Literatūros epochos

LIT. EPOCHA (AMŽIUS) BRUOŽAI RAŠYTOJAI IR SVARBIAUSI KŪRINIAI
ŠVIEČIAMASIS

(18a.) Gamtos ir natūralumo aukštinimas.

Žmogus iš prigimties yra geras, natūralus gamtos vaikas, išradingas, veiklus.

K.Donelaitis „Metai“
M.Valančius, S.Stanevičius, A.Strazdas
ROMANTIZMAS

(18a. pab. – 19a. pr.) Dėmesys tautos praeičiai.
Jausmų aukštinimas.
Svajonių pasaulio vaizdavimas.
Meilė gamtai.
Poetizuojama, idealizuojama. Žmogus trokšta nepasiekiamo, nori keisti. Vienišas, maištaujantis, linkęs aukotis, svajoti. Konfliktiška asmenybė A.Mickevičius „Vėlinės“, „Ponas Tadas“, „Krymo sonetai“
S.Daukantas, A.Baranauskas „Anykščių šilelis“
Maironis „Pavasario balsai“, „Jaunoji Lietuva“
REALIZMAS

(19a. vid. – 20a.) Kasdienybės vaizdavimas.
Visapusiškai atskleista tikrovė.
Tipiški žmogaus charakteriai.
Priežastis – pasekmė.
Objektyvus gyvenimo vaizdas.
Stilius aiškus, be puošybos elementų. Žmogaus charakterį lemia aplinka, vaidmuo. Veiksmas atskleidžia charakterio savybes J.Biliūnas (novelės)
V.Kudirka
Šatrijos Ragana „Sename dvare“
Vaižgantas „PPragiedruliai“
V.Krėvė „Skirgaila“
V.M.Putinas „Altorių šešėly“
IMPRESIONIZMAS
(19a. IIp. – 20a pr.) Nuolatos kintatis, „ritmingas“ pasaulis.
Svarbus ne daiktas, bet jo sukeltas įspūdis.
Pirmenybė sutemai, prieblandai. Žmogaus išgyvenimai perkeliami į gamtą, dinamika, perėjimas nuo aplinkos prie vidinės būsenos I.Šeinius „Kuprelis“
Šatrijos Ragana

SIMBOLIZMAS
(19a.pab. – 20a.pr.) Fiksuoja nematomus žmonių ryšius su pasauliu.
Subjektyvumas, dėmesys jausmui, jo kaitai, muzikalumas, meniškumas.
Poetinės tikrovės pamatas – simbolis. Žmogus abejojantis, ieškantis, galingas ir menkas. Ieško harmonijos su pasauliu. Emocijos – nuo džiaugsmo iki nevilties. V.M.Putinas „Tarp dviejų aušrų“
B.Sruoga, J.Baltrušaitis

EKSPRESIONIZMAS/
FUTURIZMAS
(20a.pr.) Antimiesčioniškumas. Biologizmo akcentavimas. Brutalus riksmas.
Netikėtumo, išraiškingumo siekimas.
Kuriamo vaizdo laisvas asociatyvumas, į vieną centrą sutelkiami atsiminimai, palyginimai.

Vidinė žmogaus įtampa, maaištaujantis kūrėjas J. Savickis (novelės – žmogaus samprata, ironija)
K.Binkis, S.Šemerys, P.Tarulis, J.Tysliava, J.Žengė
AVANGARDAS „KETURI VĖJAI“
(1924-1928m.) Prieš gyvenimo, kalbos, minties normas.
Eksperimentavimas su garsais.
Naujos žodžių reikšmės, naujadarai.
Šlovinamas miestas, originalumas.

Žmogus atsiduoda gyvenimo tėkmei, azartiškas, gyvybingas. Išgyvena maišto ir laisvės pilnatvę. Bohema – natūrali erdvė. K.Binkis, P.Tarulis, J.Tysliava, J.

.Žlabys-Žengė
NEOROMANTIZMAS
(19a.pab. – 20a.pr.) Lyrizmas, gamtos poetizacija, tautosakos stilizacija
Psichologinis meilės atidengimas, dvasingumas, grįžimas prie mitų ir praeities.
Tik nuojautos, vaizduotė atveria žmogaus paslaptį.
Intymi pasakojimo tonacija

Laisva asmenybė, intymūs jausmai, ilgesys S.Nėris, J.Aistis, A.Miškinis, B.Brazdžionis, Vydūnas
A.Vaičiulaitis „Valentina“
B.Sruoga „Milžino paunksmė“
EGZISTENCIALIZMAS
(20a. V-VI dešim.) Žmogaus egzistencija: kodėl turi mirti, kaip gyventi. Malonumai atveda į nusivylimą, absurdo dramas. Žmogus gali rinktis: arba visas pasaulis, arba jo siela. Atsakingas už savo veiksmus A.Škėma „Balta drobulė“
V.Mačernis „Vizijos“
B.Sruoga „Dievų miškas“

LIT. EPOCHA
(AMŽIUS) BRUOŽAI RAŠYTOJAI IR SVARBIAUSI KŪRINIAI
SIURREALIZMAS
(20a. III-V dešim.) Irracionalūs (protu nesuvokiami) vaizdai.
Pasąmonės srauto, kuriame vyrauja praeities fragmentai, vizijos, sapnai, perteikimas.
Dėmesys instinktų pasauliui.

H.Radauskas (estetas)
EGZODAS „ŽEMININKAI“
(20a.) Praradimų ir nevilties poetika
Išeivio dalios tragizmas
Ryšys su tautosaka, istorija
Atsisake neoromantinės estetikos
Dėmesys moderniems kultūros tyrinėjimams, naujausioms filosofijos kryptims, naujoms Vakarų meno tradicijoms.
Paneigiama poezija, atvirai deklaruojanti patriotines, religines vertybes.

Žmogus Lietuvos praradimą išgyvena skausmingai, tačiau žvelgia filosofiškai, ieškodamas būties žemėje prasmės. K.Bradūnas, A..Nyka-Niliūnas, H. Nagys, M.Katiliškis, A.Škėma, H.Radauskas, Liūnė-Sutema, V.Mačernis
ŠIANDIENINĖ LITERATŪRA

Proza. Sąmonės srautas, menamoji kalba, pakitusi žmogaus koncepcija, pabrėžiama prigimtis, pasąmonė, iracionalumas, charakterio kaita nuo vientiso prie fragmentiško, vaizduotės pasaulis – groteskas, fantastika, sapnas, kalbos polifoniškumas, „žemojo“ stiliaus, slengo išaugimas
Poezija. Poetinio pasaulio sąlygiškumas, kultūrų kontekstas, lyrinio „aš“ susiskaidymas, jo balso polifoniškumas, eksperimentavimas su kalba. Nuo dainiškosios lyrikos iki grotesko.
Eseistika. Subjektyvusis samprotavimas

Dramos: J.Marcinkevičius trilogija „Mindaugas“, „Katedra“, „Mažvydas“
Proza: J.Aputis, R.Granauskas, V.Juknaitė, S.Šaltenis, B.Vilimaitė
Poezija: S.Geda, M.Martinaitis, N.Miliauskaitė, J.Vaičiūnaitė, T.Venclova
Esė: S.Geda, V.Juknaitė, D.Kajokas, M.Martinaitis, S.Parulskis

Leave a Comment