Vilniaus technikos kolegija Elektrotechnikos ir automatikos fakultetas
1AE2 grupė
Kalbos kultūros savarankiškas darbas Nr.5
„Sintaksės klaidos. Linksnių vartojimo klaidos”
Atliko studentas Tomas Vrubliauskas
Tikrino dėstytoja Jolita Grašienė
Vilnius 2003
Įvadas. Šio darbo tikslas – išsamiau susipažinti su sintaksės vartojimoklaidomis. Sintaksės klaidos – labai didelės, pakertančios pačią kalbossistemą. Šiame darbe aš noriu plačiau aprašyti linksnių vartojimo klaidas.Dažniausiai sintaksės klaidos atsiranda dėl kitų kalbų poveikio. „Lietuviųkalbos žinyne” (2000, Kaunas, „Šviesa”) rašoma, kad „santykiaudamos kalbosviena kita veikia, bet stipresnė kalba (didesnės tautos ir didesnių teisių)spaudžia silpnesnę ir primeta jai savo įtaką”. Su Lietuvių kalba taipatsitiko dėl rusų ir lenkų kalbų poveikio ir tik aukštos kultūros raštožmonių, redaktorių ir stilistų pastangomis yra sukurta ir iki šiolišlaikyta gana taisyklinga ir graži rašomoji kalba. Antrasis klaidųšaltinis – nenorminė privati šnekamoji kalba. Ji ypač veikia bendrinėskalbos tartį, fonetiką, leksiką. Rašydamas šį darbą rėmiausi • „Lietuvių kalbos žinynas”, 2000, Kaunas, „Šviesa”; • Jonas Šukys „Lietuvių kalba 11”, 2001, Kaunas, „Šviesa”; • „Kalbos praktikos patarimai”, 1985, Vilnius, „Mokslas”. • Vytautas Vitkauskas „Kad mūsų žodis neverktų”, 1990, Kaunas, „Šviesa”; • „Gimtasis žodis 99/11”, 1999, Vilnius, „Spauda”; • „Kalbos kultūra 62”, 1992, Vilnius, „Mokslas”; • „Kalbos kultūra 63”, 1992, Vilnius, „Mokslas”Šiame darbe pirmiausia analizuojami linksnių vartojimo klaidos, klaidųkilmė, jų taisymas ir pateikiama daug neteisingo linksnių vartojimopavyzdžių.
Jono Šukio „Lietuvių kalba 11” rašoma, kad „dažnesnės sintaksėsklaidos – klaidingi žodžių junginiai, retesnės – netinkamai vartojamisakiniai, ypač sudėtiniai”. Tą patį Jonas šukys sako ir „Gimtojo žodžio”straipsnyje „Kalbos klaidos”, tačiau linksnių vartojimo klaidos taip patdažnos.
Linksnių vartojimo klaidos
Žodžių junginiai dažniausiai klaidingai sudaromi, kai parenkamas netas linksnis arba ne ta prielinksninė konstrukcija, t.y. prielinksnis,einantis su linksniu. Patys paprasčiausi pavyzdžiai yra tokie pasakymai:
šiandien antro sausio. Švęsime šešiolikto vasario. Ar aštunto kovo busšventė? V.Vitkauskas knygelėje „Kad mūsų žodis neverktų” sako: „kas čia perkilmininko linksnis ir kaip jis derintas su daitavardžiu? Antro,šešiolikto, aštunto – juk vyriškosios giminės skaitvardžių vienaskaitoskilmininkas. Kaip tada jį turėsime derinti su daitavardžiu diena? Šiandienantro dieno sausio? Švęsime šešiolikto dieno vasario? Paėmėme rusų kalbosbevardės giminės formą, ją negrabiai išsivertėme ir ėmėme netaisyklingaivartoti.”Linksnių vartojimo klaidos labiausiai plinta dėl sudėtingų ir sunkiaiįsimenamų linksnių reikšmių ir dėl nekūrybiško vertimo iš kitų, ypač rusų,kalbų.
• Vardininkas.
Vardininkas yra centrinis lietuvių kalbos linksnis, dedamas į žodynus.Kalboje vardininkas vyrauja, tačiau reikšmių turi nedaug. Paprastaivardininkas reiškia sakinio veikėją, tiksliau – subjektą: tai, apie kąsakinyje kalbama: Vaikai žaidžia. Aš nekaltas. Saulutė tekėjo, lapeliaimirgėjo. Tokie vardininkai eina sakinio veiksniu.
