Rasytojai savizudziai Kaip jie tai padare?
Zmogus yra vienas is nedaugelio gyvunu, kuris kartais zudosi pats. Rasytojas yra vienas is nedaugelio zmoniu, kuris daznai zudosi “su polekiu”, kurio mirtis yra “estetiska ir grazi”. Autorius nepretenduoja i issamu ir tikslu visu nusizudziusiu rasytoju gyvenimo, kurybos bei mirties aprasyma. Cia pateikiami tik keliasdesimties rasytoju gyvenimo bei mirties faktai, autoriaus nuomone idomus skaitytojams. Rasytoju pavardes isdestytos chronologine tvarka pagal ju mirties data.
Homeras (apie XII-VII a.pr.m.e.) Legendinis “Iliados” ir “Odisejos” autorius, visu rasytoju patriarchas. Anot vienos legendos, epigramos forma uzrasytos ant antkapio, jis pasikore nesugebejes iminti misles, ko iesko zvejai (zvejai pasake: “Ka rasim – ismesim, ko nerasim – nusinesim”, teisingas atsakymas – uteles). Sapfo (apie 610-580 m.pr.m.e.) Graiku poete. Laikoma pirmaja moterimi, rasiusia eiles. Gime aristokratu seimoje, apsupta zymiu to meto moteru gyveno Lesbos saloje. Moke jas eiliu, muzikos ir sokiu. Daugelis Sapfo eilerasciu aukstina moters meile moteriai, taciau, jei tiketi viena legendu, tai poete nusizude is nelaimingos meiles vyrui – valtininkui Faonui. Uola, nuo kurios ji nusoko, veliau tapo simboline vieta, kur zudydavosi nelaimingi isimylejeliai. Titus Lukretius Carus (apie 96-55 m.pr.m.e.) Romos poetas. Poemos “Apie daiktu prigimti”, kurioje eilemis isdeste Epikuro mokymo esme, autorius. Tikru ziniu apie jo gyvenima beveik neisliko. Sakoma, kad jo protas daznai budavo aptemes, poezija rasydavo trumpose pertraukose tarp priepuoliu. Vienos tokios dvasines krizes metu ir nusizude. Lucius Annaeus Seneka (4-65) Romos filososofas stoikas, rasytojas. Gime turtingoje seimoje, mokesi filosofijos ir iskalbos meno. Valdant Neronui padare didziule politine karjera, tapo vienu is imperijos valdovu. Sulaukes 58 metu pasitrauke is valstybes valdymo ir tris metus atsidejo rasymui. Po to netiketai isivele i rumu intrigas, buvo apkaltintas suokalbio rengimu ir gavo isakyma nusizudyti. Garbaus amziaus rasytojo tarnai perpjove jam ranku, o po to ir koju venas, taciau kraujas tekejo silpnai. Tada Seneka isgere nuodu ir atsigule i karsta vonia. Mirdamas, kalbejosi su draugais. Tarnai uzrase kiekviena jo zodi, bet sie uzrasai, deja, neisliko. Senekos savizudybes scena nuostabiai aprase Tacitas. Gaius Petronius Arbiter (mire 66 m.) Romos rasytojas, laikomas “Satyrikono” autoriumi. Gime kilmingoje seimoje, tarnavo vienos provincijos valdytoju, konsulu, buvo imperatoriaus Nerono patiketinis. Tikras estetas, pramintas “elegantiskumo teiseju” (is cia ir kilo pravarde “Arbiter”). Pavyduoliai apsmeize Petroniju imperatoriui del suokalbio pries ji. Nelaukdamas nuosprendzio, Petronijus pasitrauke is gyvenimo. Jo mirtis buvo tokia pati grazi, kaip ir jo gyvenimas. Sukvietes artimus draugus i prasmatnu pokyli, persipjove abieju ranku venas ir apsibintavo zaizdas, kad ne per greitai isteketu kraujas. Keleta valandu praleido malonioje kompanijoje, snekuciavosi, klausesi muzikos ir eiliu, po to ramiai uzmigo amzinu miegu. Li Bo (701-762) Kinieciu poetas, amzininku vadintas “dangaus gyventoju, nusileidusiu ant zemes”. Musu laikus pasieke apie 900 jo eilerasciu, kuriuose konfuciskas racionalizmas organiskai persipynes su daosizmo svajingumu. Jaunysteje Li Bo daug keliavo, isgarsejo savo eilemis ir buvo pakviestas i imperatoriaus rumus. Pasizymejo karstu temperamentu. Uz tai, kad buvo imperatoriaus sunaus, norejusio paverzti sosta, salininku, keleta metu praleido tremtyje. Pasak placiai pasklidusios legendos, nuskendo apsvaiges, troksdamas sugauti menulio atvaizda vandenyje. Taciau greiciausiai jis nusizude populiariausiu to meto budu – nusiskandino. Pietro della Vigna (1190-1249) Italu poetas ir publicistas. Kiles is prascioku, padare stulbinancia karjera ir tapo imperatoriaus Frederiko II patareju. Isgarsejo piktais manifestais pries Romos popieziu. Apsmeiztas priesu, pateko i kalejima. Ten islydyta gelezimi isdegino jam akis ir visu paniekai surakinta grandinemis veziojo po sali. Neislaikes patyciu, poetas nusizude trenkdamas galva i siena. Dante Alighieri “Dieviskosios komedijos” XIII giesmeje apraso septintaji pragaro rata, kuriame kencia savizudziai (zmogzudziai ir eretikai kali sestame rate). Pietro della Vigna, paverstas nuodingu krumu, guodziasi: “Noredamas nusikratyt kanciom, Nusprendziau mirt ir tuo nubausti mela, Bet nubaudziau save as nejuciom.” (Verte Aleksys Churginas) Robert Burton (1577-1640) Anglu rasytojas ir mokslininkas, vadinamas “anglu Monteniu”. Gyveno, mokesi ir dirbo Oksforde. “Melencholijos anatomijos” – filosofinio veikalo, uzvaldziusio XIX a. anglu romantiku protus ir sirdis – autorius. Jis rase: “Zmones gimsta kanciose, gyvena be vilties, ju ligos – neisgydomos. Kuo ilgiau jie gyvena, tuo kartesnis tampa ju gyvenimas. Tik mirtis gali juos paguosti”. Rasytojas su uzsidegimu uzsiiminejo astrologija. Sakoma, kad karta jis sudare savo horoskopa, pranasaujanti savizudybe. Tam, kad irodytu jo teisinguma, pasikore.
Thomas Chatterton (1752-1770) Anglu poetas. Vienas jauniausiu poetu savizudziu, tapes abejingos ir priesiskos visuomenes palauzto kurejo simboliu. Berniukas augo baisiame skurde. Labai anksti atsiskleide jo neeilinis talentas. Budamas 16 metu savo eilerascius pasirase isgalvoto XV a. poeto vardu ir taip atkreipe pripazintu poetu demesi. Svajodamas apie garbe ir turtus, persikele is Bristolio i Londona. Stengdamasis uzsidirbti duonai, rase kas pakliuvo: satyrinius eilerascius, poemas, pamfletus, politinius straipsnius. Mokejo jam nedaug arba visiskai nieko. Didziausia savo honorara – penkias ginejas – gavo is teatro uz operetes tekstus. Neziurint i gresianti bada, jaunasis poetas bodejosi fizinio darbo kaip neverto saves uzsiemimo. Kelias dienas pries mirti jaunuolis maitinosi tik vandeniu. Kaip isdidus aristokratas uz paskutinius grasius nusipirko ne duonos, bet nuodu. Jo kuna surado kambarelyje ant grindu, klote nuklotu niekam nereikalingais rankrasciais. Iki 18 metu tada jam truko 3 menesiu. Nicolas Gilbert (1750-1780) Prancuzu poetas. Baige jezuitu mokykla, dirbo mokytoju provincijoje. Persikeles i Paryziu isgarsejo sentimentaliais religinio pobudzio eilerasciais. Mego save laikyti niekieno nesuprastu ir tinkamai neivertintu poetu, nors gaudavo netgi valstybes stipendija. Kai nebuvo priimtas i Akademija, pradejo rasyti kandzias satyras. Nusizude ligonineje, i kuria pateko po galvos sutrenkimo. Palatoje parase eilerasti “Atsisveikinimas su gyvenimu” ir nurijo rakta nuo skrynios, kurioje laike savo kurinius. Aleksandr Radiscev (1749-1802) Rusu rasytojas ir visuomenes veikejas. Gime turtingu dvarininku seimoje, studijavo Leipcigo universitete, po to tarnavo Senate, uzeme Sankt Peterburgo muitines direktoriaus posta. 