INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEKSTILĖS IR APRANGOS PRAMONĖJE

TURINYS

ĮVADAS 2

1. INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS 5

1.1 Komercines (prekybos paslaptys) ir apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos 7

1.2 Autorių ir gretutines teises 7

1.3 Pramonines nuosavybes teise 9

1.3.1 Pramoniniai dizainai 10

1.3.2 Prekių ženklai 11

1.3.3 Patentai ir naudingieji modeliai 14

1.4. Tapačios išvaizdos gaminiai ir kita nesąžiningos veiklos praktika 15

1.4.1 Apgaulingi aprašymai 16

1.4.2 Kita nesąžininga komercine veikla 16

2. AR JŪSŲ NEMATERIALUSIS TURTAS IR (ARBA) KŪRINIAI IŠ TIESŲ YRA NAUJI 18

3. GRĖSMĖ MUGĖSE IR PARODOSE 20

4. GALIMI POŽYMIAI, KAD JUS KOPIJUOJA 22

5. UŽDIRBKITE IR KURKITE PRIDETINĘ VERTĘ NAUDODAMIESI SAVO INTELEKTINE NUOSAVYBE 24

5.1 Tiesiogine nauda 24

5.1.1 Raskite tinkamą partnerį 25

5.1.2 Derekites dėl sandorio 26

5.1.3 Kas turetų būti nuumatyta jūsų sutartyje? 27

5.1.4 Ko saugotis 28

5.2 Netiesiogine nauda 28

5.2.1 Padidinkite bendrovės vertę 28

5.2.2 Sustiprinkite strategines partnerystes 29

5.2.3 Padidinkite rinkoje užimamą dalį 29

5.2.4 Mokesių optimizavimas 30

5.2.5 Kompensacija už kopijavimą 30

5.3 Sąnaudos ir kaip jas sumažinti 31

6. PARENKITE SAVO INTELEKTINES NUOSAVYBES STRATEGIJĄ 33

7. PLANAVIMAS IR TOLIMESNI VEIKSMAI 37

IŠVADOS

ĮVADAS

Apranga – mūsų antroji oda. Drabužiai mus šildo ir saugo. Apranga pasako, kas mes esame, nurodo mūsų amžių, lytį, statusą, socialinę klasę, kultūrą, religiją, politinę padetį, priklausomybę tam tikrai grupei ir asmeninį skonį.

Tekstiles pramonė yra plačiai naudojama ir įvairiausioms kitokioms reikmėms. Ją galima pritaikyti visur: naamuose, gatvėje, gamtoje, transporto priemonėse, pastatuose. Tekstilės iš esmės negalima pakeisti nei aprangos, nei interjero dekoravimo srityse. Dar svarbiau yra tai, kad tekstilinės medžiagos jau keičia daugelį medžiagų, tokių kaip metalas ir plastikas, naudojamų elektronikoje, sveikatos priežiūros įrangoje, energetikos, statybos, au

utomobilių, laivų statybos, aeronautikos, įrenginių, baldų gamybos, asmens apsaugos srityse, o ateityje – tikriausiai ir kitose netikėtose srityse. Tikimasi, kad tokių novatoriškos techninės paskirties naujų tekstilės gaminių, taip pat kuriamų sumaniųjų ar intelektualiųjų daugiafunkcinių savybių turinčių tekstilinių medžiagų produkcijos augimas bus didesnis ir turės daugiau pridėtinės vertės nei tradicinė tekstilė.

