Poetinio teksto interpretacijos teorija ir praktika. J.Degutytės eilėraštis ,,Antigonė”

VILNIAUS BALTUPIŲ VIDURINĖ MOKYKLA

Lietuvių k. ir literatūros mokytoja metodininkė N.Žiobienė

PAMOKOS TEMA: ,,Poetinio teksto interpretacijos teorija ir praktika. J.Degutytės eilėraštis ,,Antigonė”( 11 kl. 2 pam.).
Integracija su kitais dalykais: su kultūros istorija, filosofija, informacinėmis technologijomis.

Tikslai ir uždaviniai :
1.Ugdyti gebėjimus analizuoti ir interpretuoti poezijos kūrinius, pasitelkiant įvairias mokymosi, įgūdžių formavimo ir gilinimo strategijas.
2.Mokytis analizuoti lyrikos kūrinį, integruojant literatūrologiją, interpretacijos teoriją ir praktiką.
3.Panaudoti informacines technologijas, suteikti pamokai vaizdumo, efektyvinti mokymąsi.
4.Ugdyti moksleivių gebėjimą argumentuotai reikšti savo nuomonę, polemizuoti, kritiškai mąstyti ir vertinti.

Metodai:
1.Euristinis pokalbis.
2.Probleminiai klausimai.
3.Raiškus kūrinio ištraukos deklamavimas. 4.Analizė ir interpretacija.
5.Vaizdinės medžiagos ( skaidrių, schemų) demonstravimas, komentavimas.
6.Įsivertinimo užduotys.
7.Mokytojos aiškinimas.

Priemonės :
Moksleivių ( mokytojai konsultuojant) parengta kompaktinė plokštelė, kurioje sukaupta teorinė medžiaga apie poetinio teksto analizę ir interpretaciją; skaidrės emociniam moksleivių nuteikimui ( J.Degutytės portretai, spektaklių ,,Antigonė“ pastatymai); kūrinio tekstas, užduotys savarankiškam darbui.

Svarbiausi darbo etapai:
1. Emocinis nuteikimas: teatrinis dramos likimas; Antika, atgijusi XX a. rašytojų kūryboje.
2. Pamokos temos, tikslų skelbimas.
3. Raiškus kūrinio skaitymas.
4. Integruota veikla: lyrikos kūrinių specifika, struktūros elementai ir J.Degutytės eilėraščio ,,Antigonė“ analizė ir interpretacija.
5. Įsivertinimo užduotis.
6. Teksto interpretacijos surašymas (darbas grupėje).
7. Apibendrinimas.Moksleivių daarbo įvertinimas.

Įvadinė pamokos dalis

Pastaba.Tai, kas pabraukta, demonstruojama ekrane.

1. ,,Kas tu esi, eilėrašti?“-tai ir V.Daujotytės knygos ( 1980 m.) pavadinimas.

2.Pamokos tikslų skelbimas. Šios pamokos tikslai- susipažinti su lyrika, pajusti šios literatūros rūšies specifiką, ypatingumą, pasimokyti analizuoti, interpretuoti poezijos kūrinius. Sužinosite ir svarbiausias sąvokas, va

artojamas kalbant apie poeziją. Tai bus pirmoji artimesnė pažintis su poezija 11 klasėje.

Šių tikslų sieksime integruotai- derindami interpretacijos teoriją su praktine veikla- J.Degutytės eilėraščio ,,Antigonė“ nagrinėjimu.

4.Demonstruojamas J.Degutytės (1928 – 1990) portretas.

Eilėraščio pristatymas.

J.Degutytė laikoma neoromantike – Salomėjos Nėries kūrybos tradicijų tęsėja. 1967m. išleistame J.Degutytės rinkinyje ,,Pilnatis“ yra eilėraščių ciklas ,,Rolės“. Ciklą sudaro 7 eilėraščiai: I- asis- ,,Antigonė“ (1966) , ,,Judas“, ,,Don Kichotai“, „Šecherezada“, ,,Odisėjas“, ,,Tilis Ulenšpigelis“ (vok. ? rašytojo kūrinio personažas?- kūrinyje reiškiama mintis, kad niekas niekada negali būti užmiršta, nes ,,beldžiasi į širdį pelenai“) , ,,Hamletas“- šie vardai, be abejonės, yra girdėti. Kiekviename ciklo eilėraštyje poetė persikūnija į literatūrinių ar mitinių personažų rolę (vaidmenį,) kuria poetinę situaciją ir išreiškia idėją, kylančią iš literatūrinių personažų likimo ar jų siekių. Taigi į minėtų literatūrinių personažų likimą J.Degutytė pažvelgė XXa. žmogaus- moters žvilgsniu.
..............................

