Literatūros teksto interpretacijos taisyklės

Literatūros teksto interpretacijos uždavinys
• Gerai suvokti kūrinio pobūdį, tipą, žanrą, jo vidinę sandarą, tematiką ir problematika, meninės kalbos bruožus ir mokėti juos apibūdinti, naudojantis tinkamomis sąvomis;
• Žinoti pagrindinius lietuvių literatūros kontekstus, su kuriais yra susijęs interpretacijai pateiktas tekstas, gebėti konkrečiame tekste atskleisti bendresnius autoriaus kūrybos, literatūros srovės, krypties, epochos bruožus, jais remtis kūrinį skaitant; išryškinti, kuo interpretuojamas kūrinys savitas;
• Susidaryti ir pagrįsti savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, jo problematiką, vertybes;
• Gebėti interpretaciją išdėstyti sklandžiai, rišliai, argumentuotai, tassyklinga ir gyva kalba.
Literatūros teksto interpretacija
Bendriausi teksto broužai
• Kokios liiteratūros rūšies jis yra? Ar tekstas gryno žanro? Kokiai literatūros epochai, laikotarpiui, krypčiai, srovei jis priklauso? Gal jis susijęs su kokiu nors reikšmingu literatūros istorijos epizodui, ypatingu autoriaus kurybinės biografijos įvykiu?
• Koks kalbos tipas vyrauja tekste? Prozoje – pasakojimas, aprašymas, dramoje – dialogas, lyrikoje – išpažintinis monologas, dalykiniuose raštuose – įvairūs samprotavimai.
• Ar tekste veikia kokie nors veikėjai, kokie jų santykiai, ar pastebimas veiksmas, o gal vienintelis asmuo yra pasakotojas, subjektas?
• Koks yra teksto pasakotojo, subjekto santykis su vaizduojamuoju pasauliu, išsakomais dalykais? Koks jo santykis su teksto addresatu?(pavyzdžiui, didaktinė proza pasižymi pamokomu tonu).
• Ar galima atpažinti bendriausius teksto kompozicijos bruožus? (pavyzdžiui, tam tikra žvilgsnio ,,kelionė“ per peizažą).
• Kokie yra teksto stiliaus, kalbos pastebimiausi bruožai, ar galima justi jų ypatingą įtaką prasmei?.
• Apie ką tekste kalbama – apie žmogaus ,,širdies skausmus“, o ga

al apie būties slėpinius? Kokia galėtų būti jo tema.
Įsigilinimas
• Suskaidykite tekstą kompozicinėmis dalimas. Natūrali išorinės kompozicijos dalis yra posmas, pastraipa, dialogas, monologas, scena. Tačiau dažnai vidinės kūrinio kompozicijos dalys su išorinėmis nesutampa: pavyzdžiui, per kelias strofas arba pastraipas nusidriekiantis peizažas, veikėjo monologas ar kt. Išsiaiškinkite, kokie tų išorinės ir vidinės kompozicijos dalių tarpusavio santykiai, o paskui įsigilinkite į kiekvieną atskirai.
• Pasekite teksto erdvės ir laiko charakteristikas.
• Įsigilinkite į pasakotojo poziciją ir jos kitimą. Kur pasakotojas ,,yra“: ,,aukščiau“ už vaizduojamąjį pasaulį (visažinis pasakotojas) ar įvykių dalyvis; o gal kalbama apie lyrinio subjekto vidaus pasaulį? Kuriuo asmeniu kalbama? Kokia eilėraščio lyrinio subjekto nuotaika?
• Atkreipkite dėmesį į visų tipų elemtų pasikartojimus, tarpusavio sąsajas tekste. Svarbu pastebėti rimavimą, aliteracijas, asonansus, erdvės ir laiko apibūdinimo apibūdinimai, veikėjų tarpusavio panašumai arba akivaizdžios preišingybės, įvvairias potekstes įgaunantys aplinkos elementai.
• Jei nagrinėjate ištrauką, reikės aptarti jos vietą kūrio visumoje. Gal tekstas, jo vaizdai, veikėjai primena kokius nors kitus to paties rašytojo arba kitų kūrėjų kūrinius? Gal yra užuominų į Antikos, Biblijos vaizdinių ir idėjų pasaulius, nuorodų į tautosaką ir mitologiją.
Visumos aptarimas
• koks teksto santykis su literatūros kryptimi, žanru, kuriam jis priklauso? Kokiam istoriniam literatūros, kultūros reiškiniui, krypčiai, stiliui jis atsovauja?
• Kokie teksto struktūros, kompozicijos, meninės kalbos bruožai tra svarbiausi, formuojantys jo prasmę?
• Kokie šio teksto meninia tikslai – kokios pagrindinės ir antraeilės jo
o temos, idėjos, problemos, kokio poveikio veikėjui šis tekstas siekia? Koks jo santykis su žmogaus vertybių pasauliu?
p.s.
Jūs savo rašiniuose neturite aklai sekti šiais arba kitais patarimais. Patarimus reikia apmąstyti ir paskui pamiršti, kad sąmonėje liktų tik tam tikra kūrybingumą skatinanti patirtis, nuojauta, kaip galima skaityti, interpretuoti, rašyti.

Leave a Comment