Europos tekstilės pramonė turi ilgametes pirmavimo naujovių, mados ir kūrybingumo srityse tradicijas. Nepaisant to, jog pasaulyje vyrauja vis stipresne konkurencija ir gamyba yra perkeliama į pigios darbo jėgos ir ekonomiškai silpnesnės valstybes, tekstilė tebėra vienas stambiausių Europos pramonės sektorių, kurio metin apyvarta – daugiau kaip 210 milijardų eurų ir kuriame iš viso dirba daugiau nei 2,3 milijono darbuotojų. Šis sektorius – stambus pasaulinės prekybos dalyvis, pirmaujantis tekstilės eksporto ir užimantis trečią vietą aprangos pramonės srityse. Žmonija – šios sėkmės dalis: išsiplėtusioje Europoje š̌ioje gamybos srityje veikia 170 000 bendrovių, iš kurių apie 96 proc. yra MVĮ (mažos ir vidutinės įmonės), gaminančios įvairiausius plataus vartojimo ir pramoninius gaminius. Tekstilėje inovacijos, kūrybingumas ir mados tendencijos atveria naujas galimybes į stilingus, puošnius ir patogesnius žmonių gyvenimus. O Europa gali sėkmingai tai plėtoti dėl savo sukaupto ekonominio, technologinio, žmogiškojo ir žinių kapitalo. Nieko keisto, kad daugelis konkuruojančių įmonių, norėdami kopijuoti Europą, bando naudoti piratavimo ir klastojimo būdus.

Šio sektoriaus intelektinės nuosavybės pagrindas – Europos technologinės ir netechnologinės inovacijos. Tai yra nematerialusis turtas –

turbūt pats vertingiausias – priklausantis darbuotojams, įmonėms ir įstaigoms, atstovaujančios Europos tekstilės ir aprangos pramonei.

Šiuo metu yra kopijuojamos ne tik stambių bendrovių sukurtos prabangos prekės, tačiau vis dažniau nuo klastotojų nukenčia ir MVĮ. Jos yra lengvai pažeidžiamos, bet tuo pačiu metu yra ir Europos tekstilės sektoriaus variklis. Blogas dalykas yra tai, kad kai kurios iš jų nežino, pavyzdžiui, kokiam jų nematerialiajam turtui gali būti taikoma ir kokios rūšies apsauga, arba kad jos gali imtis tam tikrų priemonių prieš jų originalių dizainų piratavimą, net jei tie dizainai ir nėra registruoti. Tačiau yra daug tokių įmonių, kurios turi sukauptų žinių (angl. know-how) apie savo intelektinės nuosavybės teisių apgynimą.

Intelektinės nuosavybės valdymas didina jūsų konkurencingumą. Jūsų milžiniškos vertės turtas, tekstile ir apranga, gali tapti dar vertingesnis ir padaryti jūsų bendrovę unikalia – savo rinkos lydere. Taigi intelektinės nuosavybės teisės turi būti aktyvi jūsų veiklos strategijos dalis.

Tikslas:

Naudingai patarti, kaip šią strategiją sėkmingai įgyvendinti jūsų pačių bendroveje.

Įrodyti, kaip įvairios intelektines nuosavybes formos gali nulemti mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) verslo sekmę.

Šiame darbe nagrinėjami klausimai:

Koks nematerialusis turtas gali išskirti įmonę iš konkurentų? Kokiais būdis šį nematerialiojį turtą reike

tų saugoti, pvz.: prekių ženklai, dizainai, modeliai, įvaizdžio ženklai, pakuotės?

Ar verta yra registruoti savo kurtus dizainus, jei jų komercine verte yra trumpalaike?

• Kaip apsisaugoti ir apginti sa

avo turtą nuo partnerių ar galimo kopijavimo?

• Kokias teises turime tam tikrose šalyse, kai produktas yra kopijuojamas?

• Kiek gali tekti moke

ti už apsaugą?

• Ar įmanoma uždirbti apsaugant savo nematerialųjį turtą

1. INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS

Daugelis žmonių mano, kad verslo sėkmę lemia gaminių dizainas ir ar gaminio (pvz. marškinėliai, batai, rankine ar madinga suknele) išvaizda atitinka kliento skonį. Kitas svarbus veiksnys – įvaizdžio ženklo pripažinimas rinkoje ir technologijos, medžiaga skirta šiam gaminiui pagaminti.

