Pirmosios lietuviškos knygos, jų kūrėjai.
Raštai lietuvių kalba turėjo atsirasti XIV a.pab., priėmus krikščionybę, bet originalių lietuviškų tekstų ar vertimų būta labai nedaug, tik patys reikalingiausi tikybiniai tekstai. XVI a. mums paliko maždaug 20 lietuviškų religinių knygų. Mintis pradėti leisti lietuviškas knygas greičiausiai kilo Vilniuje lietuvių humanistams. Tam įtakos turėjo Vokietijoje prasidėjusi Reformacija. Jos šalininkai reikalavo, kad apeigos bažnyčioje būtų atliekamos ne lotynų, o krašto žmonių kalba. Reformacijos pradininkas – Martynas Liuteris. Pirmajai gerai užsienyje išsilavinusių lietuvių humanistų grupei priklauso A.Kulvietis, S.Rapolionis, J.Zablockis ir M.Mažvydas. Jie ėmė versti į lietuvių kalbą giesmes, pasiryžo leisti knygas. Pirmasis lietuviškas knygas pradėjo leisti M.Mažvydas. Karaliaučiuje 1547m. išleista M.Mažvydo parengta pirmoji lietuviška knyga “Katekizmas”. Tai 79 puslapių religinio turinio knyga. Ją sudaro 3 dalys: katekizmas, elementorius ir giesmynas. “Katekizme” glaustai išdėstomi svarbiausi krikščionybės teiginiai, krikščioniškosios dorovės pagrindai, elementoriuje M.Mažvydas pirmasis paskelbė lietuvišką abėcėlę, o giesmyne įdėjo 11 giesmių su gaidomis. Pirmoji lietuviška knyga buvo reikalinga ne tik bažnyčiai. Mokykloje ji buvo naudojama kaip vadovėlis, iš jos mokoma skaityti. Žymus Renesanso iškeltas rašytojas – Jonas Bretkūnas, kilęs iš Mažosios Lietuvos. Svarbiausias jo darbas “Postilė” (1591 m., Karaliaučius). Tai pirmas spausdintas lietuviškų pamokslų rinkinys. Didžiausias J.Bretkūno darbas – Biblijos vertimas – nebuvo išleistas. 1599m. Vilniaus universiteto spaustuvėje išleistas M.Daukšos darbas – “Postilė” pelnęs jam literatūrinę šlovę. Tai pamokslų rinkinys, verstas iš lenkų kalbos. Reikšmingiausia jo prakalba. “Prakalboje į malonųjį skaitytoją” autorius smerkia bajorijos lenkėjimą, lietuvių kalbos paniekinimą. Ji parašyta lenkiškai, kad suprastų dvasininkai ir didikai.
Kitas žymus senosios lietuvių literatūros atstovų yra K.Sirvydas. Jis buvo pirmasis kalbininkas – žodynininkas. Jis dėjo pagrindus literatūrinei kalbai ir literatūriniam stiliui. Nemaža jėgų K.Sirvydas skyrė pamokslų santraukoms “Punktams sakymų”. Jie išleisti dviem kalbom – lietuviškai, o paraleliai lenkiškai. Lenkiškas tekstas yra lietuviškojo vertimas. Tai pirmas toks atvejis lietuvių kultūros istorijoje.