Tarptautinė moters diena Švęsti ar nešvęsti – štai kur klausimas !
Tarptautinė moters diena, tai ne šiaip sau šventė, kurią kaip ir netyčiom švenčia keletas ištikimų feminisčių ar atsidavusių “Tarybinei moteriai” vyriškių. Kaip bebūtų keista, bet tai iš tikrųjų yra tarptautinė šventė ir minima ne tik buvusiose soc. lagerio šalyse. Ši diena yra moterų vienybės ir solidarumo simbolis, o kartu ir pasaulinės taikos simbolis. Ištakų reikėtų ieškoti net Antikinėje Graikijoje, kada moterys paskelbė kariaujantiems vyrams streiką, o šie vargšeliai ištroškę moterų meilės ir šilumos turėjo savo karus nutraukti. Aktyvios moteriškės buvo ir Prancūzijos revoliucijos metu, tačiau apie lygybę joms teko tik svajoti. Viešpatavo vyrai. Šio šimtmečio pradžioje daugelyje šalių moterys pagaliau išsikovojo sau kai kurias teises. Viena jų buvo ir teisė balsuoti. Toks laimėjimas turbūt ir paskatino pirmąją Moters dienos šventę.
1909 m., JAV buvo pirmą kartą paminėta Tarptautinė moters diena, tačiau tai buvo daugiau vietinis renginys, kuriame dalyvavo aršiausios kovotojos už moters teises.
1911m. Tarptautinė moters diena jau buvo švenčiama Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir tik 1913-1914 m. ją pradėjo švęsti Rusijoje. Taigi mitas, kad tai rusų sugalvota šventė taip ir lieka mitu…
Laikui bėgant moters dienos vaidmuo kito. Jei iš pradžių tai buvo moterų bandymas suvienyti jėgas, tai vėliau ši diena tapo švente, kada moteris gali džiaugsmingai atsigręžti atgal ir pamatyti kas pasiekta, kas išsikovota per šį šimtmetį.
1977 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja išleido rezoliucija, kurioje kiekviena tauta raginama sutinkamai su jos istorinėm ir tautinėm tradicijom, paskelbti vieną metų dieną “Moters teisių ir Tarptautinės taikos diena”. Daugumoje šalių Tarptautinė moters diena švenčiama vis tik Kovo 8 d.
O ar verta švęsti šią dieną ? Aišku verta. Švenčių niekada nebus per daug… O nenorite švęsti – laukite Gegužės 1 d. Galėsite Gegužės 1 d. įteikti savo mylimai merginai gėlių ir pasakyti: “Sveikinu tave su motinos diena”. Gerai kad mes nešvenčiame “Tėvo dienos” – turbūt nė vienas studentėlis ar šiaip nevedęs jaunuolis sutriktų pasveikintas su “Tėvo diena” 🙂 Įteikite mylimai moteriai gėlių, pabučiuokite ir parodykite didžiulę pagarbą, kurios ji turbūt tikrai nusipelnė.Prieš dešimtmetį viena populiariausių švenčių – Kovo 8-oji pagal parduodamų gėlių skaičių šiuo metu nustumta į šalį Rugsėjo 1-osios, vardadienių, Motinos dienos ir net Vėlinių, bet vis dar lenkia valstybines šventes – Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. “Kovo 8-ąją parduodame daugiau gėlių negu eilinę dieną, bet ne tiek kiek parduodavome prieš aštuonerius metus, – prisimena dvylika metų “Kauno šiltnamiuose” Noreikiškėse dirbantis vyriausiasis agronomas Rimantas Dabrukas. – Tai buvo ryški šventė. Buvo ir gegužės 1-oji, 9-oji Vasario pabaigoje pradėdavome ruošti per žiemą laikytas gėles pardavimui. Dabar paprasčiau – pritaikę vakarietišką technologiją, galime užauginti gėles bet kuriai metų dienai”. Šiuo metu Noreikiškių gėlininkai augina rožes, gerberas ir… agurkus, nes išnykus sovietinėms šventėms, tulpės, gvazdikai tapo nepaklausūs, o prie vakarietiškų ar egzotiškų gėlių kauniečiai dar nepriprato. “Raudonųjų tulpių teko atsisakyti – nėra paklausos, – sakė agronomas, – palikome jas smulkiems gėlininkams”. Vaikščiodamas tarp gėlių šiltnamyje, kuriame pats įdiegė modernią kompiuteriu valdomą tręšimo technologiją, R.Dabrukas su pasididžiavimu vardija užsienietiškus gėlių pavadinimus ir atsidūsta, kad kauniečiai liko ištikimi įprastai raudonai gėlių spalvai: “60 procentų mūsų šiltnamyje auginamų gėlių – raudonos, 20 procentų – baltos, kitos įvairių įdomių atspalvių, tačiau šias – rusvos spalvos gerberas – turbūt reikės naikinti. Neperka ir violetinės spalvos gėlių. Nors man jos įdomios ir patinka, bet pirkėjui tik vargais negalais įsiūlai.”
Kauniečių šiltnamių stiklas papildomai uždengtas polietilenine plėvele, taupoma dienos lempų šviesa: “Gerberos dabar nekaip atrodo – dienos apsiniaukusios, o lempas deginti šiai gėlių rūšiai per brangu. Gerai, kad jos mėgsta vėsą – dabar jau nereikia šildyti. Vasarą, kai daugiau saulės, čia bus visai kitas vaizdas, – aiškino R.Dabrukas, – bet vasarą gerberų nebus kur dėti. Rožėms šviesa būtina. Jei nedegintume lempų visai užmigtų. Penkis kartus per dieną laistomos tirpalu ir apšviečiamos visą parą, rožės duoda derlių 9 kartus per metus”. Nors “Kauno šiltnamiai” per metus išaugina 1 milijoną 30 tūkstančių rožių ir 530 tūkstančių gerberų žiedų, korespondentai šiltnamiuose neišvydo tūkstančių žiedų, nes gėlės dar neišsiskleidusiais žiedais skinamos anksti ryte: “Kažin ar rasite kokį subrendusį žiedelį – už tai mes savo darbuotojus baudžiame”.