Tačiau nors atrodo, kad tokie klausimai kaip dizainas, ženklodara arba naujausių technologijų naudojimas yra akivaizdūs konkurencinio pranašumo aspektai daugelyje šio sektoriaus veiklų, atskirų sričių specialistai ne visada juos susieja su „intelektines nuosavybes teisemis“. Taigi, kokį intelektinį kapitalą apima intelektines nuosavybes sąvoka?

Intelektinę nuosavybę sudaro:

1. komercines paslaptys,

2. autorių ir gretutines teises,

3. pramonine nuosavybe: dizainai, prekių ženklai, patentai ir naudingieji modeliai.

Intelektines nuosavybes teises taip pat gali būti apibrėžtos kaip teritorines teises. Tai reiškia, kad kiekviena valstybe intelektinę nuosavybę apibrežia pagal savo įstatymus. Taigi, jei verslas vykdomas tarptautiniu mastu, būtina susipažinti su valstybės, kurioje plėtojate savo veiklą, įstatymais.

1.1 Komercine s (prekybos paslaptys) ir apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos

Komercinių arba prekybos paslapčių sąvoka – „apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos“ pagrindas. Komercines paslaptis žino tik atrinktieji darbuotojai, kurie pasirašę sutartis įsipareigoja neplatinti slaptos komercinės informacijos. Tokia informacija tampa slapta, jei ji susieta su tam tikrais gamybos arba pramonės procesais arba komerciniais tikslais, to

okiais kaip prekybos metodai, vartotojų apibūdinimas, reklama, strategijos, tiekėjų ir klientų sąrašai. Taigi, “komercinė paslaptis” – tai konfidenciali verslo informacija, kuri prieinma tik tam tikriems darbuotojams ir negali būti atskleista šios teisės neturintiems asmenims.

Komercinių paslapčių pavyzdžiai:

1. Klientų sąrašas;

2. Konkretūs gamybiniai medžiagų apdirbimo būdai.

3. Konkretus gaminio gamybos metodas;

1.2 Autorių ir gretutine s teise s

Autorių teisės yra labai svarbus veiksnys tekstilės ir aprangos, avalynės, baldų ir odos pramonės sektoriuose, nes jos įgyjamos greitai ir lengvai, taip pat nemokamai, bei nereikalauja jokių formalumų (tai tiesiogiai vykdoma teisė). Vos tik sukūrus kažkokį kūrinį jis iškarto yra apsaugomas autorių teisėmis. Tokie kūriniai gali būti laikraščiai, kompiuterinės programos, duomenų bazės, visokie meno kūriniai (dizainai, paveikslai, spalvos), architektūros kūriniai, brėžiniai, žemėlapiai ir t.t. Tereikia įrodyti tam tikrą sukūrimo datą arba kūrinio originalumą ar naujumą.

Autorių teise

mis saugomų kūrinių autoriai turi išskirtinę teisę naudoti savo kūrinį ir suteikti teisę jį naudoti kitiems. Kūrinio autorius gali uždrausti arba leisti kūrinį:

• Atkurti įvairiomis formomis ir būdais, pavyzdžiui, spaudinyje;

• Viešai paskelbti visuomenei apie parduodamas arba kitaip perleidžiamas nuosavybes teises, teises į materialias kopijas;

• Nuomoti kopijas visuomenei;

Versti į kitas kalbas arba adaptuoti.

Daugelio autorių teise

mis apsaugotų kūrinių sklaidai būtinas masinis platinimas, viešinimas ir finansines investicijos. Todel autoriai dažnai teises į savo kūrinius už užmokestį pagal licenciją perduoda asmenims arba bendrovems, kurios geriausiai gali parduoti kūrinius. Neretai užmokestis mokamas pagal faktinį kūrinio naudojimą ir vadinamas honoraru.

Autorių teises paprastai galioja 50 metų po autoriaus mirties (Europoje – 70 metų), nors daugelyje šalių numatoma skirtinga šios teises galiojimo trukme.