Integruotas kūrinio nagrinėjimas.

Temos iir užduoties skelbimas: Lyrikos kūrinio komponentai.

J.Degutytės eilėraštis.,,Antigonė.“

Lyrikos kūrinys – prasmių sankaupa, kylanti iš daugelio kūrinio komponentų. Juos nagrinėjant ryškėja gilioji kūrinio prasmė. Sužinosite, kokie yra lyrikos kūrinio komponentai, jų paieškosime J.Degutytės ,,Antigonėje“.

Užduotis. Išsirašyti svarbiausius eilėraščio komponentus.Visa pamokos medžiaga jums bus prieinama (CD). Galutinis darbo rezultatas – J.Degutytės eilėr. ,,Antigonė“ interpretacija, jos surašymas ( darbas poroje).

Eilėraščio deklamavimas ( iš anksto pasirengęs mokinys).

Kas tapo kūrinio impulsu?
( Sofoklio ,,Antigonė“, o pirminis šaltinis- graikų Tėbų ciklo mitai).

Kokios eilėraščio siužetinės linijos ar motyvai atėję iš Sofoklio ,,Antigonės“ ar Tėbų ci

iklo mitų?

( 1.Meilės siužetinė linija ( atsisveikina su sužadėtiniu).

2.Tironija, vergystė.

3. Sesuo nepaklūsta tironui ir pasiryžta palaidoti brolį.)

Šie kūriniai ir Antikos kultūra – J.Degutytės eilėraščio kontekstas. Kontekstas – lot. susietas. Jis paaiškina, papildo kūrinio prasmę, už teksto esantys dalykai priartina prie teksto gelmės.

KONTEKSTAS – TEKSTO APLINKA, IŠ KURIOS TEKSTAS IŠAUGA IR KURIOS PĖDSAKŲ LIEKA TEKSTE.

Kas apskritai tampa literatūros kūrinio kontekstu?

1. Rašytojo biografija, asmenybės raiška.
2. Visa rašytojo kūryba, jos bendrieji bruožai.
3. Kūrinio vieta rinkinyje, kūryboje.
4. Literatūros srovė.
5. Kitų menininkų kūriniai.
6. Gyvenamoji epocha, jos realijos, papročiai, kūrinio parašymo laikas.
7. Tradicijos ir kultūra ( realybė, pasaka, Biblija, mitologija, istorija,.).
8. Jei nagrinėjama ištrauka, – visas kūrinys.

Užduotis. Kas tapo, galėjo tapti ,,Antigonės“ kontekstu? Padarykite prielaidas. Remdamiesi tekstu sukonkretinkite, išsakyti asociacijas.

(1. Rašytojos ( moters ) domėjimasis dramatiškais moterų likimais – darė įspūdį stiprios asmenybės- realios ( Putinas, Čiurlionis, Nėris) ar literatūrinės. Rašyt. domisi literatūros, meno, kultūros istorija. Įkvėpimo ieškoma kitų menininkų kūryboje.
2. Apmąstyti literatūrinę patirtį – modernios literatūros ženklas.//Tai pirmas ciklo eilėraštis – įvadinis, programinis, labai svarbus.
3. Neoromantikų ( ir romantikų) domėjimasis praeitimi, jos poetizavimas.
4. Visas ciklas ir šis eilėraštis parašytas tarybiniais metais. Daug ko negalima buvo pasakyti atvirai. Į dramatišką tautos dabartį poetė pažvelgia per senuosius mitus (tironas, žmonės vergai, situacija pokaryje ,, brolis prieš brolį“ ) , pasaulio klasikos kūrinius.)

Išvada. J.D. kūrinyje neminimi vardai, Antigonės-tik pavadinime. Tai orientuoja į platesnę, visuotinesnę prasmę- vadinasi, apmąstomos universalesnės tautos, žmonijos būties situacijos. Pati J.D.yra pasakiusi, ka

ad literatūroje yra vaizduojama tai, kas plaka tūkstančiuose širdžių.
..............................