1790 m. isleido kritine publicistine knyga “Kelione is Peterburgo i Maskva” ir tuo uzsitrauke Jekaterinos II nemalone. Nuo mirties bausmes ji isgelbejo tik jo globejas grafas A.Voroncovas. 1796 m. grizo is Sibiro tremties. Valdant Aleksandrui I pradejo dirbti istatymu kurimo komisijoje. Laisvu paziuru A.Radiscevas pasisake uz baudziavos, kuno bausmiu ir valdzios privilegiju panaikinima. Komisijos pirmininkui grafui P.Zavadovskiui pagrasinus pakartotine tremtimi, jo nervai neislaike. Viena ryta jis isgere eiline porcija raminanciuju, po to uzsiverte buteli nuodu ir dar bande griebtis skustuvo, taciau ranka sulaike sunus. Tevas pasake jam: “As ilgai kankinsiuosi”. A.Radiscevas kankinosi dvi valandas. Jan Potocky (1761-1815) Lenku rasytojas, vienas pagrindiniu lenkiskos Svietimo epochos veikeju. Masonas, Maltos ordino riteris. Rase prancuziskai, isleido garsuji romana “Rankrastis, rastas Saragosoje”. Paskutinius tris gyvenimo metus niekur neisvykdamas ir su niekuo nebendraudamas praleido savo sodyboje. Visa ta laika kentejo nuo baisiu migrenos priepuoliu, atvedusiu prie savizudybes. Nusizude suviu i galva. Tam panaudojo ne paprasta kulka, o sidabrini rutuliuka, nuimta nuo cukrines dangtelio ir nunesta pasventinti kapelionui (“tam atvejui, jei Dievas visdelto yra”). Ferdinand Jacob Raimund (1790-1836) Vokieciu dramaturgas, vadinamas “stebuklingojo farso” tevu. Mokesi konditerio amato, taciau pasirinko klajojancio aktoriaus gyvenima. Turejo savo trupe, vadovavo Vienos teatrui. Dramaturgo pjesiu pastatymus lydejo sekme, ko visiskai negalima pasakyti apie jo asmenini gyvenima. Nuolat kankinamas nerimo ir hipochondrijos priepuoliu, jis jautesi vis nelaimingesnis. Karta jam ikando suo ir jis, issigandes, kad uzsikrete pasiutlige, nusisove. Po savizudybes suni patikrino – suo buvo sveikas. Dramaturgo garbei Vienoje stovi paminklas, veikia jo vardu pavadintas teatras. Thomas Lovell Beddoes (1803-1849) Anglu poetas ir dramaturgas. Zymaus gydytojo, inhaliacines terapijos pradininko sunus. Jo literaturinis talentas atsiskleide jau vaikysteje. 18-os metu isleido pirmaja knyga, Oksforda baige budamas pripazintu rasytoju. Studijavo filosofija, dalyvavo teatrineje veikloje. Nuolat pasizymedavo ekscentriskais poelgiais: noredamas suvaidinti vienoje Sekspyro dramoje, tam issinuomojo visa teatra; bande padegti kito teatro pastata liepsnojanciu penkiu svaru banknotu. Visa gyvenima buvo apsestas vienos idejos – pazinti mirti. Tuo tikslu studijavo anatomija, uzsieme gydytojo praktika, daug metu rase ir perrasinejo (bet taip ir neuzbaige) svarbiausia savo gyvenime knyga “Anekdotu apie mirti rinkinys”. Pasirinko originalu, kaip ir jis pats, savizudybes buda: noredamas mirti nuo nukraujavimo, atvere kairiosios kojos arterija. Taciau nusizudyti nepavyko, i zaizda pateko infekcija ir jam amputavo koja. Po pusmecio jis nusinuodijo. Paliko rasteli, kuriame buvo parasyta: “As tinku tiktai tam, kad buciau suestas slieku.” Gerard de Nerval (1808-1855) Prancuzu poetas ir prozininkas. Vienas pirmuju prancuzu simbolistu ir siurrealistu. Mego bohemiska gyvenima. 1836 m. aistringai isimylejo aktore Jeanny Y. Colonna, kuri po dvieju metu istekejo uz kito, o dar po ketveriu numire. Siai moteriai Nervalis pasvente visa savo gyvenima ir kuryba. Ji tapo jam mistine Amzinaja Moterimi, o veliau, paastrejus psichinei ligai, – Mergele Marija. Save poetas laike dievu, turinciu stebuklingu galiu. 8 kartus gulejo beprotnamyje. Vidury gatves jis “nusimesdavo zemiskus apdarus”, gelbedavo zmonija nuo naujo pasaulinio potvynio, patepdavo ir gydydavo kitus beprotnamio klientus. Buvo apsestas savizudybes manijos. Pasakojama, kad pirma karta pamates Dunoju, jis susuko: “Koks grozis! Idealu savizudybei!” Viena salta gruodzio nakti jis ilgai klaidziojo po Paryziu, o paryciui pasikore gatveje ant prijuostes raistelio. Agonija tesesi ilgai, ja stebejo aplink susirinke valkatos. Petrus Borel (1809-1859) Prancuzu poetas romantikas. Savo kurinius pasirasinejo Likantropo (Vilkzmogio) slapyvardziu. Nekente burzuazines civilizacijos, tyciojosi is jos ydu. Aukstino savanoriska mirti, visus ragino statyti savizudybiu fabrika. Nusivyles literatura, isvyko i Alzyra ir daugiau neberase. Cia pagal jo projekta pastatytoje gotikineje pilyje gyveno iki pat mirties. Nusizude: per pati vasaros karsti tol stovejo po kaitria Afrikos saule, kol pasibaisejusiu kaimynu akivaizdoje krito negyvas nuo saules smugio. Armand Barthet (1820-1874) Prancuzu poetas ir dramaturgas. Dar budamas jaunas uzkariavo Paryziu pjese “Lesbietiskas zvirblis”, kuri buvo pastatyta “Le Theatre Francaise”. Kuri laika maudesi savo sloves spinduliuose, taciau visi kiti jo kuriniai nesulauke nei publikos, nei kritiku pripazinimo. Po nesekmingu vedybu jis isprotejo. Guledamas beprotnamyje iskastravo save skustuvu ir numire nuo kraujo netekimo. Aleksej Tolstoj (1817-1875) Rusu prozininkas, poetas, dramaturgas. Eiles pradejo rasyti budamas 6 metu. Gyvenime jam labai sekesi, buvo tikras laimes kudikis: sekmingai tarnavo caro rumuose, garsejo kaip salonu liutas, pasizymejo nepaprasta fizine jega, buvo visu mylimas populiariu istoriniu baladziu, romanu, dramu, satyru autorius. Jo galvoje gime ideja apie smaikstu literaturini personaza Kuzma Prutkova. I gyvenimo pabaiga A.Tolstojui kurti sekesi vis sunkiau. Ikvepimui jis pradejo naudoti medicininius preparatus. Ijunko i morfiju. Tada prasidejo nerviniai priepuoliai, galvos skausmai. Mire iki