Dažnai vardininkas reiškia būseną: Varna – paukštis. Aš esu gydytojas.Toks vardininkas eina vardine tarinio dalimi.
Iš didesnių vardininko vartojimo klaidų yra tik dvi.
▪ Daugiskaitos vardininko negalima painioti su dalies, arba neapibrėžto kiekio, kilmininku.
Jis dažniausiai vartojamas su veiksmažodžiais atsirasti, būti, kilti ,įvykti, pasitaikyti ir pan. Pavyzdžiui, sakinį: man kilo visokie sumanymaiturime taisyti taip: man kilo visokių sumanymų. Arba: spėjama, kad nuotrankios muzikos įvyksta pokyčiai smegenyse (= spėjama, kad nuo trankiosmuzikos įvyksta pokyčių smegenyse).
Štai taip atrodo vienos tautinių mažumų atstovės lietuvių kalbaparduotuvėje:
–– Sakykit, pardavėjas, o pas jus Rokiškio sūris yra? Tas patsskaniausias…O pienas irgi yra? .Išgirdę tokį pokalbį galime spręsti, kadšiai rusakalbei moteriškei sunku suprasti, kad lietuviai, kai nežino
tikslaus daiktų skaičiaus, vartoja dalies kilmininką: pavyzdžiui, sūriųyra… pieno yra… Tačiau labai keista, kai šitaip ima kalbėti lietuviai.Pasak Jono Šukio ir Vytauto Vitkausko ši linksnio vartojimo klaida kilusiiš rusų kalbos, kuri skirtumo tarp daugiskaitos vardininko ir dalieskilmininko nėra.? Tačiau mes dažnai sutrinkame, pagalvoję kaip teisingiau: „Šviesos”leidykla ar leidykla „Šviesa”; „Moksleivio” žurnalas ar žurnalas„Moksleivis” ir panašiai.
Jonas Šukys sako, kad „gerai abejaip, nors tradiciškiau „Šviesos”leidykla, „Moksleivio” žurnalas. Rašte simbolinio vardo kilmininką rodokabutės, bet šnekamojoje kalboje kabutės neperteikiamos ir gali susidarytidviprasmybė, todėl tuomet aiškesnis vardininkas: žurnalas „Moksleivis”,ansamblis „Lietuva”. Jeigu dalykas, apie kurį kalbame, pašnekovams žinomas,priedelio apskritai nereikia: mama dirba „Šviesoje”. Skaitau „Moksleivį”.Mokyklų simbolinių vardų vartojamas tik kilmininkas: „Aušros” gimnazija,„Vyturio” vidurinė mokykla.
▪ Vardininkas nevartojamas vietoje šauksmininko kreipiniui reikšti :
V.Vitkauskas sako, kad „pasakymai Jonukas pareik, Jonas paduok puodukąir panašūs taip visur ir skamba.” Yra pastebėta, kad kartais taip pasakomair tarmėse., bet tokie tarmiški pasakymai jau turi stilistinę reikšmę.Žemaitijoje kai kur supykę žmonės sako: vaiks, mauk iš čia!Ši klaida taippat kilusi iš rusų kalbos, juk rusai sako: дорогой друг , o lietuviaiverčia tai ne brangus drauge…, o brangus draugas…
? Tačiau yra ir tam tikrų abejonių, kaip geriau sakyti. Pavyzdžiui:
–– Pone ministre, pone vedėjau… ar ponas ministre, ponas vedėjau?
–– Galima abejaip, bet geriau pone ministre, pone vedėjau… Tai labiauatitinka lietuvių kalbos sistemą, palyginkim senoviškus tarmių emocingusšūktelėjimus pone Dieve, pone karaliau… Ir kitais atvejais priedėliuslinksniu prideriname prie šaukšmininko: sakome tik parlamentare Juozaiti,deputate Petraiti, nes, kaip sako Jonas Šukys, parlamentaras Juozaitis,deputatas Petraitis skambėtų neįprastai, nemandagiai.
6 Kilmininkas
Kilmininkas netinka kiekybei reikšti su aukštesniojo laipsnio
prieveiksmiais daugiau, mažiauDažnai tenka išgirsti sakant: čia telpa daugiau šimto litrų, arbakartais vyresnis mokytojas liepdavo parašyti rašinį , kurio apimtis nemažiau penkių puslapių. Arba spręsdamas uždavinius iš senesnių vadovėliųrasdavau tokiais žodžiais pradedamą uždavinį: krovinys sveria daugiautonos… Ši klaida padaroma pažodžiui verčiant iš rusų kalbos: большеста…, больше пяти… O reikėtų sakyti: čia telpa daugiau kaip/ daugiaunei/ daugiau negu šimtas litrų…, parašyk rašinį ne mažesnį/ ilgesnį neipenki puslapiai, kovinys sveria daugiau kaip toną/ daugiau negu toną/daugiau nei toną.