Taigi priartėjome prie paties teksto. Kitas darbo etapas- suvokti kūrinio sandarą. Analizuodami tekstą, mes jį tarytum išardome, jokiu būdu neišleisdami iš akių visumos, nes literatūros kūrinys- vientisas pasaulis, jis kalba ne atskirais vaizdais, o jų visuma, iškylančia iš kūrinio dalių ir lygmenų.

Svarbiausi kūrinio komponentai pavaizduoti šioje shemoje:

POETINIO PASAULIO MODELIS

Atlikėjai
( lyrinis subjektas, antipodas, pagalbininkas,
lėmėjas, koks nors objektas, menamas adresatas,.)

Lyrinis vyksmas

(jausmų, nuotaikų, būsenų kaita,
minčių slinktis)

Erdvė Laikas

Schemos komentavimas.

Lyrinis vyksmas- esminis eilėraščio sandaros komponentas, lyrikos pamatas. Jį sukuria lyrinio subjekto jausmų, būsenų, minčių atsivėrimas, kitimas. Poezijos skaitymo tikslas- pajusti minties ir jausmo kelią.

Taigi lyrinis vyksmas neatsiejamas nuo lyrinio subjekto. Jį kai kurie literatūros mokslininkai laiko kūrinio centru ( V.Zaborskaitė). Lyrinis subjektas ( arba lyrinis ,,aš“, kalbantysis)- sąlygiška meninė figūra, kuri poezijos kūrinyje išsako jausmus, išgyvenimus, mintis. Tai sukurta, išgalvota, apibendrinta figūra, kurią suvokiame iš meninių vaizdų.

V.Kubilius: ,,Į eilėraštį ,,aš“ figūra įžengia be vardo ir pavardės. Ji negauna išorinio portreto. Neaiški jos kilmė ir šeimos padėtis. Ir ši figūra, dar visai nepažįstama ir neapčiuopiama <.> iškart atveria slapčiausius savo vidinio gyvenimo užkampius.“

..............................
Kaip tekste reiškiasi lyrinis subjektas? Koks yra J.D. eilėraščio ,,Antigonė“ lyrinis subjektas?

LYRINIO SUBJEKTO RAIŠKOS FORMOS

1.Atviras ,,aš“ ( man, manęs,..):

,,Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį

Iš kapų milžinų.“(Maironis)

2.,,Mes“- da

augelio žmonių lūpomis prabylantis lyr. subjektas:

,,Tai ne žodžių meile mes tėvynę mylim,

Širdimi – ne auksu prakalbam į ją.“ ( S.Nėris)

3.,,Pasisislėpęs“ lyrinis ,,aš“ ( arba subjektas- pasakotojas) – jis slepiasi už pavaizduotojo pasaulio, jo nusiteikimas jaučiamas iš regimų ar kitaip suvokiamų vaizdų, iš užuominų:

,,Lietus plonom stiklinėm kojom

Po visą sodą bėginėja.

Lazdyno žalsvos šakos moja,

Džiaugsmingai krūpčioja alėja .“ ( H.Radauskas)

4. Subjektas, turintis pašnekovą. Poetiniame kūrinyje atsiranda ir klausantysis, menamas adresatas – nebūtinai žmogus:

,, Aš tau pavydžiu, saulele,

Kai vakaruosna suki.“ ( S.Nėris)

5.Lyrinis subjektas- ,,kaukė.“ Jis persikūnija į kokią nors istorinę asmenybę, literatūros personažą, šiaip asmenį ir vaidina pasirinktą vaidmenį- įgyja jo biografiją, likimą.

Koks ,,Antigonės lyrinis subjektas?
( Lyrinis subjektas- ,,kaukė“.)

Raskite ir įvardinkite kitus eilėraščio ,,Antigonė“ atlikėjus, juos plačiau apibūdinkite.

(1. Adresatai, į kuriuos kreipiasi eilėr. pradžioje, – sužadėtinis, negimęs sūnus, bet vargu ar tik jiems skirtas šis atsivėrimas. Pabaigoje – ,,.tavo sesuo.“ Kreipiasi į brolius, anot Šilbajorio – į visos žmonijos brolius.

2.Netiesioginiai atlikėjai-broliai, į kuriuos nukreiptos Antigonės pastangos.

3.Žmonės- vergai. Jie keikiantys, abejingi, teisiantys, bailūs.

4.Tironai – priešininkai ( antipodai). Įspūdinga metonimija!)

Yra trys atlikėjų stovyklos. Kokios?

(Antigonė , antipodas ir jie, žmonės- vergai, abejingieji, bailiai.)

