|
|
|
||
| ANTIKA
VIII a.prieš Kr.- V a. po Kr.
|
Literatūros pasaulėvaizdis grindžiamas mitologija.
Idealas – harmoningas, dvasiškai ir fiziškai stiprus žmogus, besijaučiantis visuomenės dalimi. Estetinis idealas – simetrija, harmonija, tvarka.
|
Mitai.
Homeras. ,,Iliada“, ,,Odisėja“ Aischilas. ,,Prikaltasis Prometėjas“
|
Mitologija – pasaulio tvarkos aiškinimas
|
| VIDURAMŽIAI
V-XV amžiai
|
Raštija susijusi su krikščionybe
Klestėjo religinis epas Meniniai vaizdai alegoriški, simbolistiniai. Klesti žodinė liaudies kūryba |
,,Tristanas ir Izolda“
Dantė. ,,Dieviškoji komedija“
|
Riteriškumas
Žmogaus idealas( riteris ir šventasis) Tolerancija ,,Gedimino laiškuose“
|
| RENESANSAS
XV-XVI amžiai Italijoje – nuo XIV amžiaus
|
Renesansas- Atgimimo laikotarpis ( meno, mokslo, tautinių kalbų)
Humanizmas- pagrindinis Renesanso bruožas Vaizdavimo objektas – žmogus, jo likimas. Charakteriai sudėtingi.
|
F. Rable. ,,Gargantiua ir Pantagriuelis“
Servantesas. ,,Don Kichotas“ Dž. Bokačas . ,,Dekameronas“ M. Mažvydas. Katekizmas (lietuviška eiliuota prakalba).
M. Daukša. Postilė („Prakalba į malonųjį skaitytoją“).
J. Radvanas. Radviliada (I d. 31–96 eil., III d. 85–169 eil.). M. Husovianas. Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę (eil. 245–386, 655–826). Lietuvos metraščiai („Apie Romos kunigaikštį Palemoną“, „Apie Gedimino sapną“). A. Volanas. Ištrauka iš kūrinio Apie politinę arba pilietinę laisvę (sk. 5–6: „Kokie turi būti valstybėje įstatymai, kad piliečiai turėtų tikrą ir visišką laisvę“, „Apie tris žmonių luomus mūsų tautoje ir ar visi jie naudojasi ta pačia laisve“). M. Radvila Našlaitėlis. Ištrauka iš Kelionės į Jeruzalę (Trečias laiškas). A. Kulvietis. Tikėjimo išpažinimas. L. Sapiega. Trečiojo Lietuvos Statuto pratarmė LDK luomams. V. Šekspyras (W. Shakespeare). Sonetai (1, 5, 24, 65, 116, 132, 154). Hamletas. * |
Renesansas ir reformacija Europoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Tautinės raštijos pradžia, jos daugiakalbiškumas ir ginami idealai. Asmens ir gyvenimo vertės iškėlimas. Laisvės, tėvynės meilės ir tiesos vertybės. Tautos sampratos: etninė ir politinė. Istorinio pasakojimo atsiradimas: tautos ir valstybės kilmės mitai. Biblijos aktualizavimas. Dėmesys ikikrikščioniškai Lietuvos kultūrai. Atsigręžimas į Antiką: pasaulietinės kultūros ir išsilavinimo prioritetai. Kovos dėl krikščioniškojo tikėjimo ir tolerancija. Gyvenimo pilnatvė ir dramatizmas. Epinės poemos herojus: herojinė savimonė. Lietuvos pristatymas pasauliui ir pasaulio įvairovės atradimas. Epochą reprezentuojančios asmenybės: Abraomas Kulvietis, Mikalojus Radvila Našlaitėlis.
|
| BAROKAS
|
Religinė problematika. Mirties, žmogaus egzistencijos trapumo,
kaltės, atgailos motyvai. Žmogus praradęs harmoniją su aplinka, jis prieštaringas, susidvejinęs. Stilius puošnus, įmantrus.
|
M. K. Sarbievijus. Lyrika (pasirinkti eilėraščiai).
M. Pacas. Testamentas.
|
Gyvenimas Dievo ir mirties akivaizdoje (memento mori).
Gyvenimo-teatro ir gyvenimo-sapno metaforos. Stoiška asmenybės laikysena. Kristaus kario (miles Christi) idealai: ištikimybė Dievui ir Tėvynei. Barokinio teksto vaizdingumas: alegorija, kontrastų dermė
|
| KLASICIZMAS
Apima tik keletą dešimtmečių (1660-1680)
|
Menas turi paklusti taisyklėms
Racionalumas ir aiškumas- estetinio skonio matai
|
Moljeras. ,,Tartiufas“ | |
| ŠVIEČIAMASIS AMŽIUS
XVIII amžius
|
Tikima, kad mokslas ir šviesa gali pakeisti pasaulį.
Tikima visuomenės pažanga
|
K. Donelaitis. ,,Metai“
J. V. Gėtė (Goethe). Faustas. I dalis, II dalies pabaiga.*
|
Harmoningo ir vieningo pasaulio kūrimas.
Pažinimo troškimas ir ieškojimo dvasia. Tautinės bendruomenės ugdymas Prūsų Lietuvoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. „Metai“ – lietuviškas šedevras Europos kultūroje. Darbo etika. Žemdirbio gyvenimo vertė. „Metų“ meninės kalbos savitumas.
|
| ROMANTIZMAS
XVIII a. antra pusė – XIX a. pirma pusė
Literatūra tarnauja gyvenimui XIX a.
|
Nepasitenkinimas tikrove, bėgimas į svajonių, idealų pasaulį.
Romantinis herojus – savo aplinka nepatenkinta asmenybė. Romantikai nusivylę pasauliu, žmonijos pažanga. Asmenybės ir pasaulio drama nepasiekiama.
|
A. Mickevičius.
Eilėraščiai Romantika, Odė jaunystei, Akermano stepės. Vėlinės, II, IV dalis, poema Ponas Tadas (I kn. 1–40 eil.).
A. Baranauskas. Anykščių šilelis. Maironis. Pavasario balsai (pasirinkti eilėraščiai).
…………………………………………. V. Kudirka. Tautiška giesmė. Varpas. Labora. Iš mano atsiminimų keletas žodelių.
|
Individo maištas, naujo pasaulio kūrimo užmojis.
Asmens vienišumo ir meilės patirtys. Asmuo ir gamta, tauta ir gamta. Asmens ir tautos istorinio likimo suvokimas. Asmens laisvė, tautinis apsisprendimas, pareiga visuomenei. Tautinės tapatybės sampratos: Adomas Mickevičius, Antanas Baranauskas, Maironis. Individuali lyrikos kalba. Jonas Basanavičius ……………………………………………….. Epochą reprezentuojančios asmenybės: Simonas Daukantas, Motiejus Valančius,
|