R E F E R A T A S
Petras Cvirka gimė 1909 metų kovo 12 dieną senoviškame Klangių kaimeant aukšto Nemuno skardžio į rytus nuo Veliuonos. Petras buvo vyriausiais nemažame Cvirkiukų būryje. Nors vaikai ankstineteko tėvo, tačiau jis spėjo tvirtai nulemti tolesnį Petro kelią.Pastebėjęs sūnaus gabumus, jis prieš mirtį prisakė žmonai: – Iš paskutiniųjų leisk Petrą mokytis… Žiūrėk, kad vaikui iš po žiponėliovisada balti marškiniai matytųsi. 1918 metų rudenį būsimas rašytojas pirmąsyk atsisėdo į mokyklos suoląVeliuonos pradinėje. Mokėsi gerai, be didesnio vargo gaudavo geruspažymius, bet labiausiai iš visų išsiskyrė savo piešiniais. Dažniausiaipiešdavo ką nors linksma, juokinga. Taip pat Petriukas buvo benedidžiausias klasės nepasėda ir išdaigininkas. 1922 metų rudenį trylikametis Cvirka paliko gimtąją pastogę irapsigyveno Vilkijoje, kur pradėjo mokytis progimnazijoje. Menininko kalyje įdomiausia yra talento gimimas. Kodėl žmogus pradedakurti? Kas išjudina jo meninę vaizduotę, kas ją maitina? Jaunas Cvirka jauturėjo ryškių prozininko talento bruožų. buvo apsigimęs pasakotojas. Vilkijoje Cvirka žengė pirmuosius žingsnius į literatūrą. Klasėje jisišsiskirdavo literatūriniais rašiniais. Ypač mėgo kurti laisvomis temomis.Dažniausiai aprašydavo vaikystės įspūdžius, gimtojo kaimo žmones, jųvargus. Cvirka apsisprendė mokytis dailės. 1926 metų vasarą jis išlaikėstojamuosius egzaminus į Kauno meno mokyklą. Šį pasirinkimą greičiausiainulėmė praktiniai sumetimai. Tačiau slaptoji Petro svajonė buvo literatūra.O slapta svajonė veik visada yra stipresnė už viešąją, ji stiprėja, kurstožmogų, kol jį įveikia. Jis pradėjo rašyti apsakymus. Cvirkos apsakymai –ryškus meninis dokumentas apie rašytojom pragyventą laiką, visuomenę iržmogų. Cvirka apsakymuose vaizdavo nemaža svarbiausių buržuazinės tikrovės
bruožų, apnuogino skaudžių ir nepagydomų jos žaizdų. Dauguma Cvirkosapsakymų pagrįsti aštriais konfliktais. Žmogus čia susiduria, grumiasi suįvairiomis jėgomis – skurdu, beširdžiais šeimininkais, abejingaisvaldininkais, žiauriais okupantais, buržuaziniais nacionalistais ir pan.1930 metais išėjo pirmas Cvirkos apsakymų rinkinys ,,Saulėlydis Nykosvalsčiuje”. 1935 metų vasarą Marija Račkauskaitė Petras Cvirka sukūrė šeimą.Apsigyveno Marijos tėvų namuose Fredoje. Rašytojui pagaliau pasibaigėtriukšmingų bendrabučių, tamsių pusrūsių gyvenimas. Bet svarbiausia, kaddabar galėjo kurti, pamiršęs kasdieninius rūpesčius dėl duonos kąsnio.Šiuose namuose užbaigė ,,Žemę maitintoją”, parašė ,,Meisterį ir sūnus”. Reikšmingiausiais Cvirkos romanas – ,,Žemė maitintoja”. Ketvirtodešimtmečio lietuvių prozoje ,,Žemė maitintoja” iš karto išsiskyrė idėjiniuir meniniu šviežumu. Aktualias ir pažangias ano meto idėjas rašytojasišreiškė sodriais, meniškais vaizdais, jo sukurti Monikos ir Juropaveikslai tapo vienais ryškiausių mūsų literatūros personažų. Šiame romaneCvirka plačiau, negu kituose savo kūriniuose, praskleidė herojų jausmų irminčių pasaulį. Juras ir Monika ne tik dalyvauja vaizduojamuose įvykiuose,bet ir dėl jų jaudinasi – džiaugiasi ar sielojasi. Dar viename savo romane – ,,Meisteris ir sūnūs” – Cvirka ryžosiplačiau pavaizduoti dvasinį liaudies žmonių pasaulį, šviesiuosius jobruožus, mažiau pavaldžius socialinėms ir istorinėms sąlygoms – optimizmą,dvasinę giedrą, linksmumą, lakią fantaziją, polinkį į meną. 1947 metų gegužės 2 dieną Cvirka staiga mirė. Netikėta rašytojo mirtispačiame gyvenimo ir kūrybos vidurvasary sukrėtė visus jį arčiaupažinojusius žmones, buvo skaudi visam kraštui, jaunai tarybinei lietuviųliteratūrai. Taip ir liko neišsipildžiusios šviesios, brandžios rašytojosvajonės. Ilgesnį laiką pailsėti gimtuosiuose Klangiuose… Pasistatyti kurnuošaliai ant kalno namelį, kad būtų matyti Nemunas, ir kurti, kurti… Taigi Cvirka buvo tipiškas kovingojo XX amžiaus menininkas: augdamaskaip rašytojas, jis kartu augo ir kaip savo krašto veikėjas.