Untitled
Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais.
Laba diena, aš esu Egle Misiukeviciute ir šiandien norėčiau pristatyti 22 – ąją potemę. Aš manau, kad visuomenei reikalingi moralistai rašytojai, o savo nuomonę pagrįsiu lietuvių literatūros pavyzdžiais.
Moralė – tai tam tikrų bendravimo taisyklių, normų ir nuostatų rinkinys, o moralistu laikomas tas žmogus, kuris siekia mokyti dorovės. Visuomenės moralizavimas visais laikas buvo gan paplitęs reiškinys. Įvairių profesijų atstovai siekė moralizuoti žmonės, pamokyti, kaip gyventi geriau ir pan., bet jei jie žmonėms būtų nereikalingi, neturėtų tokio pasisekimo. Žmonėms nuolat kyla klausimų, į kuriuos atsakymų ieškoma visur, šiuo atveju, literatūroje. Lietuvių literatūroje gausu moralistų,kurie vaizdingu žodžiu siekė ne tik papasakoti skaitytojui mielą istoriją, bet ir pamoralizuoti juos, pamėginti pamokyti geresnio gyvenimo dorybių. Vieni žymiausių moralistų lietuvių literatūroje laikomi M. Mažvydas, M. Daukša bei Donelaitis.
Vienas pirmųjų lietuvių moralistų Martynas Mažvydas skelbia, kad Dievo žodį reikia skaityti savo gimtąją kalba. Kaip žinome 16 a. Europoje pradėjo plisti Reformacija – religinis sąjūdis, siekiantis reformuoti katalikybė. Daugiakalbiai Lietuvai tai būtų buvusi galimybė valstybės gyvenime įtvirtinti gimtąją kalbą, bet oficialioji tikyba čia buvo katalikybė, todėl rašyta lotyniškai, o kalbėta daugiausia lenkiškai. Todėl lietuvių kalba gimė ne LDK, o Prūsijos Kunigaikštystėje – istorinėse baltų žemėse, vadinamose Mažąją Lietuva. Čia vyravo demokratija ir buvo laikytasi principo, kad Dievo žodį reikia skleisti gimtąją kalba. Martynui Mažvydui, kuris buvo humanistas – itin išsilavinęs asmuo, išsiskiriantis filologine kultūra, buvo lemta sukurti pirmąją lietuvišką knygą – „Katekizmas“, kas iš senosios graikų kalbos reiškia pamokymas. Šioje 79 puslapių knygelėje, mums svarbiausia „Lietuviškoji prakalba“ – pirmasis žinomas lietuviškas eilėraštis. Pirmiausia į žmones kreipiasi pati knygą: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit<…>“ – tarsi užuomina apie trokštamą žmonių vienybę. Personifikuota knyga, prašanti dėmesio, kviečia kalbėtis, susikalbėti, vienas kitą suprasti. Ragina siekti mokslo, kuris jau prieinamas, kunigų prašoma raginti žmones tikėti, nes tikėjimas eiliniam valstiečiui buvosvetimas. Mažvydas konstatuoja – valstietis geriau moka arti negu maldas kalbėti, o jam norisi įtikinti paprastą žmogų, kad tikėjimo tiesų mokymasis nė kiek neprastesnis už artojo darbą. Mažvydas siūlo maloniai, su džiaugsmu priimti visiems lietuviams skirtą žodį. O būtent kunigai gimtąja kalba galėjo pamokyti nusidėjusi turtuolį ar eilinį valstieti, kaip vertėtų gyventi. Todėl Dievo žodį būtina skaityti gimtąją kalba, nes tik taip žmogus geba jį teisingai suprasti ir išsiaiškinti, ko jis moko.
Panašiai, tik kiek labiau su lietuvių kalba susijusi Mikalojaus Daukšos parašyta „Prakalbą į malonųjį skaitytoją“, kuri vadinama lietuvių kalbos gynimo ir puoselėjimo manifestu. Mikalojus Daukša – kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų. Švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, didžiausias kovotojas dėlgimtosios kalbos teisių 16 a. svarbiausias darbas, Mikalojui Daukšai pelnęs didžiausią prisipažinimą, yra „Postilė“ – pamokslų rinkinys. Prakalboje Daukša skelbia naują požiūrį į gimtąją kalbą, iškelią ją kaip didžiausią tautos vertybę. Jis smerkia prasidėjusį Lietuvos bajorų lenkėjimą, gimtosios kalbos paniekinimą, nesirūpinimą jos ugdymu. Prakalba parašyta lenkiškai, kad suprastų visas Lietuvos elitas – bajorai ir dvasininkai. Dėl šių minčių lenkiškąją prakalbą galima laikyti manifestu – iškilmingu programiniu kreipimusi dėl lietuvių kalbos teisių ir puoselėjimu. Autorius moralizuoja lietuvių aukštuomenę, kad jie vis dar vartoja lenkų bei kitas kalbas, o savąją gimtąją kalba laiko nevertu dėmesio žodžiu, esą tai neprestižinė kalba. Kalba – vienas pagrindinių tautos esminių bruožų, mini prakalboje Daukša, todėl suprantame, kad kalbėti savo gimtąją kalba, ją platinti ir tausoti kiekvienam žmogui, nesvarbu jis prestižinis aukštuomenės narys ar eilinis žmogus, kuriam kalba tikrai nėra pirmoje vietoje, svarbu. Taigi, gimtoji kalba – vienas svarbiausių tautos bruožų, todėl kiekvienas žmogus turi stengtis ją išlaikyti, turtinti ir gražinti.
