Civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 3
SAUSUMOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS 4
Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas ateityje 5
SKRAIDYMO APARATŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS 6
LAIVŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS 7
BENDROSIOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS 8
Asmens civilinės atsakomybės draudimas 9
Įmonių veiklos civilinės atsakomybės draudimas 10
Darbdavio civilinės atsakomybės draudimas 12
BENDROSIOS PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS 12
Draudimo brokerių profesinės civilinės atsakomybės draudimas 13
Teisininkų civilinės atsakomybės draudimas 13
Sveikatos priežiūros įstaigų (gydytojų) profesinės atsakomybės draudimas 15
Anstolių civilinės profesinės atsakomybės privalomas draudimas 16
Renginių organizatorių civilinės atsakomybės draudimas 18
Pagrindinių tyrėjų ir biomedicininių tyrimų užsakovų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas 18
Auditorių profesinės atsakomybės draudimas 20
Turto ir verslo vertintojų profesinės atsakomybės draudimas 21
Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas 22
IŠVADOS 25
LITERATŪRA 26
PRIEDAI 27ĮVADAS
Draudimas – viena išš seniausių kategorijų visuomeninių santykių. Atsiradęs prieš 4500 metus prieš Kristų, jis pamažu tapo būtinu visuomeninio gyvenimo dalyviu.
Dabar draudimas yra universali priemonė draudiminės apsaugos visų nuosavybės formų, pajamų ir kitų interesų tiek įmonių, organizacijų, nuomininkų, teik ir paprastų gyventojų.
Egzistuojanti draudiminė apsauga kiekvieną draudėją veikia dvejopai. Visų pirma netikrumo dėl ateities jausmas yra pakeičiamas saugumo bei pasitikėjimo jausmu. Be to, atsitikus draudiminiam įvykiui, yra patenkinamas dėl šio įvykio atsiradęs poreikis. Nuo šio poreikio atskirais atvejais priklauso ne tik nelaimės ištiktojo, bet ir joo aplinkinių likimas. Todėl draudimu turėtų būti suinteresuotas kiekvienas asmuo. Jei neegzistuotų draudiminė apsauga, dalis nelaimės ištiktųjų būtų nustumti į skurdą, tapdami našta visuomenei. Jei nebūtų draudiminės apsaugos, dalies rentabilių projektų būtų atsisakyta, dalis kreditų įmonėms būtų nesuteikta ir krovinių, saugantis ga

alimų nuostolių, nepervežta. Todėl tai stabdytų is socialinį ir ekonominį šalies vystymąsi.
Draudimo įstatymas skirsto draudimo objektą į 3 grupes (pagal turtinius interesus):
1. Asmens draudimas (susijęs su gyvenimu, sveikata, darbingumu ir papildoma pensija);
2. Turto draudimas (susijęs su turto turėjimu ir valdymu);
3. Atsakomybės draudimas (susijęs su vieno asmens atsakomybe prieš kitą asmenį už pastarojo turtui ar sveikatai padarytą žalą. Asmuo gali būti ir fizinis ir juridinis.)
Toliau aptarsime vieną iš draudimo sryčių – atsakomybės draudimą.
Europos sąjungos direktyva Nr. 73/239/EWG bei LR Draudimo įstatymas išskiria keturias civilinės atsakomybės draudimo grupes:
1. Sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą;
2. Skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimą;
3. Laivų civilinės atsakomybės draudimą;
4. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimą.
Šiame darbe aptarsiu visas šias grupes Lietuvos draudimo bendrovių, vykdančisa šias rušis, pavyzdžiu.SAUSUMOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS
Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas atsirado praėjus vos keeletui metų po to, kai automobiliai buvo pradėti gaminti serijiniu būdu. Natrukus buvo pastebėtas ir įvertintas su automobilių naudojimu susijęs rizikos svetimam turtui, gyvybei bei sveikatas padidėjimas. Dėl to atsirado civilinę transporto priemonių atsakomybę reglamentuojantys įstatymai, tačiau nemaža dalis vairuotojų finansiškai nebuvo pajėgus atlyginti padarytą žalą. Privalomas civilinės atsakomybės draudimas atsirado ne iš karto, o vystesi pamažu ir skirtingose Europos šalyse skirtingu greičiu. Pirmosios šalys, kuriose buvo įteisintas šis draudimas buvo Suomija (1925-04-28), Norvegija (1926-02-20), Danija (1927-07-01).
Lietuvoje 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojo Transporto pr
riemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kuriame numatyta, kad iki 2002 m. kovo 31 d. transporto priemonių savininkai privalo sudaryti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Iki to laiko Lietuvoje buvo vykdomas tik savanoriškas civilinės atsakomybės draudimas, tačiau jis nebuvo populiarus, todėl ne visi vairuotojai, padarę žalą buvo pajėgus patenkinti jiems keliamus civilinės atsakomybės reikalavimus.

Transporto priemonė 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. 9 mėn. 12 mėn.
Lengvieji automobiliai (iki 8 sėdimų vietų) 45,80 Lt 88,00 Lt 129,80 Lt 165,00 Lt 220,00 Lt
Lengvųjų automobilių priekabos 8,80 Lt 16,00 Lt 23,60 Lt 30,00 Lt 40,00 Lt
Motociklai, motoroleriai 17,60 Lt 32,00 Lt 47,20 Lt 60,00 Lt 80,00 Lt
Krovininiai automobiliai 82,50 Lt 150,00 Lt 221,30 Lt 281,30 Lt 375,00 Lt
Traktoriai ir savaeigiai mechanizmai 17,60 Lt 32,00 Lt 47,20 Lt 60,00 Lt 80,00 Lt
1 pav. TPCA privalomojo draudimo įmokos 2002 m. (ERGO Grupės („Ergo Lietuva ir „Preventa“) pavyzdžiu)
Lietuvai tapus ES nare, metinė draudimo suma padidėjo iki 500 tūkst. EUR (1 725 400Lt) asmeniui ir 100 tūkst. EUR (345 280Lt turtui. Prieš tai galiojo 30 tūkst. Lt draudimo sumos tiek turtui, tiek asmeniui.
Remiantis UADB “Industrijos garantas” draudimo taisyklėmis trumpai apie Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomaji civilinės atsakomybės draudimą:
Tai draudimo rūšis, kuri užtikrina, kad dėl Jūsų kaltės įvykus autoįvykui, bus atlyginta kitų asmenų sveikatai ar turtui padaryta žala.
Draudimo sutartį gali sudaryti:

transporto priemonės savininkas;

teisėtas valdytojas, transporto priemonės savininko vardu;

transporto savininko įgaliotas asmuo.