Kas ko siekia?

(Antigonė: atlikti pareigą, uždėtą dievų ir žmonių.
Tironas (-ai): žūtbūt įtvirtinti savo paties įstatymais pagrįstą valdžią, aklą, vienadienį įstatymą.
Kiti: pasyviai išlaukti.)

Iš priešiškų siekių susidūrimo kyla konfliktas.Koks?

(Tai konfliktas tarp laikinųjų ir amžinųjų žmogiškumo įstatymų, kurių laikytis reikalauja pareiga.)

Išvada.Tokiu būdu analizuojat teksto komponentus pastebimi svarbūs kūrinio prasmei dalykai, pasikartojančios prasmės- vadinasi, svarbios, pulsuojančios visame tekste.

..............................
Kitas svarbus meninio teksto komponentas – tai kūrinio situacija, kurią ryškiausiai apibūdina laikas ir erdvė.

MENINIO LAIKO NUORODOS KŪRINYJE

Reiškiamos gramatinėmis Laiko reikšmę turinčia
kategorijomis ( veiksmažo- leksika
džiais ir jų formomis, laiko
prieveiksmiais, priel., dalelytėmis,
šalutiniais laiko dėmenimis,.)

Raskite laiko nuorodas tekste, pajuskite potekstėje, paaiškinkite jų prasmę.

(1. Potekstėje suvenantis laikas- sovietizmas: ,,. grįšiu laidoti brolių – baltų ir juodų“, ,,tironiškos rankos šešėlis.“ ISTORINIS – KULTŪRINIS LAIKAS.

2.,,Grįšiu. tūkstantįkart“- nuolat; pasikartojantis veiksmas. Daug kas tautos, žmonijos istorijoje kartojasi ( karai, sukilimai), daug kas yra pastovu (palaidoti savo mirusiuosius). UNIVERSALUS, AMŽINASIS, CIKLINIS, pagrįstas pasikartojimu.

3. ,,Taip virpa . rankoj paryčio vėjo gūsis“ – metas prieš rytą kupinas šviesos laukimo, vilties.
Laidoti brolių ,,pusiaunakčiais eisiu“: tamsos, nevilties ženklas- šviesa negali prasiskverbti.
PAROS LAIKAS)

LAIKAS ( sąvokos, kuriomis jis apibūdinamas)

Paminėti:
1.Istorinis- kultūrinis ( istorinė epocha, užuominos apie jai būdingus reiškinius).
2.Universalus, amžinas, nuolatinis.
3.Ciklinis laikas ( grįstas pasikartojimu, amžinu grįžimu).
4.Linijinis laikas ( einantis tiesiai).
5.Paros ( nuo jo priklauso savijauta- budrumas, nuovargis; sąmoningos mintys dieną, pasąmonės būsena naktį, rytas, vakaras, naktis – turi ir simbolinę prasmę).

Kiti:
6. Kalendorinis- papročių ( gamtos ciklai, kalendorinės šventės, darbai, būdingi tam metui).
7. Praeitis ( prisiminimai, vizijos,.), dabartis ( būsenos čia ir dabar), ateitis ( svajonės, ateities regėjimai).
8. Individualus laikas.
9. Laiko asociacijas gali pažadina žodžiai, neturintys tiesioginės laiko reikšmės.

ERDVĖ ( schema kol kas nerodoma)

Užduotis. Pacituokite teksto vietas, kuriose ryškiausi erdvės kontūrai. Pakomentuokite – erdvę taip pat galima charakterizuoti – ir padarykite išvadas.

(,,Aš grįšiu.
<.>
Per ugniavietes,

per smėlį raudoną,
Per lietaus pritvinkusį molį-<.>“

Dominuoja raudona spalva- kraujo, kančios spalva. Santykis su aplinka jausminis.

DLKŽ: per:1.žymi vietą, kurios paviršiumi ar viršumi vyksta judėjimas iš vienos pusės į kitą.

,,Jiems kaip vaiduoklis-

eisiu per žemę sūrią –
Tą mūšio lauką-<.>“

Įdomiausia erdvės charakteristika- epitetas ,,sūrią“: ašarų, kraujo, prakaito ( kančios) ženklas.

Erdvė, kurioje gyvena žmogus ( socialinė- kultūrinė), charakterizuojama neigiamai. Vertinamasis santykis su aplinka išsakomas atvirai: žmonių pasaulis tvarkomas ydingai, įsigali tironija, todėl neigiamų charakteristikų gausu net erdvės apibūdinime.

