Morfologinis nagrinėjimas

73530 0

MORFOLOGINIS NAGRINĖJIMAS

Lietuvių kalboje yra 11 kalbos dalių: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas, dalelytė, jaustukas, ištiktukas.

DAIKTAVARDIS

1. Daiktavardžio forma (vienaskaitos vardininkas).
2. Kalbos dalis (daiktavardis).
3. Skyrius (tikrinis ar bendrinis).
4. Giminė (vyriškoji ar moteriškoji).
5. Linksniuotė, skaičius ir linksnis.
6. Kuo eina sakinyje.

Daiktavardžiai skirstomi į bendrinius (namas, lapė, juokas) ir tikrinius (Lietuva, Kaunas, Vytautas); kaitomi linksniais (namas, namo, namui.), skaičiais (namas – namai) ir yra vyriškosios (stalas, kelias) arba moteriškosios (liepa, saulė) giminės.

Linksniuotės –apie linksniuotę sprendžiame iš daiktavardžio vienaskaitos kilmininko galūnės (ir, žinoma, vardininko).

I linksniuotė – vns. vardininko galūnės (-(i)as, -is, -ys) ; vns. kiilmininko galūnės (-io).

Pvz; kelias, stalas, medis, mokinys.
II linksniuotė – vns. vardininko galūnės (-(i)a, -i,-ė) ; vns. kilmininko galūnės (-(i)os, -ės). Pvz; varna, marti, varlė, vyšnia, upė.
III linksniuotė – vns. vardininko galūnės (-is) ; vns. kilmininko galūnės (-ies).

Pvz; dantis, pilis, ašis.
IV linksniuotė – vns. vardininko galūnės (-(i)us) ; vns. kilmininko galūnės (-(i)aus).

Pvz; medus, sūnus, vaisius, derlius.
V linksniuotė – vns. vardininko galūnės (-uo, -ė) ; vns. kilmininko galūnės (-ens, -ers)

Pvz; vanduo, piemuo, duktė.

Nelinksniuojami žodžiai – pvz: ateljė, fojė, asorti, taksi, žiuri, tabu, ledi, kredo.

Juodoj žemėj balta duona auga.
žemėj (žemė) – daiktav., beendr., mot.g., II l., vns. viet.; vietos aplinkybė (kur auga?);
duona – daiktav., bendr., mot.g., II l., vns. vard.; veiksnys (kas auga?).

BŪDVARDIS.

1. Kalbos dalis (būdvardis).
2. Skyrius (paprastasis ar įvardžiuotinis).
3. Giminė (vyriškoji ar moteriškoji).
4. Skaičius, linksniuotė, linksnis ir laipsnis (nelyginamasis, aukštėlesnysis, aukštesnysis, aukščiausiasis, visų aukščiausias).
5. Kuo eina sakinyje.
Būdvardžiai sk

kirstomi į paprastuosius (naujas, –a, platus, –i) ir įvardžiuotinius (naujasis, –oji, platusis, –oji); kaitomi giminėmis (platus – plati – platu), skaičiais (naujas – nauji, nauja – naujos), linksniais (naujas, naujo, naujam.) ir laipsniais (naujas, –a, naujesnis, –ė, naujausias, –a).
Būdvardžių laipsniai:
Nelyginamasis – geras, gera.
Aukštėlesnysis – gerėlesnis, gerėlesnė.
Aukštesnysis – geresnis, geresnė.
Aukščiausiasis – geriausias, geriausia.
Visų aukščiausias – pats geriausias, visų geriausia.
Būdvardžiai, reiškiantys tokias ypatybes, kurių daiktai negali turėti didesnio ar mažesnio kiekio, laipsnių neturi: medinis, basas, pėsčias, batuotas, mėsiškas.

Būdvardžiai turi tris linksniuotes. Jos nustatomos pagal vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnes.

I linksniuotė – vns. vardininko ( -(i)as, -(i)a ) dgs. vardininko galūnės ( -i, -(i)os). Šaltas, šalta, šalti, šaltos; šlapias, šlapia, šlapi, šlapios.
II linksniuotė – vns. vardininko ( -us, -i ), dgs. vardininko galūnės (-ūs, -ios).

Švarus, švari, švarūs, švarios.
III linksniuotė – vns. vardininko (-is, -ė), dgs. vardininko galūnės (-iai, -i, -ės).

Varinis, vaarinė, variniai, varinės, didelis, didelė, dideli, didelės.

Pavyzdys
Tol mokomės, kol gyvi esame.
gyvi (gyvas) — būdv., kokyb., papr., ia l., vyr. g., dgs. vard.; vard. tar. d.; (kokie esame?).

VEIKSMAŽODIS.