▪ Kilmininkas nevartojamas mėnesio dienai nusakyti.
Kaip jau rašiau prieš tai, sakyti šiandien penkto sausio, arba klaustikelinto šiandien yra ne tik nertaisyklinga, bet ir negražu, nes taip mesparodome savo išprūsimo stoką.
Kilmininkas nevartotinas su veiksmažodžiais pasiekti ir prieiti.
Nesakoma priėjau namo, upės, o tik – namą, upę arba prie namo, upės,todėl sakytina priėjome prie išvados, išvadą arba padarėme išvadą, priėjomeprie tos pačios nuomonės, tą pačią nuomonę.
Pasiekti paprastai reikalauja galininko, o ne kilmininko: jie pasiekėtikslą (ne tikslo). Pelnas pasiekė milijoną (ne milijono). Su pasiektitinka tik dalies kilmininkas: pasiekėmė laimėjimų (t.y. ne visus, o tikdalį).
? Spaudoje dažnai randame tokį sakinį: atvykome kilnaus tikslo vedini.Ar taip galima rašyti?
Jonas Šukys vadovėlyje „Lietuvių kalba 11” (2001, Kaunas, „Šviesa”) rašo,kad „spauda taip parašo, bet šį sakinį reikėtų taisyti į atvykome kilnaustikslo vedami, geriau – skatinami. Veiksmažodiniai būdvardžiai vedinas,nešinas valdo tik įnagininkus: atėjo vaiku vedinas, kirviu nešinas.
? Paspaudžiau draugo ar draugui ranką?
Čia geriau pabrėžti, į ką krypsta veiksmas, o ne kam kas priklauso,todėl sakytina paspaudžiau draugui ranką, paglosčiau vaikui galvą,
pažvelgiau jam į akis…? Nenoriu arba nereikia pirkti knygą ar knygos?
Dabar leidžiama abejaip, bet įprasčiau , senoviškiau, yra kilmininkas:nenoriu, nereikia, negalima … pirkti knygos.
• Naudininkas
Naudininkas nėra dažnas linksnis, jo reikšmių nelabai daug.
▪ Su naudininku nevartojamas veiksmažodis atitikti.
Šiuo atveju veiksmažodis atitikti reikalauja ne naudininko, ogalininko – atitikti ką? Todėl sakome ne nuorašas atitinka originalui, onuorašas atitinka originalą, ne tai aiškus neatitikimas taisyklei, o taiaiškus taisyklės neatitikimas.
Ši klaida atkeliavo iš rusų kalbos, juk būtent rusai sako atitiktikam.
▪ Su posakiu kreipti dėmesį (dėmesio) turi būti ne naudininkas, o prielinksnio į konstrukcija.
Vartotina kreipiame dėmesį į sportą, ne sportui; bet įmanoma skirtidėmesį (dėmesio) sportui.
Kaip matome ši linksnių vartojimo klaida, kaip ir dauguma kitų kilo išneteisingai ir nekūrybiškai išsiverstų posakių iš rusų kalbos.
Naudininkai netinka su būdvardžiais godus, šykštus ir panašus.
Turi būti godus turto (ne turtui), šykštus žodžių (ne žodžiams),panašus į žvaigždę (ne žvaigždei).
Naudininkas netinka tikslo aplinkybei reikšti po slinkties (judėjimo) reikšmės veiksmažodžių.
Sakytina: teatras išvyko į gastroles, gastroliuoti (ne gastrolėms);atsiuntė studentų praktikos atlikti (ne praktikai atlikti); kviečiu šokti(ne šokiui).
▪ Naudininkas nevartojamas laiko ribai reikšti, kai nežymi paskirties.
Pavyzdžiui, negalima sakyti ar rašyti: šiai valandai rinkimųrezultatai dar nepatikslinti (= šią valandą, iki šios valandos); šiaidienai įregistruoti 775 laikraščiai (= iki šios dienos); metų pradžiaiinstitute dirbo 83 darbuotojai (= metų pradžioje).
? Kaip geriau: išėjau valandėlei ar išėjau valandėlę?
