Modernizmas

Per pastaruosius šimtą metų meno raida įgavo naujų, daug įvairesnių formų. Tikroviškas ir artimas gamtai menas gyvavo ir toliau. Kartu su juo atsirado menas, kurio tikslas – ne teisingai vaizduoti gamtą, o meninėmis priemonėmis išreikšti jausmus ir nuotaikas, tai modernizmas.
Žodis modernus reiškia naujoviškas, šiuolaikinis. Modernizmas prasidėjo XIX a. Tai menas, kuris atmetė senas, įprastas tradicijas, neigė romantines ir realistines meno formas ir nesiekė tiksliai atvaizduoti matomą pasaulį. Modernizmo šaltiniai – asmeniškas ir subjektyvus tikrovės išgyvenimas. Modernizmas reiškėsi mene, architektūroje, muzikoje, literatūroje. Šiose krryptyse daug prieštaravimų sukėlė techninė pusė, nes modernistai dažnai atsisakydavo senajam menui būdingų savybių, tokių kaip kruopštus atlikimas, tradicinis spalvų sąskambis, piešinio tikslumas, subtilumas, išorinio grožio siekimas. Modernistai atskleidžia tamsiąsias gyvenimo ypatybes, bet nepriešina jų su kažkuo šviesiu ar teigiamu. Vienas iš svarbiausių modernistų siekių – pabrėžti savo individualumą. Dėl to nuolat ieškoma naujų, anksčiau nenaudotų išraiškos priemonių ir medžiagų arba kuriama kažkas visai naujo, nematyto. Žymiausi modernizmo atstovai Oskaras Vaildas, Morisas Meterlinkas ir kt.
Modernizmo atgarsiai pasiekė Lietuvą XX a. pr., kaai literatūroje prigeso kolektyvinio pasipriešinimo šūkiai ir užsimezgė individualios savimonės raiška. Lietuvos modernistai siekia suvokti naują būtį ir ją išsakyti. Jie pasitiki savo jėgomis, jaučia žmogaus vidinį nerimą, vienatvę, daugiau domisi vidiniu žmogaus pasauliu, žmogų veikiančiais instinktais ar jo prigimtimi. Da

augiausiai rašoma apie būties paslaptingumą, aukštinamas menas ir grožis. Žymiausi modernizmo atstovai Lietuvoje Zigmas Gėlė, Kazys Puida, Ignas Šeinius ir kt.

Leave a Comment