mano suo

megstu suniukus ir ypac maziukus ir didelius.
jie yra ilgaplaukiai ir trumpaplaukiai.
sviesus ir tamsus. visus megstu pavedzioti ir taip toliau ir panasiai.Anglija savo kolonijas laikė visų pirma eksporto rinka ir žaliavų šaltiniu, dėl to buvo taikomi įvairūs apribojimai, pvz., draudžiama statyti manufaktūras. Tai kėlė kolonistų nepasitenkinimą. Anglijos karai su Prancūzija ir indėnais pareikalavo dar padidinti mokesčius. Kolonistai reikalavo, kad nebūtų įvedami mokesčiai, jei jie nėra atstovaujami parlamente. Pradėtas anglų prekių boikotas. Šie veiksmai pamažu artino Anglijos kolonijas prie revoliucijos.

Prasidėjus Amerikos revoliucijai 17776 m. pirmosios trylika kolonijų paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. Jos sudarė Jungtines Valstijas ir tapo pirmąja pasaulyje modernia atstovaujamąja demokratija. Faktiškai nepriklausomos Jungtinės Valstijos tapo po to, kai laimėjo Nepriklausomybės karą (1775-1783). Pirmoji JAV politinė struktūra buvo konfederacija pagal 1781 m. ratifikuotus Konfederacijos aktus. Po ilgų debatų buvo priimta Konstitucija (1787 m.), kuri numatė labiau centralizuotą valstybės formą.

XIX a. prie pirmųjų trylikos valstijų prisidėjo daug naujų, nes JAV plėtėsi per Šiaurės Amerikos žemyną bei įgijo užjūrio teritorijų. 1819 m. buvo nupirkta Florida. 1846–1848 m. karo suu Meksika metu JAV užėmė pusę šios valstybės ploto ir prisijungė ją iš pradžių kaip teritorijas, o vėliau kaip valstijas. 1867 m. JAV iš Rusijos nusipirko Aliaską.

Per XIX a. JAV tapo pramonine valstybe. Svarbų pėdsaką šalies istorijoje paliko 1861- 1865 metų pilietinis karas, ku

urį laimėjus šiaurinėms valstijoms šalyje buvo panaikinta vergija, bei Didžioji Depresija (1929-1939 m.). JAV dalyvavo keletoje stambių karų pradedant 1812 m. karu prieš Britaniją ir baigiant dalyvavimu kartu su sąjungininkais Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose. Šaltojo karo metu JAV kariavo Korėjoje ir Vietname.

Leave a Comment