Žymieji kalbininkai Jonas Jablonskis, Juozas Balčikonis teikė išėjauvalandėlę. Išvažiavo visą savaitę. Dabar įteisinta ir išėjau valandėlei irišvažiavo visai savaitei.
• Galininkas
Galininkas kalboje šiaip dažnas, bet reikšmių turi nedaug.
▪ Galininkas nevartojamas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti.
Sakytina: mokiniai daro klaidų, bet ne klaidas (nes daro ne visasįmanomas). Prie paminklo padėjome gėlių, bet ne gėles, nes, vėlgi, ne visaspasaulio gėles nešėme prie paminklo.
O kiek kartų skaitėte skelbimus, panašius į šį, publikuojamą „Alioreklamoje”: reikalinga sekretorė, mokanti užsienio kalbas. Tel… Juknegali viena sekretorė mokėti visų pasaulio kalbų, todėl reikėtų arbakonkrečiai nurodyti užsienio kalbą, arba rašyti, kad reikalinga sekretorė,mokanti užsienio kalbų.
▪ Galininkas nevartotinas po gavusio neiginį galininkinio veiksmažodžio – čia būtinas neiginio kilmininkas.
Pavyzdžiui, juk nesakysime nedarinėk duris. Čia vartosime kilmininkąir sakysime nedarinėk durų. Yra pastebėta, kad šia klaidą dažniausiai darokitų šalių piliečiai, pramokę lietuvių kalbos, o ypač rusai ir lenkai.Todėl dar neaiški šios klaidos kilmė – rusiška ji ar lenkiška.
▪ Galininku su bendratimi nereiškiamas tikslas arba siekimas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais bei paskirtis.
Sakytina atvyko skaityti paskaitų, bet ne paskaitas, atvykopasveikinti prezidento, bet ne prezidentą, nes klausimas keltinas nepasveikinti ką, o atvyko ko, kokiu tikslu; kaimynas atėjo kirviopasiskolinti, ne kirvį.
• Įnagininkas
Įnagininkas nėra dažnas, tačiau turi labai daug reikšmių.
▪ Daiktavardžių įnagininkas nevartotinas nuolatinei (nekintamai) būsenai reikšti su veiksmažodžio būti formomis.
Užuot sakę: šio leidinio steigėju yra mūsų institutas, turėtume sakytišio laidinio steigėjas yra mūsų institutas. Arba dar: ne – sprendžiant išakcento jis galėjo būti prancūzu, bet sprendžiant iš akcento jis galėjobūti prancūzas.
Ši klaida, kaip ir dauguma jų, kilusi iš rusų kalbos. Rusai vartoja
būti kuo.▪ Būdvardžių (ar būdvardiškų žodžių) įnagininkas nevartojams būsenai (būviui) reikšti. Jie derinami su daiktavardžio ar įvardžio linksniu, žyminčiu būsenos turėtoją:
a) su vardininku: ne sąraše jis buvo pirmuoju, bet sąraše jis buvo pirmasis; ne kas nenori tapti turtingesniu, bet kas nenori tapti turtingesnis.
b) su kilmininku: ne vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu, bet vien pinigai nepadaro žmogaus laimingo; ne jo norima būti protingesniu, bet jo norima būti protingesnio.
c) su naudininku: ne lengva žmogui būti geru, bet lengva žogui būti geram; ne tai padėtų jam tapti profesionalesniu, bet tai padėtų jam tapti profesionalesniam; ne kaip tau būti laimingu, bet kaip tau būti laimingam.
d) su galininku: ne sunkumai privertė ją būti taupesne, bet sunkumai privertė ją būti taupesnę; ne kas jį tokiu padarė, bet kas jį tokį padarė.
▪ Įnagininkas nevartojamas papildiniui reikšti su gausą pilnumą žyminčiais veiksmažodžiais gausėti, prikimšti, prikrauti, pripildyti.
Sakytina fonotekoje gausėja, daugėja įrašų, bet ne fonoteka gausėjaįrašais. Kišenės prikimštos pinigų, bet ne pinigais.
▪ Įnagininkas nevartotinas papildiniui rekšti su gausą žyminčiai s būdvardžiais dosnus, gausus, turtingas.
Sakome prezidentas dosnus pažadų, bet ne pažadais, krašte gaususmiškų, o dar geriau kraštas miškingas, bet ne kraštas gausus miškais.
? Ar gerai: jis buvo silpnas kūnu, bet stiprus dvasia?