Draudimo sutarčių rūšys:
Įprastinė draudimo sutartis – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės pr

rivalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Draudėjui pageidaujant, kartu su įprastine draudimo sutartimi, nemokamai išduodamas tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (žalioji korta), galiojantis Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse bei Šveicarijoje.
Grupinė draudimo sutartis – sudaroma su Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka registruotų ūkių ūkininkais dėl keletos transporto priemonių. Ši sutartis sudaroma ne daugiau kaip penkioms transporto priemonėms, iš kurių viena gali būti lengvasis automobilis.
Pasienio draudimo sutartis – sudaroma, kai transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 15, bet ne ilgesniam kaip 90 dienų periodui.Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas ateityje
(pagal str.: Simona Vedrickaitė, Žurnalas “Kelias” 2005 vasario mėn. 11 d. 10:46)
Žaliosios kortos sistemoje galiojantys Lietuvos bendrovių privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo polisai pernai šalyje augino šią rinką, tačiau dar labiau padidino draudimo išmokas. Ekspertų teigimu, autoįvykiuose patiriamų žalų dydis augs, o dėl didesnės draudimo bendrovių patiriamos rizikos gali didėti ir vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmokos.
Šiuo metu Lietuvoje užregistruota per 1,5 mln. automobilių, ir šių transporto priemonių savininkų kišenės perkant naują draudimo polisą bus palengvintos dar geru trečdaliu.
Prognozuojama, kad šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai 230 Lt kainuojančio privalomojo draudimo įmokos šalyje gali brangti iki maždaug 340–350 Lt. Tiesa, vis dar gaji nuomonė, kad dėl stiprios dr
raudikų konkurencijos kainos staiga nepakils. „Kaina Lietuvoje turėtų būti 100 EUR – kaip, pavyzdžiui, yra Estijoje. Bet net ir tokia kaina neprilygtų draudikų prisiimamai rizikai. Gali būti, kad realiai kainos šiemet didės iki 50 Lt, bet gali likti nepakitusios“, – sako UAB „Baltikums draudimas“ vadovas Albertas Dvaržeckis.
Lietuvoje vairuotojų atsakomybės privalomojo draudimo kainos yra pačios mažiausios Europoje. Daugumoje ES šalių ši kaina siekia 200 EUR, Airijoje – artėja prie 1 tūkst. EUR. „Per kelerius metus tikėtinas laipsniškas privalomojo transporto draudimo kainų didėjimas visoje rinkoje, tačiau drastiško kainų šuolio šiemet nenumatome“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Transporto draudimo skyriaus vadovas Vaidotas Krencius.
Transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus Algimanto Križinausko teigimu, šiemet Lietuvos privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo rinka turėtų augti ne mažiau nei pernai – ketvirtadaliu. „2005 m. ši rinka toliau augs dėl didesnių draudimo sumų, taip pat dėl natūralaus apie 10 proc. metinio automobilių skaičiaus šalyje didėjimo“, – sako V.Krencius.
Draudimo bendrovės „Baltik Garant“ atstovas Bogdanas Jablonskis tvirtina, jog vairuotojų privalomojo draudimo rinka šiemet augs ne parduodamų draudimo polisų skaičiumi, bet dėl kilsiančių kainų didės pasirašytų draudimo įmokų suma.
Žalų sumos pernai kilstelėjo padidėjus autoįvykių, už kuriuos išmokėtos draudimo išmokos, skaičiui. Pernai užregistruota 51 tūkst. autoįvykių, kurių žalos sureguliuotos – 17,2 proc. daugiau negu 2003-iaisiais (43,5 tūkst.). „Žalų sumos bei įmokų ir išmokų disbalansas ir toliau didės, o tokia tendencija yra pakankamai pavojinga. Jeigu nemažės tarptautinės žalos, turės būti koreguojami draudimo tarifai“, – teigia A.Križinauskas.
Anot A.Križinausko, Lietuvoje autoįvykio metu patirtą žalą atlyginti vidutiniškai kainuoja 1,6–1,7 tūkst. Lt, tarptautinės žalos suma vidutiniškai siekia 9 tūkst. Lt. „Maža to, šiuo metu užsienyje jau yra 10 lietuvių padarytų ir dar neapmokėtų žalų, kurių kiekvienos dydis viršija 100 tūkst. EUR. Vienos didžiausios žalos, padarytos autoįvykio metu Didžiojoje Britanijoje, dydis siekia 2 mln. EUR“, – vardija A.Križinauskas. Pasak jo, dabar Draudikų biuro rezerve žalų sureguliavimui surinkta pakankamai lėšų – dešimtys milijonų litų.SKRAIDYMO APARATŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS
Draudimo objektu yra: pervežėjo oro keliais ar skraidymo aparato (SA) savininko/naudotojo/valdytojo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis (išskyrus keleivius ir krovinio savininkus); pervežėjo oro keliais ar skraidymo aparato (SA) savininko/naudotojo/valdytojo civilinė atsakomybė prieš keleivius; pervežėjo oro keliais ar skraidymo aparato (SA) savininko/naudotojo/valdytojo civilinė atsakomybė prieš krovinio savininką (už krovinį) bei pastarųjų civilinių atsakomybių kombinacija. Draudimo sumas (atsakomybės limitus) pasirenka pats Draudėjas, priklausomai nuo skrydžių geografijos, kadangi skirtingose šalyse reikalaujami skirtingi atsakomybės limitai. Skaičiuojant draudimo įmoką, atsižvelgiama į rizikos laipsnį. Dažniausiai Lietuvos draudimo bendrovių taisyklės atitinka Lloyd‘o aviacijos draudikų instituto sąlygas.LAIVŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS
Draudžiama Draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą trečiųjų asmenų turtui ir/ar sveikatai bei gyvybei eksploatuojant draudėjui priklausančius laivus:
• Atsakomybė už krovinį:
• Atsakomybė už laive esantį turtą.
• Atsakomybė už apdrausto laivo susidūrimą su kitu laivu (laivais):
• Atsakomybė už plaukiojančių ir nejudamų objektų pažeidimą (sugadinimą)
• Atsakomybė už buksyravimą
• Atsakomybė už paskendusio avarijos pasekoje laivo ar jo liekanų (turto) pašalinimą
• Atsakomybė už žalą, padarytą dėl vandens ar jame esančio turto užteršimo išpylus (išsipylus) iš apdrausto laivo naftai arba kitiems teršalams:
• Atsakomybė už žalą, padarytą fiziniams asmenims (išskyrus apdrausto laivo įgulos narius).
• Atsakomybė dėl Draudėjui ir/ar jo tarnautojams (darbuotojams) paskirtų baudų (ryšium su tarnybinių pareigų vykdymu)
• Nuostolių išvengimo ir/arba jų sumažinimo išlaidos
Papildomai draudžiamos rizikos (interesai):
• draudėjo atsakomybę, kilusią karinių veiksmų, pilietinių karų, masinių neramumų, darbo konfliktų (streikų) pasekoje.