dugno isgeres pilna morfijaus buteliuka. Jose Anuncion Silva (1865-1896) Kolumbieciu poetas. Jaunyste praleido Paryziuje, draugavo su S.Mallarme ir P.Verlaine, kuryboje save laike Ch. Baudelaire ir E.Poe pasekeju. Jo lyrika nebudinga iprastai Lotynu Amerikos poezijai – ji melancholiska, persmelkta tragedijos nuojautomis. “Mirties suzadetiniui”, kaip jis pats save vadino, nesiseke visa gyvenima: nuskurdo jo seima, mire mylimiausia sesuo, laivo katastrofoje zuvo visi jo rankrasciai. J.A.Silva issove sau tiesiai i sirdi – savizudybes isvakarese jo prasymu gydytojas pazymejo ta vieta ant krutines, kur reikia sauti. Jo savizudybes scenariju savo romane “Simtas metu vienatves” panaudojo G.G.Markesas. Romane pulkininkas Buendija prasove pro sali, tuo tarpu gyvenime J.A.Silva buvo taiklus. Otto Weininger (1880-1903) Austru rasytojas ir filosofas. Gime turtingoje zydu seimoje. Budamas 22 metu Vienos universitete apsigyne daktaro disertacija biseksualumo tema ir ta pacia diena apsikrikstijo. Isgarsejo filosofiniu traktatu “Lytis ir charakteris”, kuriame teigiama, kad kiekviename zmoguje kovoja du pradai – vyriskas ir moteriskas. Moteriskas – niekingas, jausmingas ir amoralus, vyriskas – pozytivus, vaisingas ir genialus. “Moteriska” judaizma autorius priespastate “vyriskai” krikscionybei. Neilgai trukus po traktato pasirodymo sis zydas antisemitas nusisove. Tam tikslui jis issinuomojo kambari name, kuriame mire Bethovenas. Rene Vivien (1877-1909) Anglu kilmes Prancuzijos poete. Jaunysteje daug keliavo po Rytu salis, mokejo keliolika kalbu, pasizymejo savo ekstravagantiskumu. “Siuolaikine Sapfo” ja vadino ne tik del eilerasciu, bet ir del neslepiamu lesbietisku polinkiu. Jai priklause vienas aukstuomenes salonu Paryziuje, i kuri rinkdavosi garsiausios to meto moterys. Pries pat mirti ja paliko meiluze, ji visiskai atsisake maisto ir mire is bado. Louis Boussenard (1847-1910) Prancuzu rasytojas, nuotykinio zanro klasikas. Studijavo medicina, dalyvavo kare, daug keliavo. Gyvenime patyre visokiu nuotykiu, buvo turtingas ir populiarus. Mirus jo mylimai zmonai, labai pergyveno del sios netekties, nieko nebevalge ir numire nuo issekimo. Pries mirti draugams issiunte kvietimus, kuriuose buvo parasyta: “Louis Boussenardas turi garbes pakviesti Jus i savo laidotuves, kurios ivyks tokiu ir tokiu adresu. Neturedamas jegu pergyventi zmonos mirti, jis iseina sesiasdesimt treciaisiais savo gyvenimo metais”. Paul Lafarge (1842-1911) Prancuzu literaturos kritikas, publicistas ir kulturologas. Devyniolikto amziaus pabaigoje parase daug kritiniu straipsniu apie to meto rasytoju kuryba. Ypatingai priesiskai buvo nusiteikes pries “burzuazini prisitaikeli” V. Hugo. K.Markso zentas. Vede marksizmo pradininko dukra Laura. Antroji K.Markso dukte Eleonora sulauke 43 metu amziaus, apsirenge baltais rubais ir nusinuodijo rugstimi. Laura gi ikalbejo savo vyra pasitraukti is gyvenimo tada, kai jiems sukaks 70 metu. Paul Lafarge priesmirtiniame laiske rase: “As sveikas kunu ir siela. Iseinu is gyvenimo, kol ziauri senatve dar neateme fiziniu ir dvasiniu jegu, neateme gyvenimo dziaugsmo… Mirstu su dziaugsmu isitikines, kad reikalas, kuriam as pasvenciau 45 metus, triumfuos. Tegyvuoja komunizmas, tegyvuoja tarptautinis socializmas!” Laisko pabaigoje buvo prirasytas postscriptum su paliepimu, kad naujasis seimininkas myletu ir neskriaustu jo suns. Abu sutuoktiniai nusinuodijo ta pacia rugstimi. Georg Trakl (1887-1914) Austru poetas ekspresionistas, daznai vadinamas “mirties dainiumi”. Isigijo farmacininko specialybe Vienos universitete. Daugelio manymu, jis tapo vaistininku del to, kad galetu nuolat tureti narkotiku, nes ju nuomone, poetas jau ankstyvoje jaunysteje pasidare beviltisku narkomanu. Medicinos dalinio leitenantas Georgas Traklis kariavo I pasauliniame kare. Kancios, kraujo, purvo ir mirties vaizdai privede ji prie bandymo nusizudyti. Nusiustas i Krokuva pas karini psichiatra, jis, nesulaukes komisijos sprendimo, nusizude didele kokaino doze. Ivan Ignatjev (1882-1914) Rusu poetas. Leidyklos “Peterburgskij glasataj” direktorius. Rasytoju futuristu globejas, daugelio futuristiniu akciju dalyvis. Netiketa ir tragiska I.Ignatjevo mirtis sukrete amzininkus. Budamas slaptas homoseksualistas, per pirmaja vestuviu nakti jis bande nuzudyti savo jaunaja zmona, o to padaryti nepavykus, nusizude pats. Jack London (1876-1916) Amerikieciu rasytojas, vienas populiariausiu XX amziaus autoriu. Buvo jureiviu, aukso ieskotoju, universiteto studentu, reporteriu. Amziaus pradzioje tapo madingu rasytoju ir pasakiskai praturtejo. Per 15 metu jis uzdirbo ir issvaiste daugiau kaip milijona doleriu. Varginantis kurybinis darbas, finansines avantiuros ir alkoholizmas pakenke jo sveikatai bei psichikai. Nors oficiali mirties priezastis buvo paskelbta kaip apsinuodijimas, taciau itarima sukele salia rasytojo lavono ant grindu besimetantys tusti medikamentu buteliukai ir ant naktinio staliuko padetas rastelis su mirtinos morfijaus dozes skaiciavimais. Julius Janonis (1896-1917) Lietuviu poetas. Pirmuosius eilerascius isspausdino budamas 16 metu. Savo eilemis kovojo pries socialine neteisybe. Uz antivalstybine veikla buvo uzdarytas i kalejima, is kurio isejo 1917 m. vasari. Tais paciais metais 21 metu jaunuolis, palauztas nepagydomos dziovos ir ligos sukeltos depresijos, parase eiles “Sveikas gyvenime, tave sveikina einantis mirti!” ir puole po traukiniu. Arishima Takeo (1878-1923) Vienas garsiausiu XX amziaus japonu prozininku. Kartu su busimu Japonijos imperatoriumi baige ta pacia prestizine mokykla, pats vienas keliavo po Europa, Amerika. Zavejosi krikscionybe, anarchizmu, marksizmu. Neturtingiems valstieciams isdalino visas sau priklausiusias zemes. Isimylejo emancipuota 26 metu zurnaliste, turejusia stipru savizudybes kompleksa. Jauna ir grazi meiluze itikino ji atlikti “suidziu” – abiems kartu nusizudyti is meiles. Priesmirtiniame laiske, skirtame draugui, Arishima rase: “Naktis baigesi. Kalnuose lyja. Mes ilgai vaiksciojome, suslapome iki paskutinio siulelio. Paskutiniai pasiruosimai jau atlikti. Mus supa didingas peizazas – niurus ir tragiskas, o mes jauciames kaip zaidziantys vaikai. Anksciau as nezinojau, kad mirtis visiskai bejege pries meile. Musu kunus tikriausiai ras, kai jie jau bus sunyke”. Taip ir ivyko. Jie pasikore apleistame kalnu namelyje, ju kunus surado tik po menesio. Sergej Jesenin (1895-1925) Rusu poetas. Visa savo trumpa gyvenima daug gere, vartojo narkotikus, draugavo su valkatomis, mego skandalus ir triuksmingas kompanijas. Poetas ne karta bande nusizudyti: lindo po traukiniu, stiklo suke pjove venas, megino nusidurti virtuviniu peiliu. Nepaisant viso to, paliko didziuli literaturini palikima. Pries lemtingaja kelione i Leningrada menesi laiko pragulejo psichiatrijos klinikoje. Is jos buvo israsytas likus savaitei iki savizudybes. Po to is karto pradejo gerti. Gruodzio 27 d. nakti persipjove venas ir pasikore “Internacionalo” viesbucio lange. Jo mirtis issauke visa eile jaunu poeto gerbeju savizudybiu. Henri Roorda (1870-1925) Sveicaru rasytojas, rases prancuziskai. “Linksmojo pesimizmo” ikvepejas ir dainius. Visa savo gyvenima renge keistas kurybines akcijas, kuriose linksma klounada ir triukai persipindavo su mirties bei susinaikinimo idejomis. Karta vienoje Lozanos kavineje rasytojas norejo surengti konferencija savizudybes tema. Konferencijos pabaigoje buvo suplanuoti ir praktiniai uzsiemimai sioje srityje. Kai renginiui sutrukde policija, H.Roorda nusisove. Akutagawa Ryunosuke (1892-1927) Japonu literaturos klasikas. Anksti susilauke pripazinimo, buvo visu gerbiamas, sukure tvirta seima. Taciau jam paciam vis dazniau atrode, kad jo gyvenimas panasus i pragara. Du demonai – baime isproteti ir kurybines krizes baime – kankino ji visa gyvenima. Prie to prisidejo ir stiprus polinkis i savizudybe. Dar budamas jaunas jis atliko eksperimenta: virve uzsiverze gerkle ir sekundometru matavo, kiek laiko tesiasi mirties procesas. Po minutes ir dvidesimt sekundziu, pradejus temti samonei, atleido kilpa – toks savizudybes budas jam nepatiko. I gyvenimo pabaiga rasytojas dirbo kaip apsestas. Paniska rodos tuoj tuoj ateisiancio kurybinio issekimo baime vare ji i prieki. Nuolatine nemiga ir nuovargis, visiskai istampyti nervai priverte didinti migdomuju dozes. Rasytojas nusizude mirtina veronalio porcija. Busima savo veiksma jis ivertino tradiciniu japonu trieiliu: “Virpa pavasario sakele. Pries akimirka nuo jos nukrito bezdzione.” (Verte D.P.) Kostas Kariotakis (1898-1929) Graiku poetas simbolistas. Gime Kretos saloje, Atenuose studijavo jurisprudencija, tolimoje provincijoje tarnavo valdininku. K.Kariotakio poezijai budingas tragizmas, vienatves kancia ir atkaklios bei skausmingos estetizmo paieskos. Melancholiskas ir ligotas poetas nusisove eilinio depresijos priepuolio metu. Nakti pries savizudybe bande nusiskandinti juroje, taciau nesekmingai. Jo kiseneje rado rasteli: “Labai nepatariu skandintis tiems, kurie moka plaukti”. Harry Crosby (1898-1929) Amerikieciu poetas. Gime turtuoliu aristokratu seimoje. Priesingai negu jo tevai, stengesi gyventi pilna nuotykiu, bohemiska, “grazu gyvenima” – siurpinti visuomene ekscentriskais poelgiais, kelti skandalus, kurti apie save beprocio menininko aureole. Pasak jo zodziu, mirti irgi reikia “graziai” – mirti jaunam, mirti poetiskai, mirti su polekiu. “Auksinis bohemos berniukas”, kaip ir jo tevynainis E.Hemingway, neturedamas ne 20 metu isvyko kariauti i Europa ir vos ten nezuvo. Po karo trumpam sugrizo i Amerika. Parvyko tik tam, kad sukeltu eilini skandala – paverztu svetima zmona. Kartu su ja, uz save vyresne aukstuomenes dama pabego i Paryziu, i “nesibaigiancios sventes miesta”. Cia sutuoktiniai ikure leidykla “Juodoji saule”, kurioje mazais tirazais spausdino savo eksperimentine literatura. H.Crosby isleido 9 savo poezijos rinkinius, pirmasis isspausdino keliu, tada dar niekam nezinomu, veliau tapusiu pasaulinio masto genijais, autoriu kuryba – J.Joyce, E. Pounds, D.G. Lawrence. Poeto gyvenimas buvo toks netvarkingas, ritosi zemyn tokiu beprotisku tempu, kad ilgai taip testis negalejo. Nusprendes nusizudyti, ilgai galvojo, kaip efektingiau tai atlikti. Is pradziu “naujasis Ikaras” sumane issinuomoti aeroplana ir skristi link saules tol, kol baigsis degalai. Paskui pasiule davo zmonai atlikti “siundziu”. Siai nesutikus, su viena is meiluziu isvyko i Amerika (lyginant su ispaikintu Paryziumi, ten didesnis efektas!). Tusciame garaze buvo rasti du jauni grazus kunai. Salia gulejo pistoletas, kurio rankenoje spindejo isgraviruotas saules atvaizdas. Vladimir Majakovskij (1893-1930) Zinomiausias XX a. rusu poetas, rusu revoliucijos trubaduras. Jaunasis futuristas isgarsejo agresyviomis valstybes perversma ir naujaja santvarka slovinanciomis eilemis. Buvo sudetinga, nenuspejama ir bekompromisine asmenybe. Jo biografai ir dabar nesutaria del vieningos V.Majakovskio mirties priezasties. Sakoma, kad jaunysteje du kartus jau zaides “rusiska rulete”, 1930 m. vasario 14 d. jis suzaide ja dar karta. Speliojama, kad poetas kurybines krizes metu neislaike vis didejancios kritikos spaudimo, kad savizudybes priezastimi tapo psichine liga, nelaiminga meile, gal net draudimas vykti i Paryziu. Kaip ten bebutu, taciau visi kartu sako, kad V.Majakovskis jau daug metu ejo savizudybes keliu. Kaip rase M. Cvetajeva: “Dvylika metu is eiles zmogus Majakovskis zude savyje poeta Majakovski, tryliktaisiais poetas pakilo ir nuzude zmogu”. Poetas, kazkada rases eilutes: “gorlo bredit britvoju”, nusisove i sirdi. Jose Antonio Ramos Sucre (1890-1930) Venesuelos poetas, pripazintas po mirties. Visi jo eilerasciai – savotiskas himnas mirciai. XX a. viduryje tapo kultiniu poetu. Dirbo destytoju, verteju diplomatinese tarnybose, Venesuelos konsulu Zenevoje. Buvo uzdaras, nervingas ir ligotas zmogus. Maniakiskai mego svara ir tvarka. Negalejo pakelti triuksmo ir ryskios sviesos, visada rengdavosi tik juodais rubais. Nusinuodijo migdomaisiais, is antro karto. Hart Crane (1899-1932) Vienas zymiausiu XX a. amerikieciu poetu. Gime sokolado karaliuko seimoje, vaikysteje patyre didele trauma del tevu barniu. Pradejes spausdintis mazo tirazo leidiniuose, persikele gyventi i Niujorka, kuo toliau nuo nedarnios seimos. Homoseksualistas, atvirai demonstraves si polinki. Pasizymejo nestabilia psichika, vaisingus jo kurybos periodus greit keisdavo ilgas girtuoklysciu, depresiju ir skandalu laikotarpis. Gyvenimo pabaigoje beveik neberase. Daug gere. 1932 m. gaves stipendija isvyko i Meksika rasyti poemos. Grizdamas laivu atgal, nusigere, sukele mustynes ir isoko i Meksikos ilankos vandenis. Sara Teasdale (1884-1933) Amerikieciu poete. baige privacia mokykla, 1907 m. isleido pirmaja knyga, 1918 m. gavo Pulitzerio premija. Visas jos gyvenimas buvo keistu ir nelogisku poelgiu virtine. 30 metu, budama jau garsi poete, istekejo uz eilinio verslininko ir 15 metu tyliai pragyveno provincijoje. Po to netiketai issiskyre, persikele gyventi i Niujorka ir pasinere i poetini metropolijos gyvenima. Sirgo sunkia hipochondrijos forma. Salia saves visada laike didziules vaistu atsargas. Baisiausiai bijojo insulto. Karta pastebejo ant rankos atsiradusia nedidele kraujosruva ir, nelaukdama isivaizduojamo paralyziaus, nusinuodijo. Rene Crevel (1900-1935) Prancuzu poetas ir prozininkas. Viena ryskiausiu siurrealistu judejimo asmenybiu. Sirgo dziova. Viename 1924 m. kurinyje tiksliai aprase savo busimos mirties aplinkybes: “Virdulys ant plyteles. Langas gerai uzdarytas. Ijungiu dujas. Uzmirstu uzdegti degtuka…” Priesmirtiniame rastelyje, prisegtame ant jo krutines, buvo parasyta: “Prasau mane sudeginti. Slykstu”. Jozsef Attila (1905-1937) Vengru poetas. Gime neturtingoje seimoje, vargo ir badavo visa gyvenima. Talentingas jaunuolis baige gimnazija ir universiteta, mokesi Vienoje ir Paryziuje. Budamas 17 metu isspausdino pirmuosius eilerascius, taciau garsiu poetu tapo tik po mirties. Sirgo psichine liga, kuri salygojo iracionaluma ir melancholines nuotaikas jo kuryboje. Budamas 30 metu bande nusizudyti. Atsigule ant begiu, bet traukinio taip ir nesulauke. Pasirode, jog tam sutrukde kitas toks pats savizudis. Poetas tada rase: “Kazkas numire vietoj manes”. Sis atsitiktinumas vis delto nesulaike savizudzio. Po dvieju metu jis metesi po prekiniu traukiniu. Walter Benjamin (1892-1940) Vokieciu rasytojas, zymiausias pirmosios XX a. puses literaturos kritikas. Studijavo filosofija, parase visa eile kulturiniu ese, apgyne daktaro disertacija “Tragiskosios vokieciu dramos kilme”. Atejus i valdzia fasistams, zydas Walteris Benjaminas persikele i Paryziu ir ten tese literaturine veikla. Zlugus Prancuzijai, kaip ir daugelis zydu, norejo pasitraukti i Amerika. 1940 m. rugsejo pabaigoje po dideliu vargu ir pavoju pasieke Prancuzijos – Ispanijos pasieni. Ten susikaupusias didziulias begliu minias isgasdino baisi zinia, kad siena uzdaryta. Niekas tada nezinojo, kad to priezastimi tapo kazkoks biuroratinis nesklandumas, kuris jau kita diena buvo pasalintas. Si zinia rasytojui tapo paskutiniu lasu, perpildziusiu kantrybes taure. Jis isgere nuodu. Rytojaus diena, kai siena buvo atverta, jis jau buvo negyvas. Adeline Virginia Woolf (1882-1941) Zinomiausia pirmosios XX a. puses Anglijos rasytoja. V.Woolf romanai isversti beveik i visas pasaulio kalbas. Jos namai Londone, kur 1910 – 1920 m. rinkdavosi literatai, filosofai ir dailininkai, garsejo kaip vienas is britu intelektualiniu centru. Silpni rasytojos nervai verte jos gyvenima svyruoti tarp ilgu baisiu deprasiju (pati rasytoja vadino liga “beprotybe”) ir trumpu isgijimo periodu. 1941 m. jai ne be priezasties pasirode, jog is proto isejo visas pasaulis. Kare Ispanijoje zuvo jos mylimas sunenas – jaunas poetas. I Woolf namus pataike bomba, sukelusi gaisra ir sunaikinusi turtinga biblioteka. Jos vyras Leonardas buvo zydas, todel abu paniskai bijojo naciu okupacijos. Rasytoja prisikrove akmenu pilnas sukneles kisenes ir soko i upe. Marina Cvetajeva (1892-1941) Rusu poete, kurios biografija atspindi visa XX a. rusu literaturos tragedija. Jos gyvenimas buvo pilnas ivykiu: kurybine sekme, nesutarimai su valdzia, emigracija, seimynines tragedijos, konfliktai su policija, lemtingas sugrizimas i stalinine Rusija, artimuju arestai, badas ir nepriteklius, izoliacija, pakrike nervai ir viska vainikuojanti savizudybe. Pirma karta poete bande pasikarti budama 17 metu. Emigravusi i Paryziu, pergyveno dvi artimuju mirtis – pasikore jos vyro brolis ir motina. nelaimes tesesi ir sugrizus i Rusija. Arestavus vyra ir dukteri, poete liko be jokio pragyvenimo saltinio. Persikelusi i provincija, M.Cvetajeva nesekmingai prasesi indu plovejos darbo, uz gabaleli muilo ir rukalu siulesi versti is totoriu kalbos i rusu. Galu gale ji pasijuto niekam nebereikalinga, netgi savo penkiolikmeciam sunui, kankinamam paauglystes kompleksu. Paustovskis prisimena: “Pasternakas atejo padeti susiruosti kelionei ir atsinese virvute, kuria norejo perristi lagamina. Jis gyre jos tvirtuma, juokavo, kad ji tokia stipri, jog atlaikys viska, nors karkis ant jos. Veliau Pasternakas suzinojo, kad Cvetajeva pasikore butent sita virvute, ir niekada negalejo sau to atleisti”. Po motinos laidotuviu sunus pasake: “Marina Ivanovna pasielge teisingai”. Karin Maria Boye (1900-1941) Zymiausia svedu poete moderniste. Jaunysteje zavejosi budizmu, veliau – krikscionybe ir socializmo idejomis, o gyvenimo pabaigoje tapo Freudo pasekeja. Poete ne karta lankesi Berlyne pas zymu psichoanalitika Walteri Schindleri, kuris jau 1932 m. prognozavo, kad ji nusizudys per artimiausius 10 metu. Lesbiete, propagavusi neribota asmenine laisve. Daugelis jos eilerasciu tryksta nevaldoma aistra ir nezabotos laisves siekiais. Poete ilgus metus kankinosi beviltiskame meiles trikampyje. Tuo paciu metu ji mylejo dvi moteris: 12 metu uz save jaunesne vokieciu emigrante Margo, su kuria kartu gyveno, ir sena savo drauge Anita, jau seniai sergancia veziu. Negaledama niekaip isspresti meiles problemu, viena balandzio nakti ji pasieme buteliuka migdomuju ir pabego is namu. Po keliu dienu miske rado jos pamelusi nuo salcio lavona. Abi poetes meiluzes gana greit paseke jos pedomis. Po menesio dujomis nusinuodijo Margo, dar po triju menesiu mire ir Anita. Stefan Zweig (1881-1942) Austu rasytojas. Gime turtingoje zydu seimoje, mokesi Berlyno ir Vienos universitetuose. Visa