Jonas Šukys sako, kad „čia būtų geriau jis buvo silpno kūno, betstiprios dvasios”.
• Vietininkas
Vietininkas palyginti retas, bet jį vartojant klystama dažniausiai.Lietuvių kalboje vietininkas turi tik dvi reikšmes: vietos ir laiko.Kitomis reikšmėmis vietininkas paprastai netinka – yra nusižiūrėta iš rusų
kalbos arba iš vadinamojo „prielinksninio linksnio”.▪ Vietininkas nevartojamas būsenai reikšti.
Nesakome sportininkas šiandien ne formoje, bet sportininkas šiandienblogos formos; ne medžiaga yra kietoje būklėje, bet medžiaga yra kieta; nevakar buvau ne nuotaikoje, bet vakar buvau prastos nuotaikos.
▪ Vietininkas netinka daikto požymiui ir veiksnio reiškimosi būdui nusakyti.
Ne pastatai palikti apgailėtinoje būklėje, bet pastatai apgailėtinosbūklės; ne tekstas perrašytas trijuose egzamplioriuose, bet tekstasperrašytas trimis egzamplioriais.
▪ Vietininkas nevartojamas veiksmo priežasčiai, pagrindui reikšti.
Ne pervargimo išdavoje, bet dėl pervargimo; ne sausros įtakoje, betdėl sausros; ne karo pasekmėje, bet dėl karo.
▪ Vietininkas netinka veikėjo vidinei būsenai reikšti.
Ne jame kilo puiki mintis, o jam kilo puiki mintis; ne ko jame daugiau– humoristo ar žurnalisto, bet kas jis labiau – humoristas ar žurnalistas.
▪ Vietininkas nevartojamas veikimo ar būsenos sričiai (ne vietai) reikšti su žodžiais gabus, -i, nusimanyti, nutuokti, prisipažinti.
Dažnai girdime, kaip sakoma ji gabi ir moksle, ir sporte, ir muzikoje,tačiau reikėtų sakyti ji gabi ir mokslui, ir sportui, ir muzikai. Oprisipažino meilėje būtina keisti į: prisipažino mylįs, kad myli; pasisakėmylįs, kad myli.
▪ Nevartotini suprieveiksmėję vietininkai daugumoje, esmėje, pagrinde, visumoje, tvarkoje.
Negalima sakyti chore daugumoje dainuoja mergaitės, bet choredaugiausia dainuoja mergaitės; ne niekas esmėje nepasikeitė, bet niekas išesmės nepasikeitė ir panašiai.
▪ Nevartotini suprielinksnėję (einantys po linksnio) vietininkai bėgyje, laikotarpyje.
Pavyzdžiui negalima sakyti darbą turėsime baigti metų bėgyje, betdarbą turėsime baigti per metus. Apie šią vietinko linksnio vartojimoklaidą buvo labai išsamiai paaiškinta LNK laidoje „Žodis ne žvirblis”.
Išvada. Daugelis garsių ir nelabai Lietuvos kalbininkų, kalbos tyrinėtojų
pastebi, kad lietuvių kalbai labai pakenkė Sovietų Rusijos ir dar prieš taibuvusi Lenkijos okupacija. Iš pradžių LDK bajorai perėmė daugybę lenkiškųpapročių, o vėliau ir lenkų kalbą, kuri, kaip jie sakė, buvo „kilmingesnėir gražesnė” nei lietuvių, o vėliau prievarta iš pradžių carinės Rusijos, ovėliau Sovietų Sąjungos brukama rusų kalbą išmokė lietuvių vartoti daugibęverstinių posakių, net nesusimąstant, jog tai – kalbos klaida.Gerai, jog dabar pamažu kalba atgimsta ir vis daugiau yra jaunųžmonių, kurie stengiasi kalbėti taisyklingai.
▪ Šaltiniai
• „Lietuvių kalbos žinynas”, 2000, Kaunas, „Šviesa”; • Jonas Šukys „Lietuvių kalba 11”, 2001, Kaunas, „Šviesa”; • „Kalbos praktikos patarimai”, 1985, Vilnius, „Mokslas”. • Vytautas Vitkauskas „Kad mūsų žodis neverktų”, 1990, Kaunas, „Šviesa”; • „Gimtasis žodis 99/11”, 1999, Vilnius, „Spauda”; • „Kalbos kultūra 62”, 1992, Vilnius, „Mokslas”; • „Kalbos kultūra 63”, 1992, Vilnius, „Mokslas”