• buksyro ar kitokio laivo –gelbėtojo atsakomybę. Atlyginami tik nuostoliai ir išlaidos, kurios patirtos gelbėjimo operacijų metu;
• atsakomybę už apdrausto laivo nukrypimą nuo numatyto maršruto. Atlyginami tik tie nuostoliai ir išlaidos, kurie buvo patirti kai nuo numatyto plaukiojimo maršruto nukrypsta gabenant ligonį į artimiausią uostą, laukiant jam pamainos, išlaipinant į krantą pabėgelius ar keleivius be bilietų.
• Atsakomybę už išlaidas dėl priešpriešinių pretenzijų pateikimo tiesiesiems asmenims (teisinės gynybos draudimas).
• atsakomybę už krovinių pervežimo sutarties pažeidimus. Atlyginamos išlaidos ir nuostoliai patirti Draudėjui pažeidus krovinių pervežimo sutarties sąlygas, jeigu tokio pažeidimo pasekoje vežėjas gali netekti teisės į savo atsakomybės apribojimus, ar teisės remtis išimtimis, įtrauktomis į konosamentą ar bet kokį kitą teisės šaltinį, kuriais remiantis vykdomas šis vežimas, tame tarpe vežant ant denio krovinius su triumo konosamentais.
• atsakomybė pagal konosamentus su nurodyta verte. Atlyginama ta nuostolių, kuriuos patyrė Draudėjas dėl krovinio, vežamo pagal konosamentą su nurodyta verte praradimo ir/ar pažeidimo dalis, kuria prarasto (pažeisto) krovinio vertė viršija sumą, teisiniais dokumentais nustatytą kaip vežėjo atsakomybės limitas.
Šis draudimas yra labai brangus, kaip ir skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimas, todėl didžiausia dalis laivų ir jų civilinė atsakomybė apdrausta kitų šalių didžiausiose draudimo kompanijose. Kai kurios Lietuvos draudimo bendrovės turi šios rizikos dalį, tačiau ji palyginus labai maža ir visada perdrausta.BENDROSIOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS
Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas apima privataus asmens civilinės atsakomybės draudimą, įmonės civilinės atsakomybės draudimą dėl vykdomos veiklos ar pagamintos produkcijos, visas profesinės civilinės atsakomybės draudimo rūšis, darbdavio civilinės atsakomybės draudimą ir kitą, kas neįeina į transporto priemonių, skraidymo aparatų ir laivų civilinės atsakomybės draudimus.
Sausumos, vandens ar oro transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo rizikos yra pakankamai lengvai identifikuojamos, tai yra apdraudžiama civilinė atsakomybė, susijusi su tam tikros, konkrečios sausumos, vandens ar oro transporto priemonės eksploatacijos metu padarytą žala tečiojo asmens turtui ar jo gyvybei ir/ar sveikatai.
To, deja, negalima pasakyti apie bendrosios civilinės atsakomybės draudimą. Kadangi civilinė atsakomybė bet kuriam asmeniui (fiziniamr juridiniam) gali kilti vos ne dėl bet ko ir bet kada, bendrosios civilinės draudimo taisyklėse ir draudimo sutartyje paprastai būna aiškiai nurodoma, kokios rizikos yra laikomos apdraustomis.Asmens civilinės atsakomybės draudimas
Mes negyvename vakuume. Kasdieną vienaip ar kitaip kontaktuodami su dešimtimis žmonių, nesame apsaugoti nuo galimybės savo netyčiniais veiksmais padaryti žalą jiems patiems arba jų turtui. Pagal galiojančius civilinės atsakomybės įstatymus nukentėjusieji, patyrę nuostolių dėl Jūsų kaltės, turės teisę pareikšti Jums pretenziją atlyginti padarytą žalą. Tačiau jei būsite apsidraudę privataus asmens civilinės atsakomybės draudimu ir jei tokia pretenzija bus pagrįsta, žalą iki tam tikros draudimo sumos atlygins draudimo bendrovė
Tai su teisinėmis nuostatomis susijusi atsakomybė, kai reikia atlyginti padarytą kitam asmeniui žalą. Ji gali būti padaryta kito asmens sveikatai arba turtui dėl neatsargumo, užmaršumo ar lengvabūdiškumo. Teismo procese draudiminio įvykio atveju draudikas atstovauja apdraustąjį. Tai yra Jūs savo atsakomybę už kitiems padarytą žalą perleidžiate draudimo bendrovei. Apsidraudus tėvams, civilinės atsakomybės draudimas galioja ir jų nepilnamečiams vaikams. Kartu apdraudžiama asmens civilinė atsakomybė dėl nuostolių padarytų išsinuomotoms gyvenamoms patalpoms ir kitoms asmeniniais tikslais išsinuomotoms patalpoms.
Civilinės atsakomybės draudimu gali draustis bet kuris asmuo. Jeigu šiuo draudimu apsidraudžia vienas iš šeimos narių, kartu apdraudžiama ir sutuoktinio bei nepilnamečių vaikų civilinė atsakomybė.
Apsidraudus visapusiu draudimu, draudimo bendrovė („ERGO Lietuva“ pavyzdžiu) atlygins žalą, kuri gali atsirasti:
 žmogaus kasdienėje veikloje (išskyrus darbinę), pavyzdžiui, apsiperkant parduotuvėje, būnant svečiuose;
 globojant ir prižiūrint mažamečius vaikus;
 naudojant nekilnojamąjį turtą – namą, butą, sodo namelį ir kt.;
 sportuojant;
 važiuojant dviračiu;
 auginant naminius gyvūnus (pavyzdžiui, kates, žiurkėnus, jūros kiaulytes ir pan., civilinė atsakomybė dėl šunų auginimo gali būti apdraudžiama papildomai).
Apsidraudus daliniu draudimu, bus atlyginta žala, kuri gali atsirasti naudojant nekilnojamąjį turtą – namą, butą, sodo namelį ir kt.
Draudimo įmoka:
Priklausomai nuo draudimo apimties, draudimo sumos ir išskaitos dydžio draudimo įmoka gali būti 45-550 Lt ir daugiau. Įmokos dydis priklauso nuo rizikos dydžio, todėl nustatomas įvertinus bendruosius ir specialiuosiu rizikos požymius (pvz.: ar laiko namuose šunį, ar gyvenamojoje vietoje yra baseinas, fontanas, sūpuoklės, kurios galėtų patraukti vaikų dėmesį; ar patalpos šio metu yra rekonstruojamos ir pan.) draudimo įmonės, vertindamos riziką, atsižvelgia ne tik į su pastatų naudojimu bei draudėjų veikla susijusią žalos trečiųjų asmenų turtui ar sveikatai tikimybę bei šios žalos dydį, bet ir į tris papildomus rizikos dydžio rodiklius, o būtent: draudėjo profesinį užsiėmimą, praeities draudiminių įvykių nuostolius bei asmens finansinį pajėgumą.
