Stiliaus ir retirines figuros

Stiliaus ir retorinės figūros

Leksikinės stiliaus figūros Apibūdinimas Pavyzdžiai
Palyginimas

Stiliaus figūra, kai sugretinami du kalbami dalykai. Dalykiniuose tekstuose palyginimai nėra vaizdingi. Uogienojai lyg rūtos kelmais kelmais želia. (A. Baranauskas)
Kaip giedras vakaras jis buvo.
Metafora

Tropas, kai žodžio ar posakio reikšmė grindžiama panašum (išoriniu, vidiniu ir kt.). Tai vaizdingas, išraiškingas palyginimas. Pro namų skeletų galvas skaidrūs debesėliai. (A. Venclova)
Personifikacija
(įasmeninimas) Žmogui būdingų savybių suteikimas gamtos reiškiniams, gyvūnams. Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą/ Ir žiemos triūsus visus pargriaudama juokės. (K. Donelaitis)
Alegorija

Sutartinis (sąlyginis) reiškinio, daikto, ypatybės apibūdinimas. Dažniausiai tai viso posakio ar net kūūrinio (pasakėčia) perkeltinė reikšmė. Vartojame, kai norime pasakyti išraiškingai, emocingai. Ne kiekvienas, kuris tau padeda, yra tavo draugas ir ne kiekvienas, kuris tave peikia yra tavo priešas.
Metonimija

Tropas, kai daikto ar reiškinio pavadinimas perkeliamas kitam, jam giminiškai artimam daiktui. Vartojame, kai norime sugretinti tiesioginę ir netiesioginę reikšmę. Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia.
Varlių karalius po raistą vaikštinėja.
Hiperbolė

Tropas, kai siekiant didesnio įspūdžio labai padidinama, perdedama. Tas žirgelis juodbėrėlis
Bėgdamas vėjelį lenkia,
O jo aukso pasagėlės
Į padanges žemę mėto. (tts.)
Litotė

Tropas, kai siekiant didesnio įspūdžio sumažinama. Vyras kaip piipiras, aukštas kaip šaukštas. Trobelė ant vištos kojelės. (tts.)
Sinekdocha

Tropas, kai bendresnis, platesnis pavadinimas keičiamas siauresniu ir atvirkščiai (dalis vietoj visumos). Savo ašarų tyru lašu
Tu nauja man šviesa suspindėjai. (V. Mykolaitis-Putinas)
Saulė stebuklą parodys,
Grūdas velėnoj nežūva. (V. Mykolaitis-Putinas)
Antonomacija

Tropas, kai tikrinis vardas vartojamas vietoj be

endrinio ir atvirkščiai. Daug pasaulyje tokių išpuikusių jonų.
Ironija

Tropas, kai gretinami priešingos reikšmės žodžiai ar poskiai, slaptas (subtilus) pašiepimas, neįžeidus, sąmojingas posakis. Vietoj lietuviškos knygos – šilkinės pagalvės darbo kambary – tai ot kokia jūsų tėvynės meilė nemari. (T. Tilvytis)
Perifrazė

Tropas, kurį sudaro perkeltinis tikrojo pavadinimo nusakymas aprašomuoju būdu. Dieną ir naktį, tartum šešėlis,
Skrisiu ir skrisiu, niekur nesėsiu.
Kur baltas miestas, kur Nemunėlis,
Ten aš nutūpsiu, ten pailsėsiu. (S. Nėris)
Kontrastas

Stiliaus figūra, kai greta vartojami antonimai sukuria kontrastingą vaizdą. Toks ilgas, o kartu ir toks trumpas tas mūsų gyvenimas.
Kalambūras

Posakis, grindžiamas skirtingų reikšmių žodžių garsiniu panašumu. Mano sieloj džiaugsmas rymo
Nuo puikaus ir gero rimo.
Ei, pikta audra, ei, liūtys!
Negadinkit man eilutės.
Net kai jūroj keliam burę,
Aš sau ieškau kalambūro. (D. Minajevas)
Oksimoronas

Tai antoniminių žodžių gretinimas, kai daiktui priskiriamas požymis, kuris prieštarauja jo esmei. Vaartojame, kai norime sulaukti klausytojų (skaitytojų) dėmesio, palankumo, nuostabos. Skambi tyla.
Kartus džiaugsmas.
Baisiai gražus.
Baltas melas.
Paradoksas

Tai pasakymas, aforizmas, reiškiantis neįprastą mintį. Dažnai ta mintis atrodo nelogiška. Tiesiog – arčiau, aplink – greičiau.
Neskubėk ir būsi pirmas.
Retorinės figūros (sintaksinės ir minties figūros) Apibūdinimas

