Pasaulio kalbos

“ Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę.”
Kalba – tai viena pagrindinių visuomenės ypatybių. Tikriausiai nėra kito tokio žodžio, su kuriuo būtų siejama tiek daug įvairiausių dalykų. Ji pradėjo formuotis, kuriantis pirmykštei žmonių bendruomenei. Kalbos formavimąsi sąlygojo įrankių gaaminimas ir dirbimais jais. Vietoj elementarių, neartikuliuotų garsų kompleksų palaipsniui atsirado vis sudėtingesni apibendrinti garsai. Kalba tiesiogiai susijusi su mąstymu. Yra mąstymo egzistavimo ir reiškimosi materiali forma. Tik kalbos dėka visuomenė gauna žinias ir gali perduoti jas kitoms kartoms.
Kaip teigia Senasis testamentas, iki Babelio bokšto statybos visi žmonės kalbėję viena kalba. Naujajame testamente pasakojama apie paskutinįjį šimtmetį prieš mūsų erą ir minima daugiau kalbų.
Romos imperijos legionai lotynų kalbą išnešiojo po visas romėnų užkariautas teritorijas. Kaip teigia išlikę rašytiniai šaaltiniai, visoje imperijoje viešpatavusi viena oficiali kalba. Kai Romos imperiją nuniokojo kitos tautos, tai ir ši tarptautinė kalba subiro į vadinamąsias romanų kalbas. Iš jos išsirutuliojo italų, ispanų, portugalų, prancūzų ir rumunų kalbos. Suprantama, pirmiausia atsirado tarmės, neturėjusios rašto, o vėliau jo

os susikūrė savo raštiją ir išsikristalizavo į savarankiškas kalbas.
Anglų kalba. Ši kalba daugelyje technikos sričių yra tapusi “ mokslo esperanto”. Jos morfologija paprasta, žodžiai trumpi, tad išties visų pasaulio kraštų specialistai gali naudotis kaip tarptautine.
Rusų kalba. Šią kalbą pasauline padarė nepaprastas jos turtingumas, amžinai gyva klasikinė literatūra, taip pat ir ypač gausi šiuolaikinė techninė literatūra. Nė viena pasaulinė kalba niekada nėra užkariavusi tokio ploto taikiu būdu. Šiandien rusų kalbos katedras turi Skandinavijos šalių ir Šveicarijos, Amerikos ir Australijos universitetai. Anglai niekada nerado reikalo mokytis vokiečių ar prancūzų kalbų, o štai dabar tūkstančiai jų mokosi rusų kalbos. Rusų kalba su visais savo skliautais, bokštais bokšteliais yra nelyginant katedra – harmoninga, masyvi, sudėtingo plano.
Kalbų suartėjimas neturėtų reikšti, kad kurios nors kalbos ims irr išnyks. Su kalba yra susiję daugybė literatūros ir istorijos paminklų, daugybė džiaugsmingų ir sunkių tautos gyvenimo valandų, tad mūsų visų pareiga – pasirūpinti, kad kalbos turėtų ne tik dabartį, bet ir ateitį.
Kalboje atsispindi visas tautos gyvenimas. Sava kalba yra artimesnė tiems, kurie moka ir svetimų. “Kas nemoka svetimų kalbų, tas nieko neišmano apie savąją.”
Pirmaisiais mūsų amžiaus dešimtmečiais pasirodė tokia daugybė tarptautinių kalbų, kad Paryžiuje buvo sudaryta net tarptautinė žiuri, kurios tikslas – išrinkti iš jų pačią tinkamiausią. Žiuri nariai nutarė, kad ge
eriausia yra esperanto kalba, nors ji ir nėra labai tobula. Mūsų dienomis ši dirbtinė kalba yra labiausiai paplitusi tarptautinė kalba.
Kalba yra rūmas. Kalbų mokymasis – to rūmo statyba. Jame yra keturios didelės salės. To rūmo gyventoju gali skelbtis tik tas, kas yra įgijęs visus keturis reikalingus įgūdžius – kalbėti, suprasti, ką kalba kitas, rašyti ir skaityti.

Garsių žmonių citatos apie KALBĄ:
1. “ Tauriausias žmogaus sugebėjimas – galėjimas kalbėti” (M. Liuteris).
2. Nėra nieko didingesnio ir nuostabesnio už kalbą, kupiną minčių ir žodžių, kuri kaip aukso upė liejasi per kraštus” (Erazmas Roterdamietis).
3. Mano kalbos ribotumas pažymi mano pasaulio ribotumą.

LITERATŪRA

1. CITATŲ žodynėlis
2. Justinas Marcinkevičius “RAŠTAI”
3. K. Lomb “Kaip aš mokausi kalbų”
4. Lietuviškoji enciklopedija
5. Levas Vladimirovas “KNYGOS ISTORIJA”

Leave a Comment