Dar vienas, ir kone svarbiausias lietuvių literatūros moralistas – Donelaitis. Kristijonas Donelaitis – evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas bei Švietimo idėjų puoselėtojas. Vien dėl savo profesijos Donelaitis jau buvo kaip ir moralistas. Jis siekė patarti žmonėms, juos mokydamas ir moralizuodamas negailėjo griežtų posakių. Visa tai atsiskleidžia ir vietoje geriausių jo epinių poemų „Metai“.„Metai“ tai pamokslų rinkinys eiliniam ir turtingajam žmogui. Poemoje Donelaitis vaizduoja 18 a. Mažosios Lietuvos būrų buitį ir pasaulėžiūrą, pasakoja, kaip gyvena Vyžlaukio valsčiaus lietuviai baudžiauninkai: aprašo jų darbus ir papročius skirtingais metų laikais, kalba apie santykius su ponais ir kitataučiais. Autorius moralizuoja, kad reikia gyventi kukliai, daug dirbti, neprieštarauti Dievo valiai. Žmogus suvokiamas kaip visos kūrinijos dalis, todėl jam nevalia nei kaip nors kaip nors pažeisti jo tvarką, nei išsiskirti iš bendruomenės. Žmogui svarbu išmanyti ir gerai nudirbti tradicinius žemės darbus. Kukliai gyvendamas ir daug dirbdamas, jis pritampa prie dieviškojo gamtos pasaulio, o tie kurie niekina Dievą, nutolsta nuo žemės darbų, praranda dorybes, savotiškai apanka. Pasakotojas kūrinyje atlieka moralisto vaidmenį, o „viežlybieji“ būrai jo klauso, išjo mokosi. Tiesa, būrus gero gyvenimo manierų moko ne tik pasakotojas ir kiti veikėjai, bet ir gamta. Gamta – nuolat atsinaujintais, gyvybingas pasaulis, kuriame aiškia jaučiama šviesos ir tamsos, gyvenimo ir mirties kaita. Tobulai sutvarkyta, darni gamta – gyvenimo mokytoja. Poemoje esama pasakėčias primenančių alegorinių gamtos vaizdų, kurie skirti tiesiogiai pamokyti, pavyzdžiui, gandrų ir lakštingalos epizodas. Suprantame, kad autorius siekė ne tik atvaizduoti gražią gamtą, kiekvienais metų laikais, aprašyti 18a. lietuvių gyvenimą, bet ir pamokyti geruosius, bei papeikti bloguosius. Taigi Donelaičio kūrinys „Metai“ svarbus „gyvenimo mokyklos“ šaltinis.
Apibendrindamas savo kalbą, norėčiau pasakyti, kad literatūra visais laikais stengėsi ne tik papasakoti istoriją, bet ir kažko pamokyti, tačiau yra kūrinių, kurie moko daugiau nei kiti, o tų kūrinių autoriai vadinami moralistais. Puikus pavyzdys, jau mano aptarti senosios lietuvių literatūros kūriniai, kuriuose skiepijamos moralės normos aktualios ir šiandien, nes gi dora, darbas, meilė gimtajai kalbai ir kita, visada svarbu bet kurios epochos žmogui.
PLANAS
Prisistatymas
Savęs
Potemės
Įžanga
Moralistų apibrėžimas
Kodėl reikia moralizuoti žmones ir ką tai duoda visuomenei?
Kaip moralizmas pasireiškia lietuvių kalbos literatūroje?
Žymiausilietuvių moralistai literatūroje
Dėstymas
Martynas Mažvydas skelbia, kad Dievo žodį reikia skaityti savo gimtąją kalba
Kuo svarbi pirmoji lietuviška knyga?
Kokios moralinės normos apžvelgiamos „Katekizmo“ turinyje?
Dievo žodį būtina skaityti gimtąją kalba, nes tik taip žmogus geba jį teisingai suprasti ir išsiaiškinti, ko jis moko
Mikalojus Daukša prašė „Prakalbą į malonųjį skaitytoją“, kuri vadinama lietuvių kalbos gynimo ir puoselėjimo manifestu
Kuo svarbus prakalbos turinys kiekvienam eiliniam žmogui?
Kodėl prakalba parašyta lenkų kalba ir ko joje mokoma?
Gimtoji kalba- vienas svarbiausių tautos bruožų, todėl kiekvienas žmogus turi stengtis ją išlaikyti, turtinti ir gražinti.
Vienas svarbiausių lietuvių literatūros moralistų – Donelaitis
„Metai“ – pamokslų rinkinys eiliniam ir turtingajam žmogui
Kokį vaidmenį kūrinyje atlieka pasakotojas ir vežlybieji būrai?
Gamta kūrinyje atlieka svarbų vaidmenį, nes ji taip pat moko žmones
Donelaičio kūrinys „Metai“ svarbus „gyvenimo mokyklos“ šaltinis
Apibendrinimas
Literatūra visais laikais turėjo savo moralistų rašytojų
Senesnėje literatūroje skiepijamos moralės normos aktualios ir šiandien
Apibendrintas sakinys apie tai, ko moko moralistai mano apžvelgtuose kūriniuose
NAUDOTA LITERATŪRA
http://lt.wikipedia.org/wiki/Mikalojus_Dauk%C5%A1a
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kristijonas_Donelaitis
http://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/morale/
„Elektroninė lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11-12 klasei“
„Literatūros vadovėlis. Mokinio knyga išplėstiniam kursui“ Irena Kanišauskaitė, Nijolė Šervenikaitė, Saulius Žukas
„Lietuvių literatūros konspektas abiturientui“