menines raiskos priemones

Meninės raiškos priemonės

Fonetinės Sintaksinės Semantinės Vaizdingoji leksika
Aliteracija – vienodų ar panašiai skambančių priebalsių kartojimas kalboje Paralelizmas – dviejų reiškinių sugretinimas, pavaizduojant juos lygiagrečiai. Jis artimas palyginimui, tik čia tartum brėžiamos dvi lygiagretės linijos. Metafora – tropas, grindžiamas kokiu nors panašumu, paslėptas palyginimas. Frazeologizmas – pastovus vientisos reikšmės vaizdingas žodžių junginys.
Asonansas – vienodo arba artimo skambėjimo balsių kartojimasis Pakartojimas – žodžių, junginių ar sakinių kartojimas, siekiant sustiprinti kalbos raiškumą, pabrėžti reiškinio svarbą, veiksmo ar būsenos trukmę, intensyvumą.

Metonimija – tropas, kai reikšmė perkeliama remiantis loginiais daiktų ryšiais. Tai sudėtingos sąvokos keitimas paprasta, konkrečia: dažniausiai vietoj visumos paasakoma dalis. Sinonimai – tos pačios arba artimos reikšmės žodis.
Onomatopėja – nekalbinių garsų pamėgdžiojimas, jų reiškimas panašiais kalbos garsais Nutylėjimas – stilistinę paskirtį turintis staigus kalbos nutraukimas, paliekant pačiam skaitytojui suvokti, kas nepasakyta. Personifikacija – tropas, kur negyvam suteikiami gyvo požymiai. Deminutyvai – mažybiniai, maloniniai žodžiai. Jie suteikia kūriniui švelnų, malonų koloritą.

Inversija – įprastinės žodžių tvarkos keitimas sakinyje, norint stilistiškai išskirti bei pabrėžti vieną ar kitą jo dalį. Ironija – paslėpta sąmojinga pašaipa, pasityčiojimas. Tai yra komiškumo forma, kuri pasakymui suteikia priešingą reikšmę. Ironija visada siejasi su apsimetimu: paliekama galimybė jos neeįžvelgti ir pasakymą suprasti tiesiogiai. Homonimai – žodžiai, vienodai skambantys, bet skirtingos reikšmės.

Retorinis klausimas – klausiamasis sakinys, kuris nereikalauja atsakymo, o tik išreiškia emocingą teigimą arba neigimą. Hiperbolė – , kuriuo nepaprastai perdedama, siekiant didesnio įspūdžio. Archaizmas – pasenęs, nebevartojamas žodis, forma, posakis.

Retorinis sušukimas – šaukiamasis sakinys, kuris ypač em

mocingai išreiškia mintį. Epitetas – asmenį, daiktą, veiksmą, ypatybę meniškai apibūdinantis žodis. Žargonizmas – kurios nors socialinės ar profesinės grupės kalba, kurioje apstu formų, žodžių, posakių, nesutinkančių su nacionalinės kalbos dėsniais ir normomis.

Retorinis kreipinys – posakis, kurį sudaro kreipimasis į nesantį asmenį kaip esantį arba į negyvą daiktą kaip gyvą būtybę. Simbolis – tai ženklas, turintis kokią nors sutartinę, perkeltinę reikšmę. Simbolis visada yra paslaptingas, jo prasmės niekada negalima išaiškinti iki galo, traktuoti kaip vienareikšmę formuluotę. Vulgarizmas – storžieviškas žodis ar posakis.

Palyginimas – dviejų dalykų vaizdingas sugretinimas, pagrįstas jų panašumu. Poetizmas – žodis ar žodžių junginys, būdingas tik poezijai.

Leave a Comment