Pavyzdžiai

Retorinis klausimas Klausiamasis sakinys, nerikalaujantis atsakymo. Juo kas nors teigiama, tvirtinama, skatinama, abejojama, stebimasi ir kt. Ko taip nuliūdai? Ko ant krūtinės
Ašara krinta griaudi?
Gailiesi, amūius didžius atminęs?
Praeitį brangią liūdi? (Maironis)
Retorinis kreipinys Pakilus kreipimasis į įsivaizduojamą klausytoją arba į negyną daiktą. Tuomet tas daiktas sureikšminamas. Kur tavo, Vilniau, tie spinduliai,
Kuriuos skleidei
Lietuvai, mūsų tėvynei? (Maironis)
Retorinis su

ušukimas Emocingas šaukiamasis sakinys. Juo suteikiama ekspresyvumo. Naktis jį rūbais tamsiaiskaip dūmais
Dengia!jis miega giliai!
Negreit su saule išauš dar rytas! (Maironis)
Inversija

Neįprasto žodžių tvarka sakinyje, kai reikšmingiausi žodžiai keliami į sakinio pradžią arba į neįprastą vietą. Taip siekiama išskirti, pabrėžti, aktualizuoti. Moterų pusė kapos sūnelius laydėt pasisiūlė. (K. Donelaitis)
Dainuok gyvenimą langvutį. (S. Nėris)
Kartojimas

Žodžių, frazių, sakinių pakartojimas, siekiant sustiprinti įspūdį. Dvi mano rankos – judviem priglausti.
Dvi mano ausys – jūsų klausyti.
Dvi mano lūpos – barti ir bausti.
Dvi mano kojos – paskui lakstyti. (J. Marcinkevičius)
Anafora

Eilutės pradžios pakartojimai. Bijau nakties, kuri pakalnėn žengia
Iš klonio purvino, tamsaus ir žemo.
Bijau nakties, kuri migla padanges dengia,-
Bijau nakties, kuri dar nesutemo. (V. Mykolaitis-Putinas)
Epifora

Eilutės ar posmo paskutinių žodžių pakartojimas. Ir žemė nesisuka, tik,
Užgniauždama kvapą,
Krinta, ir krinta, ir krinta. (J. Marcinkevičius)
Sandūra

Eilutės galo žodžių pakartojimas kitos pradžioje. Štai tau medžiai švokščia. Ko jie švokščia, tu nežinai, o aš žinau. (V. Krėvė)
Įrėminimas

Tas pats žodžių junginys kartojamas teksto atkarpos (pastraipos, posmo) pradžioje ir pabaigoje. Vien tik mėlyna akyse!
Žemėj, ore ir danguj
Daugiau nieko nebmatysi,-
Vien tik mėlyna akyse. (K. Binkis)
Paralelizmas Dviejų reiškinių sugretinimas ir vianodas jų išdėstymas sakinyje. Paukštė mažą paukštelį
Šildo plunksna švelnia.
Šiltą mažą rankelę
Spaudžiu savo delne. (S. Nėris)

Antitezė

Priešingų dalykų sugretinimas, dažnai reiškiamas antonimais. Nubirs lapeliai
Užaugs kiti,
Numirs tėvelis,
Jau nebus kito. (tts.)
Išvardijimas

Vienarūšių sakinio dalių eilė, didinanti vidinę adresato įtampą. Kas gi tenai už miško

Žiba, tvaska, ištiško? (A. Strazdas)
Asindetonas

Bejungtukis išvardijimas (jungtukai nevartojami te

en, kur jie turėtų būti). Vartojame, kai kuriame dinamišką vaizdą, visumos įspūdį. Šnekamojoje kalboje gali būti kuriamas nebaigtumo įspūdis. Plačios stepės, miestų mūrai,
Aerodromai, fabrikai.
Sodai, saulėti pajūriai,-
Žaidžią smėlyje vaikai. (S. Nėris)
Polisindetonas

Išvardijimas, kai jungtukai vartojami prieš kiekvieną sakinio narį, taip pabrėžiant kiekvienos minties svarbumą. Ir greitai patekėjo naujo ryto saulė,
Ir žuvo tos nakties ir siaubas, ir apgaulė,
Ir nykūs sielvartai kaip juodas sapnas dingo. (V. Mykolaitis-Putinas)
Laipsniavimas

Vienarūšių sakinio dalių išvardijimas keliant stiprėjimo ar silpnėjimo įspūdį. Vargas šakojo,
Vargas lapojo,
Vargas vartus kilnojo. (tts.)
Korekcija

Pasakytos minties patikslinimas, pakeitimas. Taip siekiame pabrėžti kontrastą. Po dielės sausros žolė buvo suvytusi, išdegusi, tai buvo net ne žolė, o tik jos prisiminimas.
Elipsė

Lengvai numanomų sakinio dalių praleidimas. Vartojame, kai norime pasakyti glausčiau. Onutė dovanų gavo lėlę, Jonukas – mašinytę, o Marytė – knygą.
Nutylėjimas

Neužbaigta mintis. Bet neskuba debesėlis,-
Vos ant miško pasikėlęs,
Žiūri, žiūri ežeran. (K. Binkis)

Leave a Comment