Daugelyje šalių autorių teises yra įgyvendinamos per „neturtines (moralines) teises“. Šių teisių sąvoka yra ypač svarbi tuo atveju, jei originalo autorius nera autorių teisių nuosavybes turetojas. Pavyzdžiui, autorius paprastai autoriaus nuosavybes teises perduoda leidyklai, tačiau jis visada išsaugo neturtines teises. Tai reiškia, kad leidejas privalo nurodyti autoriaus vardą ir negali naudoti kūrinio ne pagal paskirtį, kad nepakenktų autoriaus reputacijai.

„Gretutinių teisių“ sąvoka siejama su scenografija, garso įrašų (įrašų kasetese ir kompaktiniuose diskuose) gamintojų įrašais ir radijo bei televizijos programas transliuojančiomis organizacijomis. Priklausomai nuo šalies, gretutines teises gali tureti daugiau apribojimų nei autorių teises. Kaip ir kitos intelektines nuosavybes formos autorių ir gretutines teises yra turtines teises. Jos traktuojamos kaip nuosavybės teisės, todėl jomis galima prekiauti arba jos gali būti parduotos.

Galima atkreipti dėmesį į tai, kad Europoje autorių teises iš esmes nera visiškai suderintos, ir jei kūrinys pagal teises aktus autorių teisemis yra saugomas vienoje valstybeje, tai nereiškia, kad jis bus autorių teisemis automatiškai apsaugotas kitoje valstybeje (del skirtingų kriterijų). Pavyzdžiui, Vokietijoje erdvinio dizaino (sukneles, batai arba kedes) autorių teisemis apsaugoti negalima.

1.3 Pramonines nuosavybe s teises

1.3.1 Pramoniniai dizainai

Dizainai, kurie yra nauji, originalūs ir turi individualių savybių yra saugomi dizaino teisėmis. Norint apsaugoti dizainą, jis neturi būti nulemtas techninių arba funkcinių aspektų. Jie yra klasifikuojami į pramoninius, modelius ir naudinguosius modelius. Tam tikrais atvejais dizainai gali būti saugomi ir autorių teisėmis.

Dizaino apsaugos trukmė kiekvienoje šalyje yra skirtinga ir nėra tokios bendros, visur taikomos trukmės. (Pvz. visoje ES bendras dizaino terminas – 25 metai, pratęsiant jo galiojimą kas 5 metus).

Nepaisant to, kad tarptautiniai teises aktai daugiausia numato pramoninio dizaino apsaugos gynybinius veiksmus, dizaino teises suteikia didelių verslo galimybių. Dizainą galima licencijuoti, parduoti arba atlikti su juo kitokius prekybinius sandorius. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl globalizacijos užsakomosios gamybos paslaugos pigiose šalyse būtų neįmanomos be pramoninio dizaino teisių. Nesant šių teisių, bet kas, dalyvaujantis gamybos procese, galėtų teisėtai imituoti dizainą.

Dizainu apsaugoma tik oficiali išvaizda, o naudingaisiais modeliais – funkcine

išvaizda. Praktiškai tą pačią formą galima apsaugoti ir naudinguoju modeliu, ir dizainu. Naudinguoju modeliu apsaugomi techniniai gaminio aspektai, o dizainu – jo forma ir išvaizda.

Paraišką dėl atitinkamai prekių klasei priskirto dizaino apsaugos būtina paduoti atsižvelgiant į tai, ar paduodate nacionalinę, regioninę, Europos ar tarptautinę paraišką. Svarbu užtikrinti tų prekių klasių apsaugą, kurios gali būti aktualios verslui, nes bylą kelti galite tik tuo atveju, jei kas nors pažeidžia jūsų teises toje konkrečioje prekių klasėje.

Šios klasės yra prekių ir paslaugų, kurioms registruojamas dizainas, klasės. Labiausiai paplitusi tarptautinio lygmens klasifikacijos sistema – dizaino teisių Lokarno klasifikacija, kurią sudaro 32 klasės ir 223 poklasiai. Dizaino klasifikacijos sistema padeda sistemiškai rinkti informaciją apie dizainus. Kadangi dizaino paraiškos teikiamos tam tikroms prekėms ir paslaugoms, duomenų bazėse tas klases susirasti yra paprasčiau.