Draudimo suma:
Galima pasirinkti draudimo sumą žalos atveju:
 visapusiam draudimui: 20 000 – 200 000 Lt;
 daliniam draudimui: 10 000 – 50 000 Lt.
Draudimo apsaugos galiojimas:
Galima pasirinkti, kuriose šalyse galios Jūsų civilinės atsakomybės draudimas:
 Lietuvoje;
 Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje;
 visoje Europos teritorijoje.Įmonių veiklos civilinės atsakomybės draudimas
Sparčiai vystant ir diegiant į gamybą vis sudėtingesnes technologijas ir mechanizmus, didėja žalos padarymo kitam asmeniui rizika. Vis griežtesnes civilinės atsakomybės sąlygas nustato ir įstatymų leidėjai. Pavyzdžiui, naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuris įsigalios 2001 metų liepos 1 d. numato griežtą gamintojo ar paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę be kaltės už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų. To paties kodekso 6.266 straipsnio teisės normos, reglamentuoja statinio savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrengimų, kelių sugriuvimo ar dėl jų trūkumų.
Lietuvoje vyraujanti teisminės praktikos tendencija yra ginti nukentėjusį vartotoją. Prekybininkui ar paslaugų teikėjui vis sunkiau paneigti vartotojo pretenzijas dėl civilinės atsakomybės. Be to, pagal naująjį Civilinį kodeksą, prekes iš užsienio įvežanti ar paskirstanti įmonė atsakinga vartotojui lygiai taip pat kaip ir gamintojas.
Apsisaugoti tuo nepagrįstų trečiųjų asmenų pretenzijų, bei išvengti nuostolių susidarančių dėl trečiųjų asmenų pretenzijų, įgalina įmonės civilinės atsakomybės draudimas.
Apsidraudus šiuo draudimu, draudimo kompanija atlygina žalą, kurią savo veiksmais padarė įmonė kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar jų materialiam turtui.
Draustis reikia visoms įmonėms įstaigoms, ar organizacijoms, nepriklausomai nuo vykdomos veiklos pobūdžio ir pavojingumo, kadangi žala gali būti padaryta bet kuriuo momentu. Tai yra Įmonės veiklos civilinės atsakomybės draudimu gali draustis:
• gamybos įmonės;
• paslaugų įmonės;
• prekybos įmonės.
Draudimo sumos dydžio pasirinkimo teisė priklauso besidraudžiančiam asmeniui. Draudimo sumos dydis turėtų priklausyti nuo vykdomos veiklos pavojingumo, teritorijos, apyvartos ir kitų veiksnių, kurie, asmens nuomone, yra reikšmingi draudžiantis. Draudžiant įmonės veiklos civilinę atsakomybę, siūloma minimali draudimo suma yra 30 000 Lt.
Draudimo įmokos dydis priklauso nuo įmonės metinės apyvartos, darbuotojų skaičiaus, nuo draudimo sumos bei išskaitos (franšizės) dydžio, draudžiamos rizikos pavojingumo, sutarties galiojimo laikotarpio ir teritorijos. Ji gali būti nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių ar šimtų tūkstančių litų.
Draudimo objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama draudėjo civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims. Apdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė yra išskiriama į šias kategorijas:
• civilinė atsakomybė susijusi su draudėjo vykdoma profesine veikla;
• civilinė atsakomybė susijusi su turima nuosavybe (pastatais, statiniais, įrenginiais ir pan.) – bendroji civilinė atsakomybė;
• civilinė atsakomybė susijusi su draudėjo gaminama produkcija, teikiamomis paslaugomis, atliekamais darbais (produkcijos gamintojų ir paslaugų teikėjų civilinė atsakomybė), įskaitant civilinę atsakomybę dėl žalos, padarytos gamtinei aplinkai;
• civilinė atsakomybė susijusi su draudėjo gaminama produkcija, teikiamomis paslaugomis, atliekamais darbais (produkcijos gamintojų ir paslaugų teikėjų civilinė atsakomybė), išskyrus civilinę atsakomybę dėl žalos, padarytos gamtinei aplinkai.
Žala laikoma teismo sprendimu, teismo nutartimi patvirtintos taikos ar trišale sutartimi patenkinta trečiųjų asmenų ieškininių reikalavimų (pretenzijų) draudėjui suma ir remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais priteistos teismo išlaidos.
Draudimo išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo.
Įmonės veiklos civilinės atsakomybės draudimas galioja Lietuvos teritorijoje. Jei draudėjas pageidauja, draudimo apsaugos teritorija gali būti išplečiamaDarbdavio civilinės atsakomybės draudimas
Tai siauriausia savo apimtimi ir pigiausia kainos prasme darbuotojų draudimo rūšis. Darbdavio civilinės atsakomybės draudimas padengia darbdavio atsakomybę dėl darbuotojo mirties ar sveikatos pakenkimo darbo metu ir pakeliui į darbą ar iš jo bei tarnybinių komandiruočių metu. Taip pat profesinės ligos dėl kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio.
Privalumai: Trūkumai:
• dėl kaltės ir galiojimo laiko apribojimų pasiekiama žemiausia kaina; • draudimo išmoka mokama tik jei įvykis įvyko dėl darbdavio kaltės.
• siekiant mažinti kainą, galima limituoti draudiminių įvykių skaičių per metus (nerekomenduotina). • galioja nepilną parą;
Draudimo objektas – tai darbo santykiais su draudėju susijusi žmonių grupė.
Darbdavio civilinės atsakomybės rizikos dydis yra nustatomas atsižvelgus į tikimybę, kad bus pakenkta darbuotojų sveikatai, priklausančią tiek nuo draudėjo vykdomos ūkinės veiklos, tiek nuo individualių, t.y. atskiram darbdaviui būdingų, rizikos požymių. Be to, yra atsižvelgiama į sezoninių darbuotojų skaičių, ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiųbei subrangovų, kuriems darbdavys perleidžia savo prisiimtus įsupareigojimus, buvimą.
Darbdavio civilinės atsakomybės rizikos dydžiui didelę įtaką turi ir subjektyvūs rizikos požymiai, kaip draudėjo-darbdavio sąžiningumas bei pasiruošimas, įvykus draudiminiam įvykiui, glaudžiai bendradarbiauti du draudiku įvykio priažasčio bei žalos apimčių nustatymo metu.BENDROSIOS PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS
Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimas kompensuos žalą tretiesiems asmenims (įskaitant ir profesinių paslaugų užsakovą), jei ši žala bus padaryta Jums ar Jūsų įmonei vykdant apdraustą savo profesinę veiklą.
Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės (BPCA) draudimu siūloma draustis tokių profesinių veiklų atstovus kaip: notarus, audito įmones, advokatus, draudimo brokerių įmones, asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir kt.
Remiantis Lietuvos Draudimo bendrovių („ERGO Lietuva“, „If draudimas“, „Lietuvos draudimas“) draudimo taisyklėmis toliau trumpai apie kiekvieną profesinių veiklų atstovų draudimą.Draudimo brokerių profesinės civilinės atsakomybės draudimas
Apsidraudus šiuo draudimu, suteikiama draudimo apsaugą draudimo brokeriui tuo atveju, kai dėl jo profesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kitiems asmenims kyla turtinių nuostolių.
Draudimo brokerių profesinės civilinės atsakomybės draudimu gali draustis įmonės, vykdančios draudimo brokerio veiklą.
Apsidraudus šiuo draudimu atlyginama žalą, padarytą kitiems asmenims dėl profesinės draudimo brokerio, jo padėjėjų, sekretorių ir kitų darbuotojų veiklos.
Draudimo įmokos dydis priklauso nuo draudėjo metinės apyvartos, draudimo sumos bei papildomos rizikos buvimo. Jis gali būti 200 – 3 000 Lt ir daugiau.
Draudžiant draudimo brokerio profesinę civilinę atsakomybę, siūloma minimali draudimo suma yra 100 000 Lt kiekvieno draudiminio įvykio atveju ir už visus draudiminius įvykius per vienus draudimo metus. Pageidaujant draudimo suma gali būti didinama.
Brokerių profesinės civilinės atsakomybės draudimas galioja Lietuvos teritorijoje.Teisininkų civilinės atsakomybės draudimas
Draudėjas gali būti advokato biuras ar advokato kontora, įmonė, kuri LR įstatymų numatyta tvarka turi teisę verstis teisininko praktika.
Apdraustaisiais gali būti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka yra įrašyti į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą, Lietuvos advokatų tarybos advokatų padėjėjų sąrašą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka yra gavę licenciją verstis teisininko praktika.
Draudimo objektas
Draudimo objektas yra Draudėjo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu Apdraustojo padarytos žalos, kuri atsirado Apdraustajam nevykdant ar neteisingai vykdant teisininko (advokato) profesinę veiklą, o taip pat Draudėjo civilinė atsakomybė, kuri kilo jam, o taip pat asmenims, esantiems darbo santykiuose su Draudėju, vykdant sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, dėl tretiesiems asmenims draudimo sutarties laikotarpiu padarytos žalos. Pagal ši draudimą apdraustasis vykdo profesinę veiklą, kai jis teikia teisinę pagalbą arba/ir vykdo sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo.
Draudiminiai įvykiai
Draudiminis įvykis yra Draudėjo (Apdraustojo) civilinės atsakomybės atsiradimas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, įsiteisėjusiu, galutiniu ir neapskundžiamu teismo sprendimu konstatavus, kad žala tretiesiems asmenims padaryta dėl Apdraustojo (Draudėjo darbuotojo) kaltės jam vykdant savo profesinę veiklą draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Teismo sprendimui prilyginama teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp Draudėjo (Apdraustojo) bei trečiųjų asmenų, jeigu tokiai taikos sutarčiai sudaryti buvo gautas išankstinis raštiškas Draudiko sutikimas.
Draudimo suma, draudimo įmoka, draudimo išmoka
Draudimo suma nustatoma Draudėjo ir Draudiko susitarimu, tačiau negali būti mažesnė kaip 50000 Lt.
Sutartis po kiekvieno draudiminio įvykio lieka galioti ta draudimo suma, kuri lieka iš sutartimi nustatytos draudimo sumos atėmus draudimo išmokas.
Norėdamas atstatyti prarastą draudimo sumą, Draudėjas gali padidinti ją papildomai sumokėjęs atitinkamą įmokos dalį.
Draudikas apskaičiuoja draudimo įmoką, remdamasis minimaliais tarifais, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Metiniai draudimo tarifai – nuo 0,275 iki 1,5 proc. Draudimo įmoka mokama iš karto už visą draudimo laikotarpį, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
Draudimo apsaugos teritorija
Draudėjo civilinė atsakomybė vykdant profesinę veiklą yra apdrausta Lietuvos Respublikos teritorijoje, jei draudimo liudijime (polise) nenurodyta kitaip.
Žala:
• įsiteisėjusiu, galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu, nutartimi ar nuosprendžiu patenkinta ieškininių reikalavimų suma;
• teismo išlaidos, priteistos iš Draudėjo (Apdraustojo), kurias reglamentuoja LR civilinio proceso kodeksas;
• išlaidos advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti, kurios negali būti didesnės nei 5% patenkintų ieškininių reikalavimų dalies, jei draudimo sutartyje nenurodyta kitaip;
• kitos draudimo sutartyje nurodytos Draudėjo išlaidos.
Draudimo išmoka yra lygi padarytai žalai. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos.
Draudimo laikotarpis. Draudimo sutartis paprastai sudaroma vienerių metų arba trumpesniam laikotarpiui, bet ne mažiau kaip vienam mėnesiui, jeigu kitaip nenumatyta draudimo sutartyje.Sveikatos priežiūros įstaigų (gydytojų) profesinės atsakomybės draudimas
Pagal Civilinio Kodekso ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo normas, pacientai turi teisę į žalos, padarytos atliekant medicinines (gydymo, profilaktikos) procedūras, atlyginimą. Tokio ieškinio pateikimas taptų vienu iš rizikos faktorių, galinčių ilgesniam laikui destabilizuoti įstaigos, jos darbuotojų ar kolegų veiklą ir atitraukti nuo pagrindinės veiklos.
Draudimo objektas. Civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis, kai dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu įvykusio draudiminio įvykio, pasibaigusio žmogaus mirtimi, sužeidimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai (žala asmeniui), trečiasis asmuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros įstaigų (gydytojų) profesinę atsakomybę, reiškia Draudėjui pretenzijas dėl žalos atlyginimo.
