Pasakos “trečiojo brolio tarnystė” analizė

Pasakos „ Trečiojo brolio tarnystė“ analizė

Stebuklų pasakos – neįtikinmiausios istorijos. Prieš akis sumirga į slėpingą maišelį varoma kariuomenė, šmėkšteli nepaprasta dėžutė, iš kurios iššoka puikiausi rūmai, išnyra karieta važiuojanti našlaitė, paskui kurią seka aukso obelis ir vyno šulinys, ir persekiojami bėgliai, iš kurių metamo šepečio išauga miškas, paridenamo kamuolio pasidaro kalnas, ištiesiamo rankšluosčio pateka upė ar atsiveria ežeras. Fantazijos čia tiek, kad nors vežimu vežk. Normaliame gyvenime viso to nėra, tai – stebuklų šalis. Tokia pasaka ir yra „Trečiojo brolio tarnystė“.

Kūrinio pavadinimas „Trečiojo brolio taarnystė“ yra tiesiogiai susijęs su visu kūriniu. Jame pasakojama apie jauniausio brolio tarnystę kirminui. Vikas prasideda nuo to, kad tėvas išleidžia sūnus į pasaulį ieškoti gražiausios skarelės,už tai pažadėjęs savo gyvenimą. Kai kvailys įvykdo užduotį – atneša gražiausią skarelę, tėvas skiria dar dvi užduotis : atnešti gražiausią žiedą ir parsivesti gražiausią „paną“, tėvas nustemba – jaunėlis pasirodo nesąs jau toks kvailas. Visu ponu pavirtęs. Tėvas atiduoda jam savo gyvenimą ir meldžia atleidimo. Pasakoje kartojasi jaunėlio tarnystė kirminui. Kiekvienais metais ji tampa vis sunkesnė : Pirmaisiais taarnystės metais kvailys kasdien turėjo po sykį iškūrenti krosnį ir numazgoti kirminą; antraisiais metais tarnystė dvigubai pasunkėjo; trečiaisiais metais kvailys jau tris kartus turėjo iškūrenti krosnį ir tiek pat kartų kirminą nuplauti. Už kiekvienus tarnystės metus gaudavo atlygį. Kiekvienais metais at

tlygis būdavo vis vertingesnis : pirmaisiais metais skarelė, antraisiais – žiedas,trečiaisiais „pana“.

Pasakoje yra penki veikėjai : tėvas, trys sūnūs ir kirminas. Svarbiausi iš jų trečiasis brolis ir kirminas, daugiausia rašoma apie juos. Tėvas mano, kad trečiasis sūnus yra kvailas ir jis nesugebės tinkamai elgtis su jo turtu, todėl vis nenori atiduoti gyvenimo jaunėliui.

Pasaka vyksta dviejose erdvės sferose : miške (požemyje) ir namuose. Du vyresnieji broliai namie jaučiasi gerai, o miške – nejaukiai : stengiasi greičiau jį pereiti. O kvailys, priešingai, namie jaučiasi blogai, nes yra žeminamas vyresniųjų brolių, vadinamas kvailiu. Požemyje jaučiasi puikiai, niekas jo nežemina, vertinamas jo darbas. Sunku kvailiui buvo tarnystės pabaigoje. Jam buvo gaila kirminą įmesti į krosnį, jam „širdis plyšo iš skausmo“.

Trečiasis brolis kvailys pasižymi tauriomis dvasinėmis savybėmis. Jis dosnus (atsisako tėvo gyvenimo), neegobšus (pasiima pirmą pasitaikiusią skarelę ir žiedą), jautrios širdies (gaila įmesti kirminą krosnin), paslaugus(visada vykdė kirmino užduotis). Kita vertus, kvailys gudrus, nevengia ir klastos (stengiasi pasimesti nuo brolių).

Dauguma stebuklų pasakų baigiamos tradicine, šiek tiek komiška pabaiga: „Ir aš ten buvau nuvažiavęs. Turėjau morkos arklį, sėtinio ratukus, vaško skrybėlę, popieriaus drabužius, medaus pirštines, stiklo batukus. Tokia pabaiga – tai skaitytojo perėjimas iš pasakos erdvės (fantastinės) į realybę.

Leave a Comment