vargšas brolis pasiėmė kumpį ir išėjo. Jo kelionė buvo ilga ir sunki, reikėjo eiti per balas ir miškus. Beeidamas pamatė jis miške kažkokį senelį kertant malkas. Prisiartinęs tarė: -Seneli, jums sunku tokiam senam malkas kirsti. Duokite, aš jums padėsiu. Jis paėmė kirvį ir sukapojo malkas. Tada senelis jam tarė: -Aš žinau, vaikeli, kas ir kur tave siunčia. Kai tu tenai nueisi, tai tave apstos daug velnių ir prašys parduoti kumpį. Bet tu atsakyk, kad neparduodi, o tiktai mainai, ir rašyk už kumpį malūnėlio,kuris stovės ant lango. Taip ir buvo. Kai jis įlindo į tą kiaurymę, subėgo labai daug velnių ir prašė, kad parduotų kumpį, bet jis atsakė: -Aš neparduodu, tik mainau. Duokite man tą malūnėlį, kuris ant lango stovi ir gausite kumpį. Velniai iš karto nenorėjo malūnėlio duoti, bet paskum sutiko. Jis pasiėmė malūnėli, greit išlindo iš tos kiaurymės ir išėjo sau namo. Velniai suvalgė kumpį ir susigalvojo malūnėlį atsiimti, bet nebesurado- jo jau ir pėdos užšalo. Atėjęs prie to paties senelio jis klausia: -Ką dabar daryti su tuo malūnėliu? Senelis atsakė: -Tai labai geras daiktas: ką tu norėsi, jis viską tau mals. Ir parodė, kaip reikia juo malti. Jis padėkojo seneliui ir apsidžiaugęs parėjo namo. Parėjęs namo panorėjo, kad malūnėlis maltų pinigus. Tik paspaudė kaip buvo pamokęs senelis- ir byra pinigai. Jis pastatė didelį maišą ir tas maišas tuoj prisipildė pinigų. Vėl paspaudė kitoj vietoj- ir malūnėlis sustojo.
Taip jis prisikrovė daug pinigų ir tapo turtingas. Jau kam tas malūnėlis ir atsibodo. Pamatė jį turtingasis brolis ir pradėjo prašyti, kad atiduotų jam tą malūnėlį. Atidavė jis broliui malūnėlį, parodė, kaip reikia paspausti, bet kaip jį sulaikyti, tai nesakė. Brolis labai mėgo silkes ir parėjęs namo tuo liepė malūnėliui silkes malti. Bematant tiek daug primalė silkių, kad vos namas neplyšo. Nusigandęs parnešė malūnėlį atgal, brolis jį sulaikė ir pastatė ant lango. Sužinojo apie tą malūnėlį jūrininkai , kuriems reikėjo labai daug druskos žuvims sūdyti. Atvažiavo jie pas šitą ūkininką ir prašo, kad parduotų jiems tą malūnėlį. Jis pardavė, parodė, kaip reikia malūnėlį paleisti, bet kaip jį sulaikyti, tai ir vėl nepasakė. Jūrininkai pasiėmė malūnėlį į laivą, padėjo jį patogioje vietoje ir liepė druską malti. Malūnėlis tiek daug primalė druskos, kad laivas neišlaikė ir paskendo. Tas malūnėlis ir iki mūsų dienų mala druską jūrų dugne, Todėl jūros vanduo yra sūrus.