1. Pagrindinės formos.
2 Kalbos dalis.
3. Asmenuotė.
4. Nuosaka, laikas, skaičius, asmuo.
5. Kuo eina sakinyje.

Veiksmažodis turi tris nuosakas: tiesioginę (valgo, valgė, valgydavo, valgys), tariamąją (valgyčiau, valgytų), liepiamąją (valgyk). Tariamoji ir liepiamoji nuosakos laikų neturi.
Pagrindinės veiksmažodžio formos yra trys: bendratis, esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko III asmuo (skaityti, skaito, skaitė; kelti, kelia, kėlė).

Veiksmažodis turi tris asmenuotes. Jas nustatome pagal esamojo laiko II

II asmens galūnę. (Padeda prisiminti žodis a l i o).

I asmenuotė – es.l. galūnė (-a) piešia
II asmenuotė – es.l. galūnė (-i) tyli
III asmenuotės – es.l. galūnė (-o) mato

Veiksmažodžiai kartais gali turėti sangrąžos dalelytę –si (-s). Tada jie vadinami sangrąžiniais. Pvz.: prausiasi, rengiasi, pasidžiaugia.

Pavyzdys
Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi.
pasiklosi (kloti, kloja, klojo) — veiksmaž., sangr., I asm., ties. nuosaka., būs. l., vns. II asmuo.; tarinys. (ką pasidarysi?).
Linas iš vakaro susideda knygas ir sąsiuvinius, kad rytą nebereikėtų.
nebereikėtų (nebereikėti, nebereikia, nebereikėjo) — veiksmaž., beasm., I asm., tar. nuosaka.; tarinys. (kas vyktų?)

DALYVIS.

Dalyviai yra veikiamieji ir neveikiamieji. Veikiamieji turi keturis laikus, neveikiamieji – tris.

Veikiamieji dalyviai:
a) -ąs, -antis, -anti, -iąs, -iantis, -ianti po minkšto priebalsio. ( einąs, einantis, einanti; plaukiąs, plaukiantis, plaukianti.)
b) -įs, -intis, -inti ( tylįs, tylintis, tylinti.)
c) -ęs, -usi, -iusi. (drabstęs, drabsčiusi, gulėjęs, gulėjusi.)
d) Sangrąžiniai vyriškosios giminės dalyviai galūnes -iąs, -ią turi prieš sangrąžos dalelę -is, -s. (nešiąsis, laikysiąsis, vešiąsis; nešiantis, kalbėsiantis, matysiantis.)

Neveikiamieji dalyviai.
a) -mas, -ma. (esamas, esama, mylimas, mylima, skaitomas, skaitoma.)
-tas, -ta. (būtas,-a, eitas,-a, matytas,-a, žiūrėtas,-a.)

Reikiamybės dalyviai.
Nurodo ypatybę, kylančią iš reikiamo atlikti veiksmo. Daromi iš bendraties, pridedant -nas, -na. (skaitytinas, skaitytina; rašytinas, rašytina; vežtinas, vežtina; žinotinas, žinotina.)

1. Pradinė forma.
2. Veiksmažodžio forma.
3. Rūšis.
4. Laikas.
5. Giminė, skaičius, linksnis.
6. Kuo eina sakinyje.
Pastaba. Jei dalyvis turi sangrąžinę formą arba yra įvardžiuotinis, nurodoma po rūšies.

Pavyzdys
Atsisveikinę vaikai išėjo.
atsisveikinę (atsisveikinęs) — dal., veik., sangr., būt. k.

. l., vyr. g., dgs. vard.; l. apl. (kada išėjo?)

PADALYVIS.

Padalyviai nekaitomi nei skaičiais, nei linksniais, nei asmenimis. Jie turi keturis laikus.

1) ESAMASIS. -iant, -int. Po minkštojo priebalsio rašome –iant. (galvojant, kalbant, matant;
klausiant, plaukiant, žengiant; tylint, stovint, žiūrint.)
2) BŪTASIS KARTINIS. -us, -ius. ( laukus, mačius, sakius, laukdavus, matydavus, sakydavus.)
3) BŪSIMASIS. –iant. (būsiant, plauksiant, sakysiant, važiuosiant.)

1. Veiksmažodžio forma.
2. Laikas.
3. Kuo eina sakinyje.

Pavyzdys
Išvažiavus aprimo vėjas.
Išvažiavus — pad., būt. k. l.; l. apl. (kada aprimo?).

PUSDALYVIS.

Pusdalyviai nekaitomi linksniais, asmenimis, laikais. Jie turi keturias formas: vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitą bei daugiskaitą.

a) -damas, -dama. (matydamas, matydama, matydami, matydamos.)