Apsaugotą dizainą arba modelį galima saugoti ir autorių teisėmis, tačiau tik tada, jei dizainas atitinka du reikalavimus: yra kūrybinio pobūdžio ir meninės vertės. Tai – nukrypimas nuo bendrųjų autorių teisių taisyklių, pagal kurias nereikalaujama, kad kūrinys turėtų konkrečią meninę vertę.

Galima pateikti daug pavyzdžių apie lemiamą dizaino reikšmę tekstilės, odos, avalynės ir baldų pramonės sektoriuose: bendrovė „Sorelle“, kurianti ir gaminanti batus, kitą avalynę ir aksesuarus (diržus, krepšius ir kt.), daugiausia apsaugo avalynės dizainus Graikijoje. Vieną dieną gerai žinomas konkurentas nusprendė nukopijuoti kelis modelius, pagaminti juos Kinijoje ir vėl įvežti į Graikiją. Dėl šios priežasties praradusi vieną trečdalį savo metinės apyvartos, „Sorelle“ nusprendė pateikti ieškinį galimam pažeidėjui. Dėl to buvo uždaryta daugelis parduotuvių ir sustabdyta teises pažeidžiančių gaminių prekyba. Neturėdama Graikijoje jokios apsaugos, „Sorelle“ tikrai būtų praradusi visą šią savo rinkos dalį.

1.3.2 Prekių ženklai

Prekių ženklas gali būti bet kuris žymuo, kuriuo žymimas konkretus gaminys arba paslauga. Jis padeda vartotojams atpažinti ir įsigyti gaminį arba paslaugą, kadangi unikaliu prekių ženklu pažymėta jo esminė ypatybe arba kokybe atitinka jų lūkesčius. Ženklą gali sudaryti konkretus žodis, pvz., asmenvardis, raidės, skaičiai, stilistiniai elementai, specifinės spalvos ir šių įvairių stilistinių elementų derinys. Iš esmės toks ženklas turi vizualiai išskirti jūsų gaminį arba paslaugą iš kitų gaminių arba paslaugų.

Paraišką dėl prekių ženklo apsaugos pasirinktose klasėse būtina pateikti atsižvelgiant į tai, ar pateikiate nacionalinę, regioninę, Europos ar tarptautinę paraišką. Svarbu užtikrinti tų prekių ir paslaugų klasių apsaugą, kurios gali būti aktualios jūsų verslui, nes paprastai bylą kelti galite tik tuo atveju, jei kas nors pažeidžia jūsų teises toje konkrečioje klasėje. Pavyzdžiui, jei jūsų paraiška pateikta de

l 25 klasei (apranga) priklausančių prekių apsaugos, bet nepateikta dėl 18 klasei (rankinės) arba 14 klasei (laikrodžių dirželiai) priklausiančių prekių ir kas nors jūsų ženklą naudoja ant rankinės, mažai ką galėsite padaryti gindami savo teises.

Šios klasės yra prekių ir paslaugų, kurioms registruojamas prekių ženklas, klasės. Labiausiai paplitusi tarptautinio lygmens klasifikacijos sistema – prekių ženklų Nicos klasifikacija, kurią sudaro 34 prekių klasės ir 11 paslaugų klasių. Prekių ženklų klasifikacijos sistema padeda sistemiškai rinkti informaciją apie prekių ženklus. Kadangi prekių ženklų paraiškos teikiamos tam tikroms prekėms ir paslaugoms, juos duomenų bazėse nustatyti yra paprasčiau.

Priklausomai nuo to, kam intelektinės nuosavybės teisės priklauso nuosavybės teise, prekių ženklai gali būti individualūs arba kolektyviniai. Kolektyviniai prekių ženklai, pavyzdžiui, „Leathermark,“ paprastai nuosavybės teise priklauso prekybos asociacijoms arba susivienijimams, yra valdomi jų narių vardu, ir žymi konkrečius skiriamųjų savybių turinčius gaminius.