Draudiminiai įvykiai. Draudiminis įvykis yra Draudėjo profesinės atsakomybės atsiradimas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba sutarties šalių susitarimu konstatuojama, jog žala trečiajam asmeniui padaryta Draudėjui atliekant savo profesines pareigas dėl:
• neteisingos diagnozės, nustatytos gydytojo ar sveikatos priežiūros įstaigos, netinkamai atliktų medicininių tyrimų, netinkamo gydymo, o taip pat dėl netinkamai atliktų bet kokių medicininių manipuliacijų;
• neteisingo vaistų paskyrimo;
• to, kad pacientas nebuvo informuotas ar nepakankamai informuotas apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, gydymo metodus ir galimas jų pasekmes ar nebuvo gautas jo sutikimas;
• aplaidaus medicininės dokumentacijos vedimo ar interpretavimo ir dėl to paskirto netinkamo gydymo;
• nepakankamos higieninės priežiūros.
Pagrindiniai nedraudiminiai įvykiai.
– pretenzijos į Apdraustojo atsakomybę, jeigu ji neatitiko profesinės atsakomybės ir buvo fiksuojama atskirais Apdraustojo susitarimais su trečiaisiais asmenimis;
– pretenzijos, pareikštos todėl, kad pacientas nevykdė medicinos paslaugų teikėjo gydymo metu nurodymų, atsisakė operuotis, vartoti paskirtus vaistus, atlikti tam tikras procedūras ir pan.;
– pretenzijos dėl neturtinės žalos, paciento prestižo, garbės ir orumo;
– pretenzijos dėl veiksmų, kurie tiesiogiai nesusieti su medicinos paslaugomis;
– pretenzijos dėl negautų pajamų gydymo metu: laikino nedarbingumo: pretenzijos dėl rūpybos; gydymo metu dingusių daiktų;
Draudimo suma nustatoma Draudėjo ir Draudiko susitarimu, vienam draudiminiam įvykiui ir/ar visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui.
Draudimo įmoka priklauso nuo pasirinktos draudimo sumos ir atsižvelgiant į draudimo rizikos laipsnį. Vertinant riziką, pagrindiniai faktoriai: gydytojų skaičius gydymo įstaigoje; gydytojų specializacija; gydomų pacientų skaičius ir t.t.
Draudimo išmoka apskaičiuojama vadovaujantis draudiminio įvykio aktu, Valstybinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, Teismo medicinos ekspertizės išvada, įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu, teismo išlaidas patvirtinančiais dokumentais, Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Atskirais atvejais esant aiškiam žalos dydžiui, Draudikas turi teisę išmokėti draudimo išmoką be teismo sprendimoAnstolių civilinės profesinės atsakomybės privalomas draudimas
2002 m. rugsėjo 5 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1395 dėl „Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“.
Pagal šį nutarimą, kiekvienas antstolis, prieš pradėdamas vykdyti profesinę veiklą, privalo drausti savo profesinę civilinę atsakomybę. Priešingu atveju, jis negaus licencijos antstolio profesinei veiklai vykdyti.
Draudėjas – Lietuvos antstolių rūmai, sudarę draudimo sutartį su draudiku. Draudėju taip pat laikomas antstolis, kuris pats papildomai draudžiasi antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Apdraustasis – draudimo sutartyje draudėjo nurodytas antstolis, kurio civilinė atsakomybė draudžiama.
Draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas. Draudimo objektas nėra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais atliekant antstolio funkcijas, jų pačių ir jų šeimos narių turtui. Draudimo objektas taip pat nėra apdraustojo civilinė atsakomybė už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su antstolio funkcijomis.
Draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas atsirasti žalai, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam.
Ne Draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius) pateikimas:
– neturtinę, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
– padarytą tyčiniais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymuose nustatyta kitaip;
– dėl draudėjo, antstolio, jo atstovo, padėjėjo, antstolio darbuotojo ar trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
– tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygotą toliau nurodytų įvykių arba su jais susijusią, neatsižvelgiant į tai, kad žalos (nuostolių) atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės (karu, agresija, priešiškais užsienio jėgų veiksmais ir pan.)
Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma yra 200000 Lt vienam draudiminiam įvykiui.
Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą maksimalią draudimo įmoką. Draudimo įmoka skaičiuojama atsižvelgiant į antstolio paslaugų apyvartą, klientų spektrą, veiklos teritoriją ir pan. Vidutiniškai draudimo įmoka sudaro apie 600 Lt.
Draudimo išmoka mokama tik nustačius draudiminio įvykio faktą ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi apdraustasis ir tretysis asmuo. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas. Jeigu žalos dydis neviršija Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme nurodytos sumos – 1000 litų arba lygus šiai sumai, žalą trečiajam asmeniui atlygina apdraustasis. Jeigu žalos dydis viršija 1000 litų, draudikas privalo visiškai atlyginti trečiojo asmens patirtą žalą.Renginių organizatorių civilinės atsakomybės draudimas
Draudimo objektas yra draudėjo kaip renginio organizatoriaus, vedėjo, vadovo prižiūrėtojo ar pan. civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis už jų turtui ir/ar sveikatai (gyvybei) padarytą žalą vykstančio renginio metu dėl draudėjo kaltės, kuri reglamentuojama įstatymais, nutarimais ar kitais teisiniais aktais.
Papildomai gali būti draudžiama draudėjo kaip renginio organizatoriaus, vedėjo, vadovo ar pan. civilinė atsakomybė už gamtinei aplinkai padarytą žalą vykstančio renginio metu dėl draudėjo kaltės.
Draudimo sumą pasirenka draudėjas. Skaičiuojant draudimo įmoką, atsižvelgiama į rizikos laipsnį.Pagrindinių tyrėjų ir biomedicininių tyrimų užsakovų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
2000 m. gruodžio 20 dieną Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija priėmė nutarimą Nr. 745 dėl „Pagrindinių tyrėjų ir biomedicininių tyrimų užsakovų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“.
Pagal šį nutarimą, kiekvieno biomedicininio tyrimo užsakovas arba pagrindinis tyrėjas, privalo drausti savo civilinę atsakomybę, susijusia su atliekamu tyrimu. Priešingu atveju, jie negaus leidimo tyrimui atlikti iš Lietuvos Respublikos Bioetikos komiteto.
Draudimo objektas yra tyrimo užsakovo ar tyrėjo(-ų) turtiniai interesai, susiję su įstatymuose numatyta draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims (pacientams) biomedicininio tyrimo metu, ar žalą, atsiradusią kaip biomedicininio tyrimo pasekmė.
Draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių susitarimu nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti mažesnis kaip 5 metai nuo draudimo sutarties termino pabaigos, draudėjui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, padarytą atliekant biomedicininį tyrimą, ar atsiradusią kaip biomedicininio tyrimo pasekmė.
