Petras Cvirka

R E F E R A T A S

Petras Cvirka gimė 1909 metų kovo 12 dieną senoviškame Klangių kaime
ant aukšto Nemuno skardžio į rytus nuo Veliuonos.

Petras buvo vyriausiais nemažame Cvirkiukų būryje. Nors vaikai anksti
neteko tėvo, tačiau jis spėjo tvirtai nulemti tolesnį Petro kelią.
Pastebėjęs sūnaus gabumus, jis prieš mirtį prisakė žmonai:

– Iš paskutiniųjų leisk Petrą mokytis. Žiūrėk, kad vaikui iš po žiponėlio
visada balti marškiniai matytųsi.

1918 metų rudenį būsimas rašytojas pirmąsyk atsisėdo į mokyklos suolą
Veliuonos pradinėje. Mokėsi gerai, be didesnio vargo gaudavo gerus
pažymius, bet labiausiai iš visų išsiskyrė ssavo piešiniais. Dažniausiai
piešdavo ką nors linksma, juokinga. Taip pat Petriukas buvo bene
didžiausias klasės nepasėda ir išdaigininkas.

1922 metų rudenį trylikametis Cvirka paliko gimtąją pastogę ir
apsigyveno Vilkijoje, kur pradėjo mokytis progimnazijoje.

Menininko kalyje įdomiausia yra talento gimimas. Kodėl žmogus pradeda
kurti? Kas išjudina jo meninę vaizduotę, kas ją maitina? Jaunas Cvirka jau
turėjo ryškių prozininko talento bruožų. buvo apsigimęs pasakotojas.

Vilkijoje Cvirka žengė pirmuosius žingsnius į literatūrą. Klasėje jis
išsiskirdavo literatūriniais rašiniais. Ypač mėgo kurti laisvomis temomis.
Dažniausiai aprašydavo vaikystės įspūdžius, gimtojo kaimo žmones, jų
vargus.

Cvirka apsisprendė mokytis dailės. 1926 metų vasarą jjis išlaikė
stojamuosius egzaminus į Kauno meno mokyklą. Šį pasirinkimą greičiausiai
nulėmė praktiniai sumetimai. Tačiau slaptoji Petro svajonė buvo literatūra.
O slapta svajonė veik visada yra stipresnė už viešąją, ji stiprėja, kursto
žmogų, kol jį įveikia. Jis pradėjo rašyti apsakymus. Cvirkos apsakymai –
ryškus meninis dokumentas apie r

rašytojom pragyventą laiką, visuomenę ir
žmogų. Cvirka apsakymuose vaizdavo nemaža svarbiausių buržuazinės tikrovės
bruožų, apnuogino skaudžių ir nepagydomų jos žaizdų. Dauguma Cvirkos
apsakymų pagrįsti aštriais konfliktais. Žmogus čia susiduria, grumiasi su
įvairiomis jėgomis – skurdu, beširdžiais šeimininkais, abejingais
valdininkais, žiauriais okupantais, buržuaziniais nacionalistais ir pan.
1930 metais išėjo pirmas Cvirkos apsakymų rinkinys ,,Saulėlydis Nykos
valsčiuje”.

1935 metų vasarą Marija Račkauskaitė Petras Cvirka sukūrė šeimą.
Apsigyveno Marijos tėvų namuose Fredoje. Rašytojui pagaliau pasibaigė
triukšmingų bendrabučių, tamsių pusrūsių gyvenimas. Bet svarbiausia, kad
dabar galėjo kurti, pamiršęs kasdieninius rūpesčius dėl duonos kąsnio.
Šiuose namuose užbaigė ,,Žemę maitintoją”, parašė ,,Meisterį ir sūnus”.

Reikšmingiausiais Cvirkos romanas – ,,Žemė maitintoja”. Ketvirto
dešimtmečio lietuvių prozoje ,,Žemė maitintoja” iš karto išsiskyrė idėjiniu
ir meniniu šviežumu. Aktualias ir pažangias ano meto idėjas rašytojas
išreiškė sodriais, meniškais vaizdais, jo sukurti Monikos ir Juro
paveikslai tapo vienais ryškiausių mūsų literatūros personažų. Šiame rromane
Cvirka plačiau, negu kituose savo kūriniuose, praskleidė herojų jausmų ir
minčių pasaulį. Juras ir Monika ne tik dalyvauja vaizduojamuose įvykiuose,
bet ir dėl jų jaudinasi – džiaugiasi ar sielojasi.

Dar viename savo romane – ,,Meisteris ir sūnūs” – Cvirka ryžosi
plačiau pavaizduoti dvasinį liaudies žmonių pasaulį, šviesiuosius jo
bruožus, mažiau pavaldžius socialinėms ir istorinėms sąlygoms – optimizmą,
dvasinę giedrą, linksmumą, lakią fantaziją, polinkį į meną.

1947 metų gegužės 2 dieną Cvirka staiga mirė. Netikėta rašytojo mirtis
pačiame gyvenimo ir kūrybos vidurvasary sukrėtė visus jį arčiau
pažinojusius žmones, buvo skaudi visam kraštui, jaunai tarybinei lietuvių
literatūrai. Taip ir li
iko neišsipildžiusios šviesios, brandžios rašytojo
svajonės. Ilgesnį laiką pailsėti gimtuosiuose Klangiuose. Pasistatyti kur
nuošaliai ant kalno namelį, kad būtų matyti Nemunas, ir kurti, kurti.

Taigi Cvirka buvo tipiškas kovingojo XX amžiaus menininkas: augdamas
kaip rašytojas, jis kartu augo ir kaip savo krašto veikėjas.

Leave a Comment