Daugelyje šalių taip pat yra nustatyta sertifikavimo ženklų, kurie suteikiami remiantis atitiktimi nustatytiems kokybės standartams ir specifikacijoms, apsauga. Jie skiriasi nuo kolektyvinių prekių ženklų tuo, kad nebūtinai priklauso asociacijai arba grupei ir gali būti suteikti bendrovei pagal licenciją, jei bendrove atitinka nustatytus standartus.

Svarbus sertifikavimo ženklams keliamas reikalavimas yra tas, kad dėl jų registracijos besikreipiantis ūkio subjektas yra laikomas „kompetentingu sertifikuoti“ atitinkamus gaminius. Sertifikavimo ženklai gali būti naudojami kartu su tam tikrų prekių gamintojo individualiu prekių ženklu. (Pavyzdžiui, „Woolmark“ yra prekių ženklas, priklausantis Australijos bendrovei „Woolmark“, kuri taip pat atstovauja institucijai, išduodančiai standartų atitikties licencijas. „Woolmark“ prekių ženklas yra ne tik vilnos sudėtį reiškiantis logotipas, bet ir neatskiriama didžiausios pasaulyje pluošto kokybės užtikrinimo sistemos dalis).

Individualaus prekių ženklo atveju ženklas neturi būti bendrinis. Pavyzdžiui, prekių ženklo „polo“ paraiška polo marškinėliams būtų atmesta; prekių ženklo „polo“ paraiška kvepalams priimama, nes šis ženklas nėra bendrinis arba aprašantis kvepalus.

Prekių ženklu jo savininkui yra užtikrinama jo išimtinė teisė naudoti ženklą prekėms ir paslaugoms identifikuoti arba suteikti licenciją kitam asmeniui naudoti ženklą už atlygį. Prekių ženklo galiojimą galima pratęsti neterminuotam laikotarpiui sumokant papildomus mokesčius.

Prekių ženklo apsauga yra keturių lygių:

• nacionaline

(per nacionalinį patentų biurą);

• regionine

(pvz., per Beniliukso biurą);

• Europos (per Vidaus rinkos derinimo tarnybos sistemą (OHIM);

• tarptautine

(per PINO sistemą).

 

1.3.3 Patentai ir naudingieji modeliai

 

Patentai – tai intelektinės nuosavybės teisės, kurios garantuoja išradimo nuosavybę. Norint išradimą apsaugoti patentu, jis turi atitikti naujumo, išradimo lygio ir pramoninio pritaikomumo kriterijus. Tai reiškia, kad kompetentingas asmuo nagrinėja, ar jūsų patentine paraiška pasižymi esminiu naujumu tam tikros srities tyrinėjimuose, ar ji originali ir kaip nors komerciškai pritaikoma. Taigi, paprastos mokslinės išvados nepatentuojamos.

Tam tikromis aplinkybėmis patentine arba naudingojo modelio apsauga nesuteikiama. Nepatentuojami:

• atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai;

• estetikos kūriniai;

• intelektinės veiklos, žaidimų arba ūkinės veiklos pla- nai, taisyklės ir būdai bei kompiuterinės programos;

• informacijos pateikimo būdai (pvz., lentelės, formos, tipografinis išdėstymas);

• konstrukcijos ir procesai, kurie prieštarauja gamtos dėsniams;

• išradimai, kurių pramoninis naudojimas prieštarautų viešajai tvarkai arba moralei.

Naudingasis modelis yra panašus į patentą, tačiau šio apsaugos pobūdžio gavimo kriterijai ne tokie griežti, ypač dėl „išradimo lygio ar neakivaizdumo“. Naudingųjų modelių, kurie suteikiami tik kai kuriose šalyse, apsauga – apie 7–10 metų priklausomai nuo šalies. Kadangi technikos lygio palyginti su paskelbtais išradimais paieška ne tokia griežta, apsauga paprastai suteikiama per 6 mėnesius. Jie ypač tinka bendrovėms, kurių išradimai yra laipsniški.

