Lietvių kalbos stiliai, ju klasifikavimas ir ypatybės

Buitinis stilius

Vartojimo sritis Kasdieninio bendravimo (namų, gatvės, kelionės, žaidimo) klabos būdas
Turinys Kalbama apie nesudėtingus dalykus, pasakojama apie save ar pažįstamus, perpasakojamos girdėtos istorijos, prašoma, kviečiama, dėkojama, skundžiamasi, liepiama.
Funkcijos Paprasto bendravimo. Kalbasi norėdami pasakyti kokius nors būtinus dalykus ar šiaip pasišnekėti, išsikalbėti. Dažnai pinasi svarbiausios kalbėjimo funkcijos bendravimo, pranešimo ir poveikio.
Stiliaus ypatybės • Šio stiliaus reiškimosi forma yra sakytinė, rašytinė (laiškai, laikraščio interviu). Ryški ypatybė – neoficialumas. Sakytinei formai itin svarbi intonacija. Tam tikra intonacija teigiamam sakiniui gali suteikti priešingą, neigiamą, ironijos reikšmę, o neigiamam – teigiamą.
• Glaudus ryšys suu dialogu (vartojami familiarūs kreipiniai, frazeologizmai irk t.)
• būdinga trumpinti
• šnekamoji kalba dažnai būna emocinga ir vaizdinga, jai priklauso jaustukai, ištiktukai, maloniniai ir šiurkštūs žodžiai.
• Parazitinių žodžių vartojimas (sakant, atseit, vadinasi, reiškia, bendrai).
• Barbarizmų, žargonizmų vartojimas
• Vartojamas tarptautinės kilmės prieveiksmis specialiai ( ištikrųjų vartoti negalima).

Mokslinis stilius

Vartojimo sritis Mokykliniai vadovėliai, straipsnis, tezė, paskaita, pranešimas
Turinys Skelbiama mokslo patirtis, informacija
Funkcijos Skelbti patirtį, informaciją
Stiliaus ypatybės Kalba tiksli, aiški, glausta,bet išsami, mintys dėstomos nuosekliai, logiškai siejamos, sausoka, be emocijų vaizdų. Žodžiai turi dalykinę, dažniausiai tiesioginę reikšmę. Būdingi terminai. Vartojami konstatuojamieji sakiniai, šaukiamųjų nėra, reti klausiamieji. Saakiniai ilgi. Būdinga:
• pirma, . antra
• aišku, be abejo, savaime suprantama – teiginio tikrumas
• galbūt, turbūt, matyt, rodos galimas daiktas – abejojimas
• be to, beje, kita vertus
• kitaip sakant, tariant, trumpai sakant – argumentavimas
• anot, pasak, manymu, nuomone – teiginio šaltinis nurodomas
• taigi, vadinasi – išvada
Mokslinių darbų pagrindinės dalys:
1) autoriaus žodis
2) istoriografija (kas šia tema da

ar rašė, ką dar reiėtų tirti)
3) medžiagos dėstymas (teminis; chronologinis).
4) Išvados
5) Bibliografija (naudota literatūra)

Administracinis stilius

Vartojimo sritis Prašymai, kvitai, įsakymai, pažymėjimai, kanceliarijoje
Turinys Sudaro valdiniai bei valstybiniai reikalai, kreipiamasi, prašoma
Funkcijos Pranešimo, valdymo
Stiliaus ypatybės Dalykiškumas, oficialumas, standartas, aiškumas, glaustumas, logiškumas. Kalbama artima mokslinei tik šabloniškesnė. Būdingos standartinės frazės (klišės): atsižvelgiant į, ryšium su, vadovaujantis tuo, atleisti iš darbo, eiti pareigas, prašymas priimtas nagrinėti ir kt. Žodžiai tiesioginės reikšmės, būdinga profesinė treminija:indėlininkas, liudytojas, gimimo liudijimas ir kt. Dažni veiksmažodiniai daiktavardžiai, neveikiamieji dalyviai, būdingi ilgi sakiniai.

Publicistinis stilius

Vartojimo sritis Laikraštis, radijas, televizija ( žiniasklaida), dokumentiniai filmai, iškilmingose šventėse, minėjimuose
Turinys Visuomenei aktualios temos:politikos, ekonomikos, moralės, kultūros ir kt.
Funkcijos Pranešimo, poveikio;norima įteikti savo nuomonę kitiem
Stiliaus ypatybės Kalba logiškai darni, sklandi, emocinga, vaizdinga. Šnekamajame stiliuje įprastinės vaizdinės priemonės (frazeologizmai, visuotinės metaforos ir metonimijos). Būdingi štampai: atvėrė duris; jaučia realybės pulsą, specialistų kalvė, Liietuvos auksas, politikos vairas, nelegalios prekybos vandenys. Publicistinį stilių veikia administracinis stilius (dažnai įsiterpia). Publicistiniu stiliumi gali būti rašomi rašiniai apie gyvenimo tikslą, draugystę, tėvynės meilę, tautinį atgimimą ir kt.(tačiau tinkamai parinkta tema ir suformuluota).

Meninis stilius

Vartojimo sritis Grožinė literatūra; vaizdinga ir emocinga kalba. Proza, poezija
Turinys Žmogaus gyvenimo, daiktų, gamtos vaizdavimas
Funkcijos Estetinio poveikio funkcija ( kitų stilių vaidmuo meniniame stiliuje kalbos priemonių vaidmuo keičiasi). Emocinė funkcija
Stiliaus ypatybės Kalba vaizdinga, gausu palyginimų, metaforų, kitokių vaizdinės raiškos priemonių (epitetų, išplėstinių metaforų). Meninio kūrinio kalba ne visada būna vaizdinga, be

et visada – vaizdinė, t.y. vaizdų kalba.

Monografija – mokslo veikalas, kuriame išsamiai nagrinėjama kuri nors viena tema.
Terminai – tiksliai kurios nors srities sąvoką apibrėžiantys žodžiai ir jų junginiai.
Studija – nemažos apimties mokslo darbas, išleistas atskira knyga.
Tezės – trumpai suformuluoti pagrindiniai pranešimo teiginiai.
Publicistika – aktualios visuomenės tematikos, faktiniai duomenimis paremti, tiesiogiai reiškiantys autoriaus požiūrį.

Stilių sąveika

Kalbos stiliai nėra uždari ir veikia vienas kitą skirtingi tos pačios kalbos stiliai.
Administracinis stilius – uždariausia sistema, tačiau pats jis kitus stilius veikia, o pats nesileidžia veikiamas kitų. Stiliaus sąveika yra ryškiausia tokiuose žanruose: administracinis ar mokslinis stilius pinasi su publicistiniu.
Mokslinio stiliaus teksto laisvė didesnė, bet čia irgi paprastai vengiama kitų stilių. Kai mokslinis stilius sąveikauja su publicistiniu, toks stilius vadinamas moksline publicistika.
Buitinis stilius veikia kitus stilius (meninį, publicistinį), tačiau ir pats patiria stiprų knyginių stilių poveikį.
Skirtingų stilių vartojimo tame pačiame tekste atvejai:
• vieno stiliaus tekste cituojami arba atpasakojami kito stiliaus pasakymai.
• Perėjimą nuo vieno stiliaus prie kito lemia kintantis kalbos turinys arba situacija.
• Stiliai maišomi siekant komiško efekto.
• Autorius nejaučia verčiąs į krūvą skirtingų stilių, nesuvokia nemotyvuotai pereinąs nuo vieno stiliaus prie kito. Tai stiliaus trūkumai.

Leave a Comment