A. vaičiulaitis romano “Valentina” analizė

Šio romano literatūrinė srovė – neoromantizmas (naujasis romantizmas). Kūrybos centre – žmogaus dvasios pasaulis, dažniausiai vaizduojamas atvirai, jausmingai.

Romane “Valentina” veiksmas vyksta visą vasarą. Šio romano laikas ir yra vasara.Tai yra pats gražiausias metų laikas. Žydi liepos, lapai mirga saulės spinduliuose, bitės skraido ir dūzgia. Romano erdvė, kurioje mezgasi Antano ir Valentinos draugystė yra ūkininko sodyba. Geisaties ežeras, bažnyčia, vienuolyno bokštas, mažo miestelio gatvė, seno profesoriaus namai. Tačiau ši erdvė keičiasi: tai pievos, tai sodai, tai namai. Romano veikėjai Skaudvilų šeimos nariai – tėvas, mootina, Valentinos broliai, sesuo, piemuo. Tačiau svarbiausi romano veikėjai – Antanas ir Valentina. Šio romano tema ir yra dviejų jausnuolių – Antano ir Valentinos – meilė. Studentas Antanas svajoja apie Valentiną. Valentinai taip pat patinka apsiskaitęs, idomus pašnekovas, tačiau ji jau susitaikiusi su mintimi, jog reikės tekėti už Modesto, paskolinusio jos tėvams pinigų ūkiui sutvarkyti. Nors tėvai ir neverčia jos tekėti, bet Antano ir Valentinos meilei vistiek nelemta išsipildyti. Didžiausia šio romano vertybė yra meilė. Nors meilė tarp Antano ir Valentinos netruko labai illgai, bet ji buvo tokia pakylėta, nekasdieniška, ne tokia kaip šiais laikais.

Leave a Comment