Stilistika

Stilistika-kalbotyros šaka. Ji tiria kalbos vartojimo savitumą įvairiose žmonių bendravimo ir veiklos srityse:kasdieninėje, buitinėje situacijoje, moxlinėje lit. ir t.t. Viena iš svarbiausių stilistikos moxlo sąvokų yra stilius. Šiuo terminu nusakomas kalbos vartojimo būdas. Yra geras stilius ir prastas stilius. Prastas stilius gero stiliaus priešybė.
Funkcinis stilius-bendrinės kalbos atmaina, kurios savitumą lemia vartojimo sritis, f-jos ir turinys.
Stiliai. Šnekamasis stilius. Seniausias iš visų stilių. Vartijimo sritis. Vartojamas kasdieniniu bendravimo situacijose-namu, gatvės ir pan. Turinys. Kalbama apie nesudetingus dalykus, aplinkos daiktus. F-ja. Paprasto bendravimo f--ja. Kasdieninis kalbejimas ir ne todel, kad reikia pateikti kažkokią dalykine info. Ypatybės. Reiškimosi forma – sakytinė. Rašytine forma – privatūs laiškai, dialogai. Sakytinei formai labai svarbu intonacija. Kitas požymis – glaudus ryšys su dialogu. Kitos ypatybes: neoficialumas, trumpinimas, išraiškingumas. Trūkumai. Parazitinių žodžiu vartojimas(ta prasme, atseit, vadinasi). Barbarizmu žarginizmo vartojimas, kitų stilių išraiškos priemonių vartojimas, padidejes bezdamums.
Dakykiniai stiliai skirti dalykinei info. Administracine veikla, moxlas, pubicistika. Moxlinis stilius. Parašyti mokykliniai vadoveliai. Ypatybes. Kalba sausoka, be emociju vaizdu. Žanrai. Monografija-moxlo veikalas, nagrinejama tema, problema. Straipsnis-nedidelis mooxlinis rašinys, selbiamas zurnale. Studija-nemazas moxlinis darbas, išleistas ackira knyga. Tezes-trumpai suformuluoti pagrindiniai pranesimo, paskaitos teiginiai. Vadovelis-moxlo srities mokomoji knyga.
Daugeli rasiniu rasome moxliniu stiliumi. Dazniausiai susipynes su publicistiniu. Jis nera itin moxlinis.
Referatas turi susideti:pratarme, ivadas, medzhiagos destymas, išvados, bibliografija.
Kanceliarinis. Su

usiduriame kai rasome pareiskima, igaliojima, protokola, isakyma, nutarima. Artimas moxliniam tik šabloniškesnis. Vartojama daug klišių, frazių: palyginti su, priklausomai nuo. Ypatybe – oficialumas. Labiausiai nutoles nuo šn. kalbos. Yra griežtos istatymu, dokumentu stiliaus normos.
Publicistinis stilius. Publicistika tai aktualios visuomenines tematikos, faktais paremti, tiesiogiai reiškiantys autoriaus požiųrį ir idealūs kūriniai. Vartojimo sritys. Laikraštis, radijas, tv. Ižanginis straipsnis, žinute, kronika, reportazas, recenzija, feljetonas – laikrastiniai zanrai. Pasitaiko publicistiniu nukrypimu.publicistinis stilius sakytine forma egzistuoja mitinguose ir t.t. Turinys. Visuomenei aktualios temos.(politika, ekonomika, morale).F-jos. Tixlas ne tik informuoti visuomene, bet ir propaguoti savo idejas, daryti itaka. Tai skubi informacija. Ypatybes. – veritinimas ne vieno zhmogaus bet visos visuomenes. Trukumai-si stiliu smarkiai veikia administraciniai rastai. Del to stilius darosi sunkus per daug kanceliarinio st. terminu.
Pub. St. labiausiai tiinka rasiniams apie meile, tevyne, draugyste.
Meninis stilius. Meniniu stiliumi kuriama grozhine litaretura. Del to jis vadinamas groziniu, beletristiniu st. galima ji vadinti vaizdinga emicinga kalba arab apskritai grozines liter. kalbos vartojimu budas. Meninio stiliaus centras – lytinis eilerastis. Ypatybes: vaizdingumas, palyginimas, metafora, įasmeninimas, stiliaus individualumas

Leave a Comment