Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje

Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje.

Maironis – poetas-lyrikas, reikšmingiausias jo indėlis į lietuvių literatūrą – tai lyrinė poezija. Maironio eilėraščiai istoriniais motyvais yra vieni populiariausių visoje jo kūryboje, ne vienas tapęs plačiai liaudyje paplitusia daina. Taip yra todėl, kad poetas iš gausybės istorinių faktų ima tik plačiausiai žinomus dalykus: tai Vilnius, Trakai, kovų su kryžiuočiais heroika, tai milžinkapiai, piliakalniai, girios – nebylūs garbingos praeities liudininkai. Lietuvos istorijos myslingumas buvo neišsenkantis poetinio įkvėpimo šaltinis, žadinęs vaizduotę, kėlęs jausmus. Kokia lietuvių tautos kilmė, kaip ji iškilo, sukurdama didžiulę valstybę, ir greit vėl paskendo nežinioje, koks jos laukia likimas? Šie klausimai įkvėpė ne vieną Maironio eilėraštį. “Praeities gilų miegą kas pažadint galėtų? /Kas jos dvasią atspėtų?” – klausia poetas eilėraštyje “Praeitis”. Niekas kitas to meto poezijoje nėra taip stipriai išsakęs romantinės svajonės prikelti gyvą praeities paveikslą, pamatyti jausmo, gyvybės ir prasmės kupiną žmonių gyvenimą, kuriame glūdi tautos dabarties šaknys. Gyvą, visų daugelį kartų girdėtą kovų su kryžiuočiais paveikslą dainius kuria eilėraštyje “Milžinų kapai”. Poetas mus nukelia į žilą senovę, papasakoja kaip paslaptingose giriose senovės lietuviai sutriuškino įsibrovėlius kryžiuočius. Didingas senovės miškų vaizdas, baisus įsibrovėlių likimas, atitinkamai parinkta eilėdara nuteikia šiurpiai ir gūdžiai. Eilėraštyje jauti praeities kovų rūsčią didybę, protesto, ryžto ir pasipiktinimo jausmus, kuriuos sukelia praeities skriaudų, kančių atsiminimai. 1 rinkinyje “Pavasario balsai” netilpo dar du istoriniais motyvais parašyti eilėraščiai – “Trakų pilis” ir “Vilnius”. Eilėraštyje “Trakų pilis” iškyla vieno objekto paveikslas. Jau pirmajame posme atsiskleidžia vaizdo dviplaniškumas. Pro griūvančių, pelėsiais ir kerpe apaugusių sienų paveikslą ryškėja kitoks vaizdas – ‘Trakų štai garbinga pilis ” Eilėraštyje kuriamas praeities ir dabarties kontrastas. Tai nėra nauja tema lietuvių literatūroje, bet Maironis jai įkvėpė gyvybę ir prasmę, suteikė poetiškumo. Ir šiandien mes į Trakų pilį žvelgiame poeto akimis.

Praeitį Maironis vaizdavo ne tam, kad bejėgiškai jos gailėtųsi. Praeityje iškojo pavyzdžių nacionaliniam sąmoningumui, kovingumui žadinti. Karštais šūkiais poetas ragina kovoti dėl tėvynės laimės ir gerovės. Praeitis ir dabartis Maironio eilėraščiuose skamba kaip absoliutus kontrastas. Praeitį gaubė dabartyje gimusių šviesių ateities vilčių aureolė. Poetas lyrikoje išsako lietuvių tautos, “brolių vargdienių” viltis. Tai jų istorija iškyla senuose piliakalniuose, pilių griuvėsiuose, tai jų vargana dabartis, nacionalinė priespauda vaizduojama rėžiančiu kontrastu.