,,Aš grįšiu.“- būs. l.- ateities laikas.

– iš kur? Pagal kontekstą ( Sofoklio ,A.“) – iš mirusiųjų pasaulio, iš dangaus, kurio ji nusipelnė savo poelgiu.Taip giedojo Sofoklio tragedijoje choras po Antigonės mirties:

,,Betgi deivė jinai, nemirtingų duktė,
O mes žmonės menki, mirtingųjų vaikai.
Tau mirtingai tačiau su dievais amžinais
Pažadėta dalia, tai didis dalykas“.

Galime įžvelgti kryptį, judėjimą tam tikra kryptimi- iš dangaus, per žemę- atiduoti mirusiųjų požemio dievams. Nors ir tūkstantį kartų.

Tironija ,,slegia žemę ir jūrą‘‘ (priklauso požemio sferai).

Išvados.Taigi erdvė, aplinka
– atveria jausmų, minčių pasaulį.
– paryškina priešiškų jėgų susidūrimą –konfliktą arba opoziciją.
– jau suvokiame teksto vertybes. Anot kai kurių literatūros tyrinėtojų, interpretacija yra vertybių suradimas.)

Kokios teksto vertybės?
(Laisvė, žmogaus , net nusikaltusio, gyvybė, artimo meilė, pareiga.)

Kaip dar meniniame kūrinyje gali būti nusakyta erdvė? Erdvės charateristikas geriausiai pajuntame jas lygindami.

ERDVĖ

1. Socialinė- gamtiška.
2. Uždara- atvira.
3. Siaura- plati, panoramiška, kosmoso, visatos.
4. Sava- svetima.
5. Kasdieniška- sakrališka.
6. Civilizuota ( žmonių tvarkoma) – ,,laukinė“ ( nuo žmogaus nepriklausoma).
7. Horizontali- vertikali.
8. Vientisa- kieno nors dalijama.
9. Lokali- kintanti tam tikra kryptimi.
10. Reali- utopinė ( fantastinė).

Išvados. Poetinis kūrinys išauga iš konkrečios situacijos, bet joje nebesutelpa – prabylama apie visuotinesnius, universalesnius dalykus. Vaizdai, mintys įgauna papildomų prasmių- tampa metaforomis, simboliais ir pasako kažką labai svarbaus apie žmogaus dvasią , apie tai, kaip jis supranta, jaučia pasaulį, ir atveria skaitytojui meninio – išgalvoto, sukurto- pasaulio vaizdą.

Žinoma, ne visuose eilėraščiuose ryškūs išorinio pasaulio, laiko ir erdvės kontūrai, ne visur jie atvirai susiję su lyriniu vyksmu, lyrinio subjekto išgyvenimais.

MENINĖ RAIŠKA

,,Lyrika yra galvojimas, jautimas, girdėjimas ir matymas kalba.“ (V.Daujotytė)

,,Žodžiai daug stipriau užgauna mūsų sielos stygas negu informacija ir turinys“(vok. poetas Gotfrydas Benas).

Kalba – kūrinio prasmės dalis. Poetinis žodis, kalbėjimas skiriasi nuo kasdieniškojo, nes sintetina, sujungia prasmę, vaizdą, melodiją, ritmą, garsinį skambėjimą.

KALBOS ORGANIZACIJA- MENINĖ RAIŠKA

1. Įvairūs pakartojimai.Tai pagrindinis poetinės kalbos principas.
2.Garsai, kūrinio ritmas( fonetinės figūros) .
3.Poetinės leksikos turtai, nauji žodžių ryšiai ( leksinės- semantinės figūros).
4.Pauzės, loginiai kirčiai.
5.Intonacijos kaita.
6.Eilutės, teksto grafinis vaizdas( grafinės figūros).
7.Sakinių, frazių sintaksinė struktūra ( sintaksinės figūros).
8.Bendros stilistinės žodžio ypatybės: vaizdingumas, paprastumas ar įmantrumas, emocingumas,.
9.Skyrybos ženklai, didžiųjų raidžių rašymas.

Kūrinio kalbos organizacija glaudžiai susijusi su kompozicija.

