Salomėjos Nėries eilėraščio “Kada manęs nebus” analizė

Salomėja Nėris – poetė noeromantikė. Vieni gražiausių eilėrašciu meilės tema, parašytų apie 1929 ir 1930 metus, yra “Kur baltos statulos” ir “Kada menęs nebus”.

Perskaitytas eilėraštis “Kada manęs nebus” man sukelė labai stiprų laisvės pojūtį, kuris yra susietas su tyros meilės jausmu.

Poetė šiame eilėraštyje sugebejo subtiliai išreikšti trapios ir švelnios meilės jėgą, išsiskyrimo kančią. Meilė yra tyra, neveidmainiška, kilni, dora, primenanti vėjo ir erelių laisve kalnuose:

Kalnuos laisvi ereliai nardo,-

Kalnuos ir mes abu —

Vai, kas kartos tau mano vardą,

Kada kalnų nebus?

Čia aptariama meilės poezija, žinoma, daar siejasi su tomis “melynomis pasakomis”, kuri7 poet4 v4liau atsisak4, suprasdama, kad meilė turi turėti tvirtesnį pagrindą.

Šiame kūrinyje atsiskleidžia neoromantikams būdingas bruožas: poetė kalba tarsine pati su savimi, bet su kažkuo kitu. Taip pat eilėrašty yra ir mistinio ilgesio motyvų:

Kalnuos ir mes abu —

Vai, kas kartos tau mano varda?
Tekste esantys brūkšniai atspindi ta ilgesi, kurį autorė išgyvena. Atrodo, lyg rašydama eilėraštį, poetė susimąsto pradėdama naują eilutę.

Labai paprasta ir aiški šio eilėraščio forma – visuose ketureiliuose pasikartoja ta pati struktūra ir du laaiko dėmenys (visų ketureilų pradžiose atsispindi svajingos mintys dabartyje, o pabaigose iškyla nostalgiški nežinomybės klausimai ateičiai). Man pasirodė, jog tekstas siejasi su žmogaus istoriškumu: atrodo, jod veiksmas vyksta dabar, tačiau kūrinio lyrinis subjektas yra veikiamas gražios praeities ir kuria prielaidas sa

avo ateičiai, iškeldamas retorunį klausimą – kada manes nebus.

Teksto erdve – gamta: laisva, tyra, nesuteršta. Erdvei laisves pojūtį suteikia šie žodžiai: kalnuos nardo, vėjai laisvės dainą suokia, laisviems nerūpi. Jie išreiškia laisvės kibirkštėlę, kuri įsimaišo į amžinas lyrinio subjekto klausimus.

Manau, eilėraščio lyrinis subjektas artimas pačiai poetei. Jos meilė buvo tyra, tačiau be ateities, todel tekste tiek daug retoriškumo, lyg lyrinis subjektas kentetų iš meilės, klausdamas “Kas mano meilę tau pakeis?”:

Vai, kas kartos tau mano vardą..

Vai, kas primins tau mano juoką.

Vai, kas pakeis atu mano meilę.
Net žodeliai “vai” tekstui suteikia ilgesingo retoriškumo, kuriančio dar aiškesnį nežinomybės vaizda.

Geriausi Salomejos Nėries eileraščiai meilės tema mus žavi atspindėtų jausmų tyrumu, išgyvenimų taurumu. Juose jautriai atskleistas tikras žmogiškas susijaudinimas ir dramatizmas, kuris atsiskleidžia ir pastarajame jos kūrinyje “Kada maanęs nebus”.

Leave a Comment