“Tėvo ir dukters istorija S. Lagerliof romane “Portugalijos karalius”
Ta diena, kai Janui Andersonui gimė dukra buvo niūri šalta ir lietinga. Tai jį labai veikė. Jam išvis nepatiko ta mintis, kad jam gims kūdikis. Juk jis susidėjo su Katryna tik tam kad daugiau nebereiktų dirbti pas Eriką iš Falos. O apie kūdikį jis visai negalvojo. Taigi jis nusprendė, kad bus toks koks, buvo Erikas iš Falos rinkimų dieną kai metė savo biuletenį į balsadėžę. Taigi kai jį pakvietė į kambarį jis buvo toks kaip ir norėjo. Tačiau kai pribuvėja davė kūdikį Janui į rankas, jo širdis taip suplazdėjo ir pradėjo daužytis, kad jis nebenorėjo savo mergytės niekam atiduoti daugiau niekada gyvenime. Kai mažajai Klarai Giulai suėjo šešeri metai, Janas nusprendė leisti dukrą į mokyklą. Tačiau Janas pajuto kad per pamokas dukra jo nė nepastebi, ji žiūri tik į mokytoją. Ji pradeda nuo Jano tolti. Tačiau jam buvo paguoda tai, kad ir kiti vaikai elgiasi taip pat. Bet egzaminų dieną mokytojui uždavus klausimą, kaip dar yra vadinamas Dievas, ir Klarai atsakius, kad ji jį vadina Janu, ir mokytojui paaiškinus, kad ji todėl taip pasakė, kad ji norėjo pasakyti tėvu, bet ištarė Janu todėl, kad jos tėvas, su kurio ji praleidžia visą savo laiką vardu Janas, mergaitės tėvui pasidarė ramu ir gera, todėl kad jis suprato, kad mergaitė vis dar jį myli. Po daugelio metų, kai Klara Giula užaugo, ji nusprendė, jog jai gimtajame kaime nebėra kas veikti ir reikia išvykti į platųjį pasaulį. Ir vieną dieną grįžęs namo Janas kažkodėl blogai jautėsi. Tačiau Janas nenorėjo sakyti Katrynai, kad jam plyšta iš skausmo širdis vien tik todėl, kad jo mažoji mergaitė norėjo išvykti ne iš meilės tėvams ir gimtinės gelbėti, o iš didelio noro pamatyti platųjį didįjį pasaulį.
Daug metų Janas Andersonas laukė Klaros sugrįžtant. Jis kiekvieną dieną eidavo ir laukdavo sugrįžtančios savo mergaitės į prieplauką, ir niekuomet nieko nesulaukdavo.Taip belaukiant praėjo daug metų. Janas iš Skurliukos sužinojo tokią tiesą apie savo dukterį, kurios jam nebuvo galima sužinoti, ir dėl kurios Janas neteko proto ir tapo pamišėliu. Tačiau dukra parvažiavo. Namie ji rado tik motiną. Tačiau Katryna neišdrįso pasakyti dukrai, kad jos tėvas išprotėjo. Bet jį pamačiusi Giula nenorėjo patikėti kad tai jos mylimas tėvas Janas. Ji nusprendė pabėgti. Tėvui išėjus jos su motina susikrovė daiktus ir dingo. Garlaivyje Katryna pasakė dukrai, jog tėvas nerukus bus čia, kadangi išprotėjęs jis įgijo kitų galių. Tai buvo tiesa. Po kelių akimirkų jos pamatė atbėgantį tėvą. Bet tiltelis jau buvo pakeltas ir niekas jau nieko nelaukė. Bet Janas negalėjo dar kartą netekti dukters taigi jis šoko į vandenį paskui laivą paniro ir nebeišnėrė. Paviršiuje liko tik karaliaus kepurė ir dar kelios smulkmenos, bet Janas Andersonas daugiau nebeišnėrė.