1.4. Tapačios išvaizdos gaminiai ir kita nesąžiningos veiklos praktika

Tapačios išvaizdos gaminiai – tai gaminiai, kurių išvaizda sąmoningai panaši į jau esamo gaminio išvaizdą, arba kurių prekių ženklas atrodo taip, kaip garsus ženklas. Dažnai taip siekiama pasinaudoti esamo gaminio reputacija arba garsumu. Tokie gaminiai arba prekių ženklai yra tiek panašūs, kad vartotojai gali klaidingai manyti, kad tai tie patys gaminiai arba bent kad juos pagamino ta pati bendrovė.

Gaminio sėkmę lemia vartotojų pripažinimas. Prekių ženklo savininkas vartotojų pripažinimą gali padidinti ne tik prekių ženklu, bet ir išskirtine gaminio išvaizda arba pakuote, kurie taip pat yra vadinami firminiu stiliumi arba apipavidalinimu.

Tapačios išvaizdos gaminiai daro žalą ir verslo savininkui, ir vartotojui. Verslo bendrove

patiria nuostolių, kai vartotojas perka tapačios išvaizdos gaminį, klaidingai manydamas, kad perka originalų, prekių ženklu pažymėtą gaminį. Vartotojas nukenčia, kadangi tapačios išvaizdos gaminiai dažnai nebūna tokios pačios kokybės kaip pažymėtieji originaliais prekių ženklais.

Kai tapačios išvaizdos gaminio gamintojas aiškiai ketina pasinaudoti prekių ženklo savininko kūrybinėmis pastangomis ir investicijomis, prekių ženklų savininkai daugelyje Europos valstybių apsaugos nuo tapačios išvaizdos gaminių gamintojų gali reikalauti pagal kovos su nesąžininga prekyba teisės aktus. Nesąžininga konkurencija reiškia bet kokius konkurencijos veiksmus, kurie prieštarauja sąžiningai pramoninei arba komercinei praktikai, ir visus veiksmus, kurie klaidina dėl konkuren- to įsisteigimo, prekių arba pramoninės ar komercinės veiklos.

1.4.1 Apgaulingi aprašymai

Kaip ir tapačios išvaizdos gaminių atveju, vartotojus gali suklaidinti apgaulingi aprašymai arba apgaulingos kilmės nuorodos. Tokia apgaulinga veikla vartotojai sąmoningai klaidinami netiksliomis tam tikro plačiai žinomo gaminio medžiagos arba kilmės šalies nuorodomis. Pavyzdžiui, sintetinės medžiagos parduodamos kaip odinės, o batai arba kiti mados aksesuarai yra žymimi „Pagaminta Italijoje“ arba „Pagaminta Prancūzijoje“, nors iš tikrųjų jie būna pagaminti kur nors visai kitur. Tokiais atvejais intelektinės nuosavybės teisės nėra pažeistos, tad žalos atlyginimo reikėtų reikalauti pagal klaidinančios reklamos arba nesąžiningos komercinės veiklos nuostatas.

1.4.2 Kita nesąžininga komercine veikla

Nesąžiningos konkurencijos taisyklėmis galite remtis, jei dėl klaidinančio arba neteiseto konkurento verslo elgesio patiriate ekonominių nuostolių. Nesąžiningą konkurenciją arba nesąžiningos prekybos veiklą sudaro dvi didelės kategorijos:

• verslo veikla, klaidinanti vartotojus dėl gaminio kilmės;

• „nesąžininga komercinė veikla“ – tai bet kokie kiti veiksmai, kuriais dėl nesąžiningos konkurencijos gali būti padaryta žala. Galite remtis tokiomis bendromis sąvokomis kaip „suklaidinimo tikimybė“ arba jūsų reputacijos rinkoje pasisavinimas.