savo gyvenima pragyveno ramiai, toli nuo karu ir sukretimu. Pirmaji pasaulini kara praleido Sveicarijoje, pirmuosius Antrojo pasaulinio karo metus – ramiame Rio de Zaneiro priemiestyje. Daug rase, buvo populiarus skaitytoju tarpe, is kurybos uzdirbo kruva pinigu. Perkopes per sestaji desimtmeti, kartu su savo paskutiniaja zmona, buvusia jo sekretore Lota, nutare pasitraukti is sio pasaulio. Abudu parase 13 atsisveikinimo laisku, isgere migdomuju ir apsikabine atsigule i lova. Susiglaudusiu ju kunu fotografijos apkeliavo viso pasaulio laikrascius. Simone Weil (1909-1943) Prancuzu rasytoja ir filosofe. Nuo pat mazu dienu pasizymejo nepaprastu altruizmu: Pirmojo pasaulinio karo metais, budama 5 metu, ji nevalgydavo cukraus, nes “kareiveliams fronte jo irgi neduoda”. Del valdziai nepriimtinu jos kairuolisku paziuru daznai kaitaliojo darbovietes. Noredama praktikoje istirti psichologinius konvejerinio darbo aspektus, 2 metus dirbo automobiliu gamykloje. Antrojo pasaulinio karo metais aktyviai dalyvavo Pasipriesinimo judejime Ispanijoje. Fasistams okupavus Prancuzija, persikele i Anglija, tikedamasi patekti i tevyne su parasiutininku grupe. Siems planams suzlugus, krastutine idealiste S. Weil solidarumo su pavergtais tevynainiais zenklan numarino save badu. Dazai Osamu (1909-1948) Prozininkas, japonu literaturos klasikas. Aristokratu palikuonis, kuris, atrodo, visa gyvenima nieko daugiau ir neveike, tik ivairiausiais budais naikino save. Zavus ir talentingas rasytojas geriausiai jautesi girtuokliu, prostituciu bei asocialiu zmoniu draugijoje, jis nuolat bego nuo sio pasaulio, kuri valdo negailestingi, stiprus ir ziaurus padarai. Dazai Osamu 4 kartus bande nesekmingai nusizudyti: pirmaji karta – budamas 18 metu, paveiktas Akutagawa Ryunosuke zuties, antraji – budamas 21 metu, kartu su jauna padaveja is baro, treciaji – budamas 26 metu, koresi, taciau nuluzo medzio saka, ketvirtaji – kartu su savo naujaja zmona, buvusia geisa. Penktasis kartas nemelavo. Kartu su viena sugerove jie nusiskandino lietaus vandens rezervuare. Vargu, ar jiems butu tai pavyke, jei abu nebutu buve mirtinai girti. Rasytojo poziuri i gyvenima ir mirti puikiai iliustruoja citata is jo autobiografines noveles: “Nusprendziau mirti, taciau Naujuju metu proga man padovanojo kimono. Jis pilkos spalvos, languotas, lengvas. Toki kimono nesioja vasara. Todel palauksiu vasaros”. Klaus Mann (1906-1949) Vokieciu rasytojas. Garsiojo Thomo Manno sunus, kuris, budamas tik 14 metu, dienorastyje jau rase: “As privalau, privalau, privalau isgarseti”. Taciau kritikai ir skaitytojai mane kitaip – rasytojas visa laika gyveno is tevo pinigu ir iki pat mirties liko tevo seselyje. Klausas, kaip ir daugelis is Mannu gimines, buvo apsestas savizudybes idejos. 4 kartus bande nusizudyti. Mire nuo didziules migdomuju dozes. Ji isgarsines romanas “Mefistas” buvo isleistas Vokietijoje praejus 32 metams po jo mirties. Cesare Pavese (1908-1950) Italu poetas ir prozininkas. Anksti neteko tevo, augo valdingos motinos prieziuroje (faktas, budingas daugelio savizudziu rasytoju biografijoms!). Baige Turino universiteta, dalyvavo antifasistiniame judejime. Pirmaisiais pokario metais isgarsejo kaip talentingas ir savitas rasytojas. Kurybinio produktyvumo virsunes C.Pavese pasieke pries pat savo mirti: paskutiniaisiais metais parase du savo geriausius romanus, gavo prestizine literaturine premija. Atrode, kad niekas nepranasauja tragiskos jo gyvenimo baigties. Likus keletui dienu iki savizudybes, jis rase: “Niekada dar nesijauciau toks gyvas ir toks jaunas”. Taciau vienas ivykis, is pirmo zvilgsnio atrodantis toks menkas, – nelaimingas romanas su nezinoma amerikieciu aktore – aukstyn kojomis apverte tolesni rasytojo gyvenima. Isimylejes iki ausu, C.Pavese visai pamete galva. Nepasisekus uzkariauti aktoriukstes rankos ir sirdies, rasytojas nusinuodijo viename Turino viesbuciu. Paskutiniu jo eilerasciu, parasytu angliskai, rinkinys pavadintas “Mirtis ateis ir pazvelgs tavo akimis”. Tadeusz Borowski (1922-1951) Lenku poetas ir prozininkas. Pirma eilerasciu rinkini isleido okupuotoje Varsuvoje. 1943 – 1945 m. kalejo Osvencime ir Dachau. Po karo isleistuose apsakymu rinkiniuose aprase ziauria lageriu kasdienybe. Likimo ironija – T.Borowskis nusinuodijo dujomis savo paties virtuveje, arba, kaip daugelis ciniskai pastebi, savanoriskai sugrizo i duju kamera, nuo kurios issigelbejo pries seserius metus. Andre Frederique (1915-1957) Prancuzu poetas siurrealistas. Igijo farmacininko specialybe, taciau dirbo ne pagal profesija – vede literaturine rubrika zurnale “Paris Match”. Patyres nelaiminga meile, nutare nusizudyti. Isgere keturis buteliukus stipriu migdomuju, uzsigere juos buteliu konjako ir dar atsuko dujas. Ant jo lovos buvo padeta raudona roze. Jean-Pierre Duprey (1930-1959) Prancuzu poetas. Skaitant jo biografija, susidaro ispudis, kad viska jis dare per anksti: anksti paliko tevu namus, anksti vede, anksti pradejo rasyti, anksti isgarsejo. Budamas 20 metu, jau buvo spejes isleisti 3 eilerasciu knygas, kurias labai gerai ivertino A.Bretonas. Po to poetas netiketai mete rasyti ir uzsieme kitais dalykais. Pavyzdziui, protestuodamas pries kara su Alzyru, nusislapino i amzinaja ugni ant Nezinomo kareivio kapo, buvo uzdarytas i kalejima, veliau perkeltas i psichiatrine ligonine. Po 9 metu kurybines tylos poetas parase dar viena eilerasciu cikla ir ta pacia diena, kai ji uzbaige, pasikore. Pries keleta dienu iki savizudybes J.P.Duprey pareiske savo draugui: “As alergiskas sitai planetai”. Gerald Neveu (1921-1960) Prancuzu poetas siurrealistas. 1959 m. Marselyje pradejo leisti literaturini zurnala “Aktion poetique”. Nusinuodijo barbituratais Paryziuje. Salia jo lavono gulejo kito savizudzio, C.Pavese poezijos tomelisir rastelis, kuriame nurodytos savizudybes priezastys: “Nebera plauku. Nebera dantu (desiniojo iltinio). Nebera pinigu. Nebera moters. Nebera buto. Nebera laiko. Nebera ugnies. Nebera kuno. Balansas suvestas 1960 m. vasario 28 d. Nebera paraso G.N.”