Pagrindiniai nedraudiminiai įvykiai yra reikalavimai atlyginti:
– žalą, padarytą atliekant biomedicininį tyrimą ar atsiradusią kaip biomedicininio tyrimo pasekmė, jei atliekamas biomedicininis tyrimas buvo neteisėtas;
– žalą, padarytą ar atsiradusią biomedicininio tyrimo metu apdraustajam ar tyrėjui tyčia pažeidus Geros klinikinės praktikos taisyklių ar kitų teisės aktų nuostatas arba įvykdžius veikas (tyčia arba dėl neatsargumo), užtraukiančias baudžiamąją atsakomybę;
– žalą, padarytą atliekant biomedicininį tyrimą ar atsiradusią kaip biomedicininio tyrimo pasekmė, jei tyrėjai, dalyvaujantys biomedicininiame tyrime, buvo neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su minėtomis tyrėjų būsenomis;
– žalą, padarytą atliekant biomedicininį tyrimą ar atsiradusią kaip biomedicininio tyrimo pasekmė, kai žalos priežastimi buvo preparatai, skirti nėštumui išvengti ar gimstamumui kontroliuoti.
Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Draudimo suma negali būti mažesnė kaip 100.000 Lt žalai, kuri gali būti padaryta ar atsirasti dėl vieno tiriamojo dalyvavimo biomedicininiame tyrime.
Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Rizikos laipsnį sudaro: tiriamųjų skaičius; tyrėjų skaičius; centrai, kuriuose atliekamas tyrimas; tyrėjų kvalifikacija; tiriamas preparatas (vaistas, įranga, gydymo metodas ir pan.); tyrimo trukmė ir t.t.
Draudimo išmoka mokama tik nustačius draudiminio įvykio faktą ir žalos dydį. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytą žalą. Žalos, padarytos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusiojo trečiojo asmens ieškinį apdraustajam dėl žalos atlyginimo, nukentėjusio trečiojo asmens ir sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus dokumentus, Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos, Valstybinės teismo medicinos tarnybos, Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar kitų įstaigų bei įmonių, pagal teisės aktus turinčių teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadas. Draudimo išmoka gali būti išmokėta draudėjui arba trečiajam asmeniui (pacientui).Auditorių profesinės atsakomybės draudimas
Pagal Lietuvos Respublikos audito įstatymo (1999 06 15) 14 str. kiekviena audito įmonė, prieš pradėdama savo veiklą privalo drausti profesinę atsakomybę.
Draudėjai – Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys audito veiklos licencijas.
Draudimo objektu yra draudėjo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytos materialinės žalos, atsiradusios draudėjui vykdant ar netinkamai vykdant auditoriaus profesinę veiklą. Auditoriaus profesinė veikla – veikla, kuri numatyta Lietuvos Respublikos audito įstatyme, o taip pat kituose Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose ar nutarimuose, reglamentuojančiuose audito veiklą.
Draudiminis įvykis yra pagrista raštiška trečiojo asmens pretenzija, pateikta draudėjui, draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ar per ilgesnį, iš anksto sutartą pretenzijos pareiškimo laikotarpį, nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos, numatytos draudimo liudijime, arba draudimo sutarties nutraukimo dienos, ir kuri buvo pareikšta dėl žalos, padarytos dėl draudėjo veikos (veiksmo ar neveikimo), susietos su profesine veikla, draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba retroaktyviu laikotarpiu, jei toks numatytas draudimo sutartyje.
Pagrindiniai nedraudiminiai įvykiai. Draudikas neatlygina draudėjo padarytos žalos, jeigu pretenzija kilo dėl:
– nuostolių, kuriuos patyrė fiziniai ar juridiniai asmenys, su kuriais draudėjas susijęs turtiniais interesais (akcininkai, skolininkai ar kreditoriai, su draudėjų bendrą veiklą vykdantis asmenis);
– nuostolių, kuriuos patyrė draudėjo darbuotojai, jų šeimos nariai ar su jais bendrą namų ūkį vedantys asmenys;
– kūno sužalojimo, turto sunaikinimo ar sugadinimo bei dėl su tuo susijusių nuostolių;
– pinigų, kuriuos gavo draudėjas, ar kurie jam buvo paskolinti praradimo ar negrąžinimo;
– bet kokio draudėjo nemokumo ar bankroto;
– darbų sąmatos viršijimo ar kreditų iššvaistymo;
– bet kokių nors verslo planų ar rekomendacijų – finansinių, nekilnojamojo turto ar kitais komerciniais klausimais (nepriklausomai nuo to ar draudėjas buvo įpareigotas ar ne tai atlikti), tai netaikoma, jeigu pretenzija kilo dėl klaidingo patarimo mokesčių klausimais;
– netesybų pagal sutartį ar įstatymą.
Draudimo suma nustatoma Draudėjo ir Draudiko susitarimu, vienam draudiminiam įvykiui ar visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui. Minimali Draudimo suma reglamentuota LR audito įstatyme sudaro 50.000 Lt.
Draudimo įmoka priklauso nuo pasirinktos draudimo sumos ir atsižvelgiant į draudimo rizikos laipsnį. Rizika priklauso nuo audito įmonės apyvartos, klientų spektro, veiklos teritorijos ir pan. Vidutiniškai draudimo įmoka sudaro apie 300 Lt.
Draudimo išmoka apskaičiuojama pagal draudiminio įvykio metu surinktus dokumentus, ekspertų išvadas, oficialių institucijų pažymas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar nuosprendį, teismo išlaidas patvirtinančius dokumentus, Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus. Atskirais atvejais esant aiškiam žalos dydžiui, Draudikas turi teisę išmokėti draudimo išmoką be teismo sprendimo.Turto ir verslo vertintojų profesinės atsakomybės draudimas
Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (1999 05 25) 15 str. kiekviena turtą vertinantį įmonė, prieš pradėdama savo veiklą privalo drausti profesinę atsakomybę.
Draudėjai – fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto ir/ar verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir besiverčiantys turto ir/ar verslo vertinimo veikla
Draudimo objektu yra draudėjo civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytos materialinės žalos, atsiradusios draudėjui vykdant ar netinkamai vykdant turto ir verslo vertintojo profesinę veiklą.
Draudiminis įvykis yra pagrista raštiška trečiojo asmens pretenzija, pateikta draudėjui, draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ar per ilgesnį, iš anksto sutartą pretenzijos pareiškimo laikotarpį, nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos, numatytos draudimo liudijime, arba draudimo sutarties nutraukimo dienos, ir kuri buvo pareikšta dėl žalos, padarytos dėl draudėjo veikos (veiksmo ar neveikimo), susietos su profesine veikla, draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba retroaktyviu laikotarpiu, jei toks numatytas draudimo sutartyje.