1. Pradinė forma.
2. Veiksmažodžio forma.
3. Giminė.
4. Skaičius.
5. Kuo eina sakinyje.
Pastaba. Jei pusdalyvis sangrąžinis, nurodoma prieš giminę.

Pavyzdys
Studentai grįždami kažką aiškinosi.
Grįždami (grįždamas) — pusd., vyr. g., dgs.; l. apl. (kada aiškinosi?).

PRIEVEIKSMIS.

Šauniai, drąsiai, įkyriai, trumpai, skaudžiai, smagiai, aiškiai, kruopščiai, puikiai.
Prieveiksmiai atsako į klausimus kaip? kada? kur? kiek? keliese? kodėl? Ir patys prieveiksmių klausimai yra prieveiksmiai. Sakiniuose prieveiksmiai eina įvairiomis aplinkybėmis.

Pagal reikšmę prieveiksmiai skirstomi į šiuos skyrius:
1) Būdo prieveiksmiai atsako į klausimus kaip? kokiu būdu?
Tiesiai, palengva, staiga, įstrižai, galvotrūkčiais, be galo, kitaip, visiškai.
2) Kiekybės prieveiksmiai atsako į klausimus kiek? kiek kartų? Keliese
Daug, trissyk, gana, dviese, keliese, užtektinai, tiek, šiek tiek.
3) Vietos prieveiksmiai atsako į klausimus kur? iš kur?
Toli, kairėn, netoliese, iš tolo, kur ne kur, namie, pasroviui, pakeliui, pavėjui, ten, visur.
4) Laiko prieveiksmiai atsako į klausimus kada? kuomet? kuriuo laiku? nuo kada? iki kada? kelintą ka

artą? kaip dažnai?
Anuomet, anąkart, kasdien, iš mažens, kada ne kada, niekada, tada, visada, neilgam, nuolat, kada ne kada, nuo seno.
5) Priežasties prieveiksmiais pasakome, kodėl, dėl kurios priežasties vyksta veiksmas. Jų yra visai nedaug.
Dėl ko, kažkodėl, tyčia, todėl, užtat, tyčiom, kažin kodėl.

1. Kalbos dalis.
2. Skyrius (pagal reikšmę ir pagal kilmę).
3. Laipsnis (jei laipsniuojamas).
4. Kuo eina sakinyje.

Pavyzdys
Stovyklautojai ramiausiai vaikštinėjo po sodą.
ramiausiai – priev., b., būdv., aukšč.l.; b.apl. (kaip vaikštinėjo?).

PRIELINKSNIS.

Prielinksnis yra nekaitoma kalbos dalis, kuri eina su linksniu ir parodo linksniuojamojo žodžio ryšį su kitais žodžiais (nuo, ant, po, su, ties).
Dažniausiai linksniai su prielinksniais reiškia aplinkybes. Atsidūrę prie linksnio, prielinksniai pakeičia jo reikšmę, suteikia naują prasmės atspalvį, leidžia nusakyti įvairiausius tikrovės reiškinių ar daiktų santykius (vietos, laiko, būdo, priežasties, tikslo ir kt.).
Mes stovėjome – (prie, už, šalia, kitapus, vidury, netoli) – aikštelės.

Linksniai su prielinksniais Pagrindinės reikšmės(žymi, reiškia, pasako) Pavyzdžiai
Kilmininkas su prielinksniais ant, iš, iki, ligi, nuo, prie, už, tarp, aukščiau, greta, netoli, šalia, vidury, virš, žemiau ir kt. Galininkas su prielinksniais apie, aplink, į, pagal, palei, pas, paskui, per, po, prieš ir kt. Įnagininkas su prielinksniu ties. vietos aplinkybė ant žemės, nuo lango, iš akies, prie kojų, už upiųaplink namą, palei taką, pas tėvus, po giriasties arimais
Kilmininkas su prielinksniais po, nuo, nuo . iki, vidury, be ir kt. Galininkas su prielinksniais apie, į, per, prieš. Įnagininkas su prielinksniais su, sulig. laiko aplinkybė po šalnų, nuo pavasario, iki žiemos, be laikoapie pusryčius, į vakarą, per darbymetį, prieš naktį su drauge, s

. . .

JAUSTUKAS.
Jaustukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri tiesiogiai reiškia įvairius jausmus (a, ach, che, ačiū, deja, valio). Dažniausiai vartojami jaustukai: a, ach, ak, ai, cit, e, che, ei, ek, ė, hm, o, oho, oi, ša, ts, tš, ačiū, bravo, deja, dėkui, marš, sveiks, štiš, vai, vaje, valio.

IŠTIKTUKAS.
Ištiktukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri reiškia įvairių veiksmų sukeltus garsus ar vaizdus (brakšt, mirkt, trukt, miau).

Join the Conversation

×
×