. Ernest Hemingway (1899-1961) Amerikieciu rasytojas, gydytojo savizudzio sunus. Reporteriu dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, susikure didvyrio aureole, tapo neapsakomai populiarus skaitytoju tarpe. 1954 m. rasytojas gavo Nobelio premija. Ziurint is salies, E.Hemingway gyvenimas atrode kaip niekad nesibaigianti svente: karo zygdarbiai, romantiskos istorijos, ekstremalus sportas, pavojingos keliones, korida, safaris ir taip toliau. Taciau si svente baigesi rasytojui artejant prie 60 metu ribos. Visu smarkumu uzgriuvo sveikatos problemos (nuo karo jo kune pasiliko 227 skeveldros, rasytojas pergyveno tris autokatastrofas, du lektuvo suduzimus, sesias galvos traumas ir keleta sunkiu infekciniu ligu). Del diabeto ir sutrikusios kepenu veiklos jis nebegalejo gerti, susilpnejusi sirdis priverte atsisakyti sekso, visu kitu pramogu. Palieges senukas jau nebeistenge rasyti. Nuolat kankinamas depresijos priepuoliu, drebanciomis rankomis, jis galejo tik tyliai sedeti savo kresle ir sunkiai matanciomis akimis ziureti tiesiai pries save. Jam liko vienintelis vyriskas “darbas” – drasiai pazvelgti i juoda vamzdzio kiauryme ir paspausti gaiduka. Milziniska medzioklinio sautuvo suvio jega nusklembe puse jo kaukoles. Sylvia Plath (1932-1963) Amerikieciu poete ir prozininke. Vunderkinde, pirmuosius eilerascius isspausdinusi 8 metu. Pavyzdingai studijavo Kembridze, buvo vadinama Amerikos literaturos viltimi. Pirma karta bande nusizudyti dar ankstyvoje jaunysteje: isgere migdomuju ir pasislepe rusyje. Po ilgu paiesku ja surado ir atgaivino. Si bandyma ji veliau aprase savo romane “Kolba”. Nervinis priepuolis pasikartojo po desimties metu. Vaziuodama autostrada, ji smarkiai suktelejo automobilio vaira ir rezesi i betonini aptvara. Tik per stebukla isliko gyva. Treciasis bandymas buvo lemtingas. Viena ryta ji paruose vaikams pusrycius, aklinai uzdare duris bei langus, atsuko dujas ir ikiso galva i orkaite. Slapta ji, turbut, tikejosi, kad vel nenumirs, nes salia saves paliko rasteli su gydytojo telefonu. Si karta pagalba atskubejo per velai. Kazkada S.Plath gyresi: “As, kaip kate, turiu devynias gyvybes”. Is tikruju ji turejo ju tik tris. Neil Cassidi (1926-1968) Amerikieciu rasytojas, vienas bitniku judejimo ikvepeju. Gime alkoholiku seimoje, paauglysteje valkatavo po visa Amerika, uzsiiminejo prostitucija. Pavoge daugiau kaip 500 automobiliu, sesis kartus sedejo kalejime. Rasytoju tapo ketvirtojo desimtmecio pabaigoje, kai susidraugavo su A.Ginsbergu (su juo turejo homoseksualiu rysiu) ir J.Kerouacu. Isgarsejo ne tik autobiografiniu romanu “Pirmasis trecdalis”, bet ir tuo, kad buvo populiariojo J.Kerouaco romano “Kelyje” pagrindinio herojaus Dino Moriarcio prototipu. Nusizude Meksikoje, i kuria isvyko filmuoti. Vieno vakarelio metu didele narkotiku doze sumaise kartu su alkoholiu (N.Cassidi vartojo narkotikus, taciau negere) ir apkvaites pradingo tamsoje. Kita ryta ji rado negyva. Paul Celan (1920-1970) Austru poetas. Gime Rumunijos zydu seimoje. Tevai zuvo kare, jis pats pateko i konclageri. Po karo apsigyveno Vienoje, po to isvyko i Paryziu. Garsiosios “Mirties fugos” autorius, daugelio literaturiniu premiju laureatas. I vokieciu kalba isverte daug zymiu prancuzu, anglu, italu ir rusu poetu. Karo meto baisumai poeto sieloje paliko neisdildomus randus. P.Celanas tapo labai nepatiklus ir izeidus, bijojo buti apgautas arba nuviltas, bijojo bendrauti su zmonemis, kiekviena ju laike savo priesu. Daugelis psichologu tokiame elgesyje izvelge paveluota konclagerio baimes kompleksa. Jis nebegalejo ramiai gyventi zmoniu tarpe. Penkiasdesimtmetis P.Celanas nusoko nuo tilto i Sena. Yukio Mishima (1925-1970) Japonu rasytojas, dramaturgas. Zinomiausias XX a. japonu literatas, isgarsejes ne tik savo kuryba, bet ir sokiruojancia samurajiska savizudybe. Daugeli dramu, tarp ju ir garsiaja “Gausybes jura”, Y.Mishima pradedavo rasyti nuo paskutines eilutes. Uzrasius finalini epizoda, rasytojui nebudavo sunku sugalvoti vientisa siuzeta, vedanti prie pabaigos. Panasiai jis rase ir savo gyvenimo knyga. Tvirtai apsisprandes pasidaryti charakiri, jis ilgai ieskojo (ir surado!) efektingu sio veiksmo detaliu. 1960 m. keturiasdesimtmetis rasytojas savo liberalias provakarietiskas paziuras netiketai pakeite i ultradesiniaja monarchistine ideologija. Ikure ir finansavo karine studentu organizacija “Skydo draugija”. 1965 m. Y.Mishima su keturiais studentais, apnuogine samuraju kardus, uzpuole viena Tokijo karine baze. Ikaitu paeme komendanta, jie pakviete kareivius sturmuoti parlamenta. Siems atsisakius, ivyko finaline scena – tukstantines minios akivaizdoje Y.Mishima perreze kardu sau pilva (tam jie buvo pasiruose: savizudzio isange estetiniais sumetimais buvo uzkimsta vatos gabaleliu, sekundantas su visomis ceremonijomis nukirto “samurajui” galva). Daugelio literaturologu nuomone, siuo veiksmu Y.Mishima isgarsino japonu literatura labiau, negu visi kiti sios salies rasytojai kartu paemus. Rafal Vojaczek (1945-1971) Lenku poetas ekspresionistas, gyvenes ir kures Vroclave. R.Vojaczeko eilerasciai tapo vienu ryskiausiu alternatyvios 60-uju metu lenku kulturos reiskiniu. Pagrindinis jo kurybos leitmotyvas – vieniso zmogaus ir jam priesisko pasaulio konfliktas. Visa trumpa gyvenima poetas daug gere. Gydesi psichiatrineje ligonineje. Sulaukes 26 metu, issoko pro langa. Gabriel Ferrater (1922-1972) Katalonu poetas. Filologijos profesorius, destes Barselonos universitete. I katalonu kalba isverte F.Kafka ir E.Hemingway’u. Pasizymejo savita gyvenimo filosofija. Buvo isitikines, kad zmogus gali prasmingai gyventi tik iki 50 metu. Savo apvalaus jubiliejaus isvakarese isgere stipriu migdomuju ir del tikrumo ant galvos uzsimove plastikini maiseli. John Berryman (1914-1972) Amerikieciu poetas ir prozininkas, “Berimeno sonetu” autorius. Destytojavo geriausiuose Amerikos universitetuose. Sirgo neurastenija ir chronisku alkoholizmu, nuo kurio ilgai ir nesekmingai gydesi. 1972 m. nusprende nusiskandinti Misisipeje. Soko nuo tilto, taciau po daugiadienio girtavimo “pamirso”, kad jau atejo ziema. Uzsimuse krisdamas ant ledo. Bronius Radzevicius (1940-1980) Vienas zymiausiu astunto desimtmecio lietuviu prozininku. Anksti neteko motinos, veliau – ir tevo. Gyveno internate, vargais negalais baige mokykla. Apsigyvenes pamotes seimoje, del pinigu trukumo privalejo dirbti tekintoju gamykloje. Baiges filologija Vilniaus universitete, mokytojavo, dirbo redaktoriumi. Didziules pastangos uzsidirbti pragyvenimui nuolat trukde jo kurybai. Buvo uzdaro budo, ramus, linkes i melancholija zmogus. Mego vienatve. Iki pat mirties nebuvo pripazintas. 1980 m. spalio menesi neaiskiomis aplinkybemis nusoko nuo tilto i Neri. Pasikeitus valdziai Lietuvoje, jo kuryba buvo itraukta i visas mokymo programas. Gary Romain (1914-1980) Rusu kilmes prancuzu rasytojas, gimes Vilniuje. Tikrasis vardas Romanas Kasevas. Jo tevas Leonidas Kasevas turejo kita seima ir matesi su berniuku tik keleta kartu. Motina su vienturciu be galo mylimu sunumi persikele i Lenkija, veliau i Prancuzija. Antrojo pasaulinio karo didvyris, lakunas. Namo i Nica sugrizo toks, kokiu ji trosko matyti motina: grazuolis karininkas, nuo galvos iki koju apkabinetas ordinais, kritiku gerbiamas rasytojas, busimas diplomatas… Taciau si jau buvo mirusi. G.Romainas vede daug uz save vyresne moteri, kuri atstojo jam mama. Su ja pragyveno keliolika metu, po to issiskyre ir vede jaunute amerikiete, tinkancia jam i dukras. Jo romantiski, zaviai ironiski kuriniai uzkariavo tukstancius silpnosios lyties gerbeju visame pasaulyje. Rasytojas unikalus tuo, kad Gonkuru premija jam vieninteliam suteikta du kartus (antra karta – prisidengus Emilio Azaro pseudonimu). Netiketa G.Romaino savizudybe sokiravo visus. Dar iki siol gincijamasi, del ko jis nusizude: del gresiancios senatves, del velyvu Edipo komplekso pasekmiu, del seimyniniu nesutarimu… Likes vienas savo bute, jis uzsidejo raudona maudymosi kepuraite, atsigule i lova ir nusisove i burna 38 kalibro revolveriu. Richard Brautigan (1935-1984) Amerikieciu prozininkas ir poetas. Jaunysteje elektrosoko terapija gydesi nuo sizofrenijos. Sestojo desimtmecio kontrkulturos atstovas, bitnikas. Parase kultini romana “Lasisu gaudymas Amerikoje”. Mego gamta ir vienatve. Paskutinius desimt metu atsiskyres nuo viso pasaulio pragyveno miske Montanoje. Nusisove. Abbie Hoffman (1936-1989) Amerikieciu rasytojas ir visuomenes veikejas. Vienas hipiu judejimo pradininku. Pacifistas, sukio “Meile ir taika” autorius. Daugelio protesto akciju organizatorius: protestavo pries Pentagona, pries kara Vietname, pries aplinkos tersima. Uz maistavimus sedejo kalejime. 1973 m. apkaltintas narkotiku prekyba. Pasidare plastine operacija ir septynerius metus slapstesi. 1980 m. pasidave valdziai, atsedejo bausme, veliau tapo zymiu rasytoju. Nepasisekus su paskutiniaja knyga, nusizude mirtina narkotiku doze. Reinaldo Arenas (1943-1990) Kubos rasytojas. Partizanavo, po revoliucijos dirbo bibliotekoje, isleido pirmaji romana. Sustiprejus cenzurai, savo kurinius nelegaliai perduodavo i Europa. Keleta kartu sedejo uz grotu, apkaltintas nepilnameciu tvirkinimu, pogrindines veiklos organizavimu. 1980 m. kartu su kitais pabegeliais atplauke i Amerika. Cia jis netiketai suzinojo, kad yra populiarus ir jo kuryba jau pripazinta. Gyveno Floridoje, Niujorke. Homoseksualistas. Paskutinius gyvenimo metus sirgo AIDS. Priesmirtiniame laiske parase “Kuba bus laisva. As laisvas jau dabar” ir nusinuodijo barbituratais. Jerzy Kosinski (1933-1991) Lenkijos zydu kilmes amerikieciu rasytojas. Talentingas jaunuolis po karo baige Lodzes universiteta, 21 metu tapo sociologijos profesoriumi Lenkijos Mokslu Akademijoje. Po to del neaiskiu priezasciu spjove i jau garantuota mokslininko karjera, padirbo parasus, apgavo Lenkijos sauguma ir emigravo i Amerika. Cia vede milijoniere ir ikunijo amerikietiska svajone: parase keleta bestseleriu, gavo Nacionaline knygos premija, uzeme Amerikos PEN klubo pirmininko posta. Emigrantas pleibojus visa laika sukiojosi aukstuomenes sluoksniuose ir kure apie save grazias legendas. Astunto desimtmecio pabaigoje “didysis mistifikatorius” suzlugo. Paaiskejo, kad beveik visus biografijos faktus jis issigalvojo pats, kad puikiai parasyti jo kuriniai tera plagiatas ir samdytu “literaturos vergu” darbas. Prie to dar prisidejo ir pablogejusi sveikata, kuri priverte salonu liuta pakeisti gyvenimo stiliu. J.Kosinski neislaike, prisirijo tableciu ir, ant galvos uzsimaukslines plastikini maiseli, numire. Julija Drunina (1924-1992) Viena zymiausiu tarybiniu rusu poeciu. Septyniolikmete savo noru isejo i fronta, gelbejo suzeistuosius, pati buvo sunkiai suzeista. Parase daug nuosirdziu ir heroisku eilerasciu apie kara ir jo didvyrius. Sulauke valdzios pripazinimo – buvo apdovanota ordinais ir valstybinemis premijomis, ilga laika dirbo TSRS Auksciausios Tarybos deputate. Atejus “perestroikai” ir zlugus Sovietu imperijai, kuria slovino savo kuryboje, poete parase keliolika atsisveikinimo laisku (tame tarpe Rasytoju sajungai bei milicijai) ir garaze nusinuodijo ismetamosiomis dujomis. Adriaan Venema (1941-1993) Olandu rasytojas, populiariu meno istorijos knygu autorius. A.Venema, visa gyvenima troskes buti demesio centre, savo savizudybe paverte atrakcija sensaciju istroskusiai visuomenei. Jis is anksto visus informavo apie toki savo zingsni – dave keliolika interviu, kuriuose nurode savizudybes data, detaliai isdeste sio sprendimo priezastis (“viskas gyvenime jau pasiekta, laukti daugiau nebera ko…”). Paskutines rasytojo gyvenimo dienos praejo tikrai idomiai. Draugai atkalbinejo, laikrasciai gincijosi, televizija suko reportazus. A.Venemai ivykdzius savo ketinimus, nekrologu skaicius virsijo net jo pacio lukescius. Bohumil Hrabal (1914-1997) Ceku rasytojas. Kurti pradejo velai. Tese Haseko tradicijas, jo kuryba daznai ivardijama kaip “alaus noveles”. Populiarumo virsune pasieke 1968 m. pries pat “Prahos pavasari”. Gavo Gotvaldo premija, taciau po to buvo uzmirstas. Tik 1988 m. buvo atnaujinta B.Hrabalo naryste Rasytoju sajungoje. Po “aksomines revoliucijos” ji vel eme skaityti. 85-eriu metu senukas ilgai ir sunkiai sirgo. Jo kuna surado po ligonines langais. Oficiali ivykio versija: iskrito pro langa, lesindamas balandzius. Pagal G.Cchartisvili knyga “Rasytojas ir savizudybe”