Pagrindiniai nedraudiminiai įvykiai. Draudikas neatlygina draudėjo padarytos žalos, jeigu pretenzija kilo dėl:
– nuostolių, kuriuos patyrė fiziniai ar juridiniai asmenys, su kuriais draudėjas susijęs turtiniais interesais (akcininkai, skolininkai ar kreditoriai, su draudėju bendrą veiklą vykdantys asmenys);
– nuostolių, kuriuos patyrė draudėjo darbuotojai, jų šeimos nariai ar su jais bendrą namų ūkį vedantys asmenys;
– asmens kūno sužalojimo, susirgimų, ligų ar mirties;
– bet kokių turtinių nuostolių, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su oro, vandens ar žemės užteršimu;
– bet kokio draudėjo nemokumo, bankroto ar likvidacijos;
– bet kokio nurodymo ar rekomendacijos – nepriklausomai nuo to, ar už tai atsakoma ar ne – finansiniais ar kitais komerciniais klausimais;
– netesybų pagal sutartį ar įstatymą.
Draudimo suma nustatoma Draudėjo ir Draudiko susitarimu, vienam draudiminiam įvykiui ar visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui. Minimali Draudimo suma, reglamentuota LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme sudaro 50.000 LTL.
Draudimo įmoka priklauso nuo pasirinktos draudimo sumos ir atsižvelgiant į draudimo rizikos laipsnį. Rizika priklauso nuo turto ir verslo vertinimo įmonės apyvartos, klientų spektro, veiklos teritorijos ir pan. Vidutiniškai draudimo įmoka sudaro apie 300 LTL.
Draudimo išmoka apskaičiuojama pagal draudiminio įvykio metu surinktus dokumentus, ekspertų išvadas, oficialių institucijų pažymas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar nuosprendį, teismo išlaidas patvirtinančius dokumentus, Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus. Atskirais atvejais esant aiškiam žalos dydžiui, Draudikas turi teisę išmokėti draudimo išmoką be teismo sprendimo.Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
2002 m. liepos 1 dienos Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo redakcijoje, 37 straipsnis reglamentuoja privalomą statinio rangovo civilinės atsakomybės draudimą. Įstatymas reglamentuoja, kad kiekvienas rangovas, prieš pradėdamas vykdyti rangos darbus, privalės drausti savo civilinę atsakomybę.
Kadangi draudimas įstatymo tvarka yra privalomas, 2002 m. balandžio 30 dieną, Draudimo priežiūros komisijos valdyba priėmė nutarimą ‚Dėl rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“.
Draudimo objektas yra rangovo (draudėjo) civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei 2 metai, dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atliktų statinio statybos darbų. Rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę.
Draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu ir per dviejų metų terminą, reikalavimo pateikimas rangovui (draudėjui) atlyginti žalą, kuri atsirado dėl netinkamai atliktų statinio statybos darbų.
Pagrindiniai nedraudiminiai įvykiai yra reikalavimai atlyginti žalą (nuostolius):
– dėl draudėjo, statytojo (užsakovo) ar trečiųjų asmenų veiksmų, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
– atsiradusią dėl bet kokios veiklos, susijusios su paslaugomis ar veikla, kuri išeina už rangovo veiklos ribų;
– dėl rangos sutarties įvykdymo termino praleidimo;
– dėl statinio statybos darbų trūkumų ištaisymo, kurie neturi įtakos statinio naudojimui pagal tikslinę paskirtį;
– atsiradusią draudėjo, draudėjo vardu ar draudėjo naudai sudarytų sutarčių (sandorių) pagrindu, jeigu sutartyje (sandoryje) nustatoma draudėjo civilinės atsakomybės apimtis yra didesnė, negu nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma, apdraudžiant kiekvieną statomą statinį atskirai, negali būti mažesnė nei statinio statybos darbų kaina, nustatyta statinio rangos sutartyje, bet ne mažiau kaip 150000 Lt.
Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Rizikos laipsnį sudaro: statomo statinio sudėtingumas; dislokacijos vieta; naudojimo paskirtis i kt.
Draudimo išmoka mokama tik nustačius draudiminio įvykio faktą ir žalos dydį. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, trečiojo asmens ar kitų įstaigų bei įmonių, pagal teisės aktus turinčių teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadas. Draudimo išmoka gali būti išmokėta draudėjui arba trečiajam asmeniui.IŠVADOS
Šiandien apie šalies išsivystymo lygį daug pasako jos draudimo rinka. Lietuvoje ji dar nėra tokia išsivysčiusi kaip vakarų šalyse. Tačiau draudimo veiklos suaktyvėjimas, jo svarbos geresnis supratimas yra pakankamai žymus. Čia ne tik draudimo bendrovių nuopelnas, bet ir valdžios organų, kurie priimdami vis naujus įstatymus ir jų pataisas, gerina draudimo produktą ir išplečia produktų ratą.
Civilinės atsakomybės draudimas, kaip matosi iš šio darbo, glaudžiai susijęs su Lietuvoje egzistuojančiomis teisinėmis civilinės atsakomybės normomis. Jei civilinė asmens atsakomybė įstatymais nebūtų numatyta, tada nereikėtųatlyginti už kitiems asmenims ar jų turtui padarytus nuostolius, tada ir civilinės atsakomybės draudimo visiškai neegzistuotų.
Šiame darbe daugiausia pateikta teorinės ir praktinės medžiagos ne iš vadovėlių, o iš egzistuojančių Lietuvoje draudimo bendrovių draudimo taisyklių bei draudimo rūšių aiškinimus, kuriuos pateikia pačios draudimo bendrovės.
Norint daugiau sužinoti apie 2004 m. TPVSCA draudimo bei BCA draudimo įmokų bei žalų sumų, sutarčių bei išmokų skaičiaus pasiskirstymą tarp Lietuvos draudimo bendrovių, žiūrėkite predus Nr. 1 ir Nr. 2. Ši statistika sudaryta remiantis Draudimo priežiūros komisijos pateikiamomis ataskaitomis.LITERATŪRA
1. ČEPINSKIS. J., RAŠKINIS. D. ir kt. Draudimas. Kaunas, 1999, ISBN 9986-418-12-7, p. 161
2. LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMAS. 2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-1737. Vilnius
3. LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS
4. Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas brangs: Simona Vedrickaitė, Žurnalas “Kelias” (2005 vasario mėn. 11 d.)
5. www.dpk.lt/files/menesine/sa_2004_12.xls
6. http://www.ergo.lt/files/file/1805.asmens civilines atsakomybes taisykles.pdf
7. http://www.ergo.lt/lt/privatus/paslaugos/privalomasis/
8. http://www.if.lt/web/lt/commercial.nsf/noframes/F5FD82DB013A4C86C1256CEE0044E104/$file/If_CMR013.pdf
9. http://www.draudimas.lt/index.php/lt/12461/

Leave a Comment