Kalbos kutluros svarba
Kalbos kultura yra pavyzdingas ar bent jau tinkamas kalbos vartojimas.Gana paplitusi nuomone,kad rupintis kalbos grynumu,vartosenos dalykais turi kalbininkai,o visuomene,net ir issilavine,apsisviete zmones gali kalbeti kaip jiems iseina,nesukdami galvos del zodzio sandaros,jo tikslumo,linksnio,ar prielinksnio.Tokios paziuros salininkai mazu maziausiai supainioja du dalykus:kalbos moksla ir kalbos vartojima.”Kalbos mokslas,kaip ir visi kiti mokslai yra specialistu reikalas,o kalbos vartojimas-visu”,-raso lituanistikos mokslininkas K.Zuperka.O kad kalbininkai,rade proga,aiskinaatskiru formu ar zodziu,ju junginiu vartojimo netikslumus,tai ne is neturejimo ka veikti-reikia padeti zmonems atgaivinti kalbos jausma.Per desimtmecius gerokai apnyko tarmes,didejo abejingumas gimtajm zodziui.Daug kas pamirso,kad tarme-tai seimos,tevu ir proteviu kalba,kad is liaudies snekamosios kalbos sukurti bendrines kalbos pagrindai.Kalbos jausmo nedidina,o bukinanet ir beveik taisyklinga,bet stampu sukaustyta periodiniu leidiniu,televizijos,radijo laidu kalba.Vartodami daugybe zargoniniu zodziu,musu moksleiviai tebergauja siurkstaus tono,siurksciu zodziu madai.Dauguma zmoniu nesupranta koki dvasios menkuma rodo vulgari kalba,kaip ji nebudinga lietuviu tautosakai,is jos tebesviecianciai tautos dvasiai.Kalboa kultura galima suprasti placiaja ir siauraja prasme.Kalbos kultura siauraja prasme-tai kalbos taisyklingumas.Turime vartoti iteisintus zodzius ir normines ju reiksmes,taisyklingus zodziu junginius bei sakinius.Tai kalbos kulturos pagrindu pagrindas.Jokios kalbos grozybes nedaug gelbes,jei kalba bus netaisyklinga.Taisyklingumas butinas tiek rasytinei,tiek sakytinei kalbai. Taciau sitokios kalbos kulturos siauraja prasme neuztenka.Kartais zmogus sneak ir raso taisyklingai,bet nesudomina ,nepatraukia;su tokiu zmogumi bendrauti taip pat nelabai idomu.Kodel?Matyt,jis near issiugdes kalbos kulturos placiaja prasme.Kalbos kultura placiaja prasme,be taiklysingumo,dar apima kalbos estetika ir kalbos etika.Ispletus kalbos kulturos savoka,galima kalbeti apie komunikacine kalbos kultura:ar sugeba zmogus ne tik taisyklingai,bet ir graziai,kulturingai bendrauti,patraukti,sudominti,daryti poveiki.Kalbos estetika reikalauja,kad musu kalba butu ne tik taisyklinga,bet ir grazi:vaizdinga,zodinga,itaigi.Taciau grazi kalba gali buti ir sausoka,dalykiska kalba.Cia butina atsizvelgti,ka mums pataria stilistika:galvokime ka,kam,koki tiksla turedami ir kokiomis aplinkybemis sakome arba rasome ir pagal tai pasirinksime tinkama funkcini kalbos stiliu.Sakytines kalbos estetika glaudziai susijusi ir su retorikos-iskalbos meno ir mokslo-reikalavimais.Turi buti tinkama kalbos ritmika ir melodika,reikia moketi intonacija,pauzemis pabrezti svarbesnes mintis,sakinius,zodzius.
Stai keli dalykai,kurie nera tikrosios kalbos klaidos,bet musu sakytine kalba sunkina,daro negrazia.Tai stenejimai ir mykimas ieskant tinkamo zodzio.Vertetu padaryti pauze,koki zodi surasti ir testi kalba toliau neuzpildyti atsiradusiu pauziu garsais aa,mm ir t.t.Dar blogiau,kai pauses uzpildomos neteiktinais zodeliais nu,vot…Musu kalbos nepuosia ir parimtos svetimu kalbu,ypatingai anglu,sakinio intonacijos,garsu tarimo budas ir kita.Kalbos estetikai rupi,kad kalba butu ne tik taisyklinga,grazi,bet ir kulturinga,mandagi.Svarbiausias reikalavimas-gerbk savo zozdziais pasnekova,neizeisk jo,neuzgauk asmenybes.Kulturingai,mandagiai,nuosirdziai bendraujanti zmogu visi megsta.Labai svarbi kalbos etikos atsaka yra kalbos etiketas.Jis pataria prasant,atsiprasant,dekojant…Vartoti tradicines,o ne kokias verstines mandagumo formulas ir vartoti jas tinkamai-kur pridera,islaikant tautini etiketo savituma.Kalbos etiketo formulas daznai yra trejopos:vienos pagarbesnes,iskilmingesnes,skirtos vyresnio amziaus arba aukstesnes visuomenines padeties zmonems,kitos-neutralios,trecios turi familiarumo atspalvi ir vartotinos tik bendraujant su artimais,mazdaug to paties amziaus ir visuomenines padeties zmonemis.Kalba,jos kultura svarbu ir kiekvienai asmenybei.Tai bendrosios zmogaus kulturos sudetine dalis.Is kalbos daug ka galima spresti apie zmogu,isilavinima,erudicija,morale.Turtinga,islavinta kalba galima tobuliau mastyti,tiksliau isreikti mintis,perteikti patirti.Kalbos kultura svarbiausia bendrinei kalbai.Tai visai tautai bendra tarpusavio susizinojimo per rastus,televizija,radija ir viesojo bendravimo mokyklose,valstybinese istaigose bei kitur kalba.Kad bendrine kalba sias funkcijas gerai atliktu,ji turi buti reguliuojama,nedarkoma ir tinkamai vartojama.Ispuoseleta kalba,jos kultura svarbu valstybei,tautos ir sallies savigarbai,pagaliau-visuomenes patogumui.Issilavines kalbos vartotojas lygiuojasi I prestizine kalba,o tai pirmiausia yra spaudos,televizijos ir radijo,teatru,kino,valstybes instituciju kalba.Tiesa,kiekvienoje visuomeneje yra destruktyviu,linkusiu nusikalsti ar kitaip nederamai issiskirti grupiu,kuriu prestizine kalba visai kitokia-sudarkyta,zargoniska,vulgari,taciau tokiu grupiu atstovu snekejimas lieka vartosenos paribiuose.Visada vyrauja tikroji prestizine kalba-tinkamo kalbejimo pavyzdys,daugelio visuomenes nariu,ypac elito,siekiamasis idealas.Taip griztame vel prie minties ,kad kalba kuriame mes patys,kasdien,patys to nejausdami.Kaip skalbe musu bendrines kalbos kurejas J.Jablonskis, “Kalboje tauta pasisako kas esanti”.Galima pridurti-ir zmogus.