KOMPOZICIJA

Eilėraščio sandara = jo prasmė

1.Bendrosios kompozicijos ypatybės:
– grafinis vaizdas;
– glausta, su išsišakojančiais motyvais ar be jų;
– nuosekli ar fragmentiška;
– kylančios ar slūgstančios įtampos;
– posmų, eilučių, žodžių, garsų tvarka, kaita;
– posmų ir vaizdų, posmų ir frazių santykis;
-eilėraščio pradžios ir pabaigos ypatybės, struktūrinė dominantė.
2.Išorinio pasaulio kontūrų ( ypač laiko ir erdvės) kaita.
3.,,Aš“ pavidalų kaita.
4. Nuotaikų, išgyvenimų, minčių, emocinio santykio su kokiu nors objektu ir kt. kaita.
5.Eilėraščio kalbos organizacijos ( garsinės, leksinės- semantinės, sintaksinės, stilistinės) kaita.
6.Žanro nulemta kompozicija ( klasikinė epigramos, soneto,.)
7.Antitezėmis, opozicijomis, kontrastu pagrįsta kompozicija.
8.Kompozicijos formos: anaforinė, epiforinė, žiedinė, spiralinė, tema su variacijomis,.
9. Geometrizacija : vertikalė, horizontalė, ratas, spiralė.
10.Pakartojimas- kompozicijos pagrindas.
11. Vaizdų atskleidimo būdų ( lyrinis monologas, lyr. pasakojimas, lyr.dialogas, lyr. polemika, deklaracija, piešinys, išpažintis,.) kaita.

Užduotis. Eilėraštyje ,,Antigonė“ raskite bent tris meninės raiškos elementus. Juos įvardinkite, pacituokite. Pakomentuokite: kokių prasmių suteikia tekstui, kokią meninę vertę turi.

(Anafora ,,Lik sveikas“ kuria graudžią atsisveikinimo nuotaiką.

Pradžioje – trys tiesioginiai konstatuojamieji sakiniai.Sustiprina dramatizmą.

Eilučių ilgis nevienodas ( lūžtančios eil.) : kalbėjimas trūkčiojantis, sujaudintas.

Garsynas. Asonansas ū; dejonė, gūdumas:

,, .eisiu per žemę sūrią-

Tą mūšio lauką-

Laidoti brolių- baltų ir juodų.“( ir toliau).
Intonacija kinta, pagal tai galime pastebėti esant 2 šio kūrinio kompozicines dalis: lyrišką kalbėjimą keičia griežtos kalbančiosios intonacijos- nuskamba priesaika. Eilėr. pabaigoje vėl lyriška gaida. Kitimą argumentuoja dar vienas momentas.

Skyryba. Daugtaškiai: skausmas, sunkiai išreiškiamas žodžiais.)

Žvilgtelėkite į teksto pradžią ir pabaigą. Ką jis primena?
( Atsisveikinimo laišką).

Taigi analizuojant tekstą dažnai iškyla labai netikėtos sąsajos – intonacija susijusi su kompozicija abipusiais ryšiais.Ryškiausias loginis kirtis – eilėraščio pabaigos frazė ,,Antigonė-/tavo sesuo“- sutampa su kūrinio idėja.

Kokia šio kūrinio pagrindinė mintis?

( Ištikimybė žmogiškumui ir žmogaus pareigai. Ištikimybė savo, visos tautos, visos žmonijos broliams, kurie aukojasi, net miršta už savo idėjas – kartais neteisingas, nedoras. Visi žmonės broliai- šios idėjos atgarsių rasime, pvz., ir J.Apučio apsakyme ,,Šviečiančios vilko akys“.

Apibendrinimas.

Užduotys.
Pamokos pradžioje buvo pateiktas toks interpretacijos apibrėžimas: interpretacija- vertybių suradimas.

Kokios teksto vertybės?Papildykite jau išsakytas mintis.

( Svarbiausi amžinieji žmogiškumo įstatymai. Dievų valia, kraujo ryšiai stipresni už įstatymo raidę. Mylėti žmogų- dažnai klystantį, bet ne bedvasę idėją.)

Kokios problemos keliamos tekste?

(Visi kūrinio veikėjai vadovaujasi savo principais, turi savo idėją. Ar prasmingas aukojimasis už idėją – gerą ar blogą?)

Kaip jūs atsakytumėte į šį klausimą? Padiskutuokite.

Darbo pamokoje įvertinimas.

Užduotis. Dirbdami poroje, surašykite teksto interpretaciją.

Namų darbo skyrimas.Išmokti sąvokas, torinę medžiagą.

Leave a Comment