Interpretacija
Pranas Vaičaitis
Yra šalis
Yra šalis, kur upės tekaLinksmai tarp girių ūžiančiųIr meiliai tarpu savęs šnekaPrie giesmininkų vėversių.Ten prakaitas aplieja žmonesPrie vasaros darbų sunkiųIr prastas apredals marškonisApdengia sąnarius visų.Bent tave meiliai pavaišina,Kaip tik nueisi į svečius,- Ten tave myli, valgydina, Kiek daleidžia išyeklius.Ir grakščios tos šalies merginosTen žydi vis kuo nopuikiau…Šalis ta Lietuva vadinas-Bet aš neilgai ten buvau…Atsimenu, kada į guolįSaulutę prašo vakaraiIr gieda lietuviai varguoliai, Nes pabaigti dienos darbai…Kaip tąsyk mergos veidą skaistųPrie rūtų lenkia kvepiančių,Dainuodamos jas meiliai laisto,Lelijų skinas židinčių.Atsimenu, kaip vakars šiltasPo vasaros kaitrios dienosIr oras, ramumu išpiltas,Nenoroms traukia prie dainos,Kaip tąsyk varpas sunkiai gaudžiaIr užgirdėt toli toli…Seniai jau paukščiai medžiuos snaudžia,Bet pats užmigti negali…Kaip vandens upės mislys teka, Idėjos reiškiasi galvoj,Gamta su tavim, rodos, šneka:„Gražu gražu mūs Lietuvoj…“.O tėviške! Kaip mielas kraštas,Kurio taip netekau ūmai,-To nereikš nė vienas raštas,Tą pasakys vieni jausmai…
Prano Vaišaičio kūrinys „Yra šalis“- eilėraštis. Jis yra lyrinis kūrinys, kuriame aprašoma sunki žmonių kasdienybė. Šis eilėraštis yra gyvenimiškas, kasdieniškas. Eilėraštyje jokių pagrindinių veikėjų nėra. Eilėraštyje kalbama apie žmonių kasdienybę, gražią gamtą.P. Vaišaičio kūrinyje iškyla žmogaus atsakomybės už tėvynę problema. Tačiau ji kūrinyje neryški. Kūrinyje autorius iškelia žmogų, tėvynės grožį ir jos vargus. Poetas tarsi nori pasakyti, kad žmogus Žemėje daugiausiai ir sunkiausiai dirbanti asmenybė.
Eilėraštyje autorius aprašo savo gimtąją šalį Lietuvą. Eilėraštis nesuskirstytas į strofas, kuriose atsiskleidžia vargai, rūpesčiai…Teksto pasakotojas- poetas. Jis tarsi stebi viską iš viršaus ir piešia kasdienybės paveikslą. Autorius šį paveikslą piešia gal ir su liūdesiu, kad visiems žmonėms tenka palikti šią šalį, dar nepamačius visų jos grožybių.Kūrinyje yra daug pasakojama apie žmonijos rūpesčius. Skaitant šį kūrinį įžvelgiame, kad labai daug pasiaukojimo vardan to, kas bus ateityje: tėvynės laisvės, jos grožio, ateinančių –monijos kartų.Poetas įžiūri mūsų protėvių vargus, jausmus, gyvenimą, pasiaukojimą. Mato konfliktus, jų sprendimus.Lyrinio kūrinio erdvė atvira, prasideda žemėje, o baigiasi danguje. Veiksmas prasideda čia- žemėje, kurioje pilna darbų, užduočių su kuriomis žmonės turi susitvarkyti, o baigiasi žvaigždėtame danguje. Kūrinyje laikas istorinis- senovė, nes dabartinio pasaulio šis eilėraštis neatspindėtų. Kūrinyje veiksmas vyksta karštomis vasaros dienomis.Šio kūrinio paveiksle būtų piešiama gamta, dirbantys žmonės. Šiokis figūromis būtų siekiama saugoti tėvynę, jos gamtą.Strofų sakiniai gana vaizdingi, atspindintys žmonijos vargus. Pirmosios eilutės apibūdina gamtą, o toliau prasideda ilga kasdienybė.