Kadangi kovos su nesąžininga komercine veikla teisės aktai yra glaudžiai susiję su intelektinės nuosavybės teisės aktais (skirtumų vis tik yra), bendrovės dažnai reiškia ieškinius ir pagal intelektinės nuosavybės teisę, ir pagal komercinę teisę. Sąvokos „nesąžininga“ reikšmė skiriasi priklausomai nuo šalies ir konkrečios veiklos atvejo, todėl bendros taisyklės dėl to, kokie veiksmai yra nesąžiningi, nėra.

Tipiški nesąžiningos prekybos pavyzdžiai:

– prekių ženklų pažeidimai;

– klaidinanti reklama ir specifine

pardavimų taktika;

– prekybos paslapčių vagyste

;

– klaidinantis prekių ir paslaugų pristatymas;

– buvusių darbuotojų konfidencialumo sutarčių pažei-

dimai.

2. AR JŪSŲ NEMATERIALUSIS TURTAS IR (ARBA) KŪRINIAI IŠ TIESŲ YRA NAUJI

Jeigu turite naujo gaminio arba batų, drabužių, rankinių, baldų ar kitokio dizaino idejų arba galvojate apie logotipą arba įvaizdį, kuris padarytų jūsų bendrovę, gaminius arba prekių įvaizdžio ženklus išskirtinius ir padėtų jais prekiauti, turėtumete savęs paklausti, ar jūsų idėjos iš tiesų yra naujos, o gal kas nors jau juos (gaminius, dizainus) sugalvojo arba juos (logotipus, ženklus, t. t.) naudoja ir jie yra apsaugoti patentu, dizainu arba prekių ženklu. Galvojant apie apsaugos priemones (patentą, dizainą, prekių ženklą), ypač svarbu pabandyti įsitikinti, kad jūsų „idėjos“ vis dar yra saugotinos (iš esmės, kad niekas kitas jų dar nenaudoja ir nesaugo).

Jei leidžia laikas ir biudžetas, prieš kreipiantis dėl dizaino ar prekės ženklo registravimo, vertėtų atlikti paiešką. Jei tokių pačių arba panašių dizainų ar prekių ženklų jau yra paskelbta kur nors kitur, savo dizaino ar prekės ženklo registruoti negalėsite.

Tačiau būtina turėti omenyje, kad esamų dizainų (apsaugotų ir neapsaugotų) ir prekių ženklų skaičius yra toks didelis, kad iš tiesų labai sunku atlikti labai išsamią dizainų ar prekės ženklų paiešką. Todėl kartais paieška daugelyje duomenų bazių prieš teikiant paraišką gali užimti pernelyg daug laiko ir dėl to kartais patartina ir daug greičiau dėl dizaino apsaugos ar prekės ženklo kreiptis nevykdant išsamios paieškos. Be to, jokia paieška negali garantuoti, kad jūsų dizainas iš tiesų gali būti įregistruotas. Svarbiausia – tinkamai įvertinti galimybes gauti dizaino apsaugą arba atrasti tokį prekės ženklą, kurio dar nėra arba jis net nepanašus į keletą esamų.

Dizaino arba prekės ženklo paieškai atlikti galite pasamdyti patikėtinį, atlikti tai patys arba šią užduotį pavesti už intelektinės nuosavybės teises atsakingam savo bendrovės darbuotojui.

Tokia paieška atliekama naudojantis įvairiomis duomenų bazėmis. Keletas nemokamų duomenų bazių, kuriose galima atlikti dizaino paiešką:

• Vidaus rinkos derinimo tarnyba (OHIM) dėl Bendrijos prekių ženklų ir dizainų: http://oami.europa.eu/ows/rw/pages/

• Jungtinės Karalystės intelektinės nuosavybės tarnybos paieškos priemone:

http://www.ipo.gov.uk/types/design/d-os/d-find.htm

PINO prekių ženklų ir dizaino paraiškos: http://www.wipo.int/portal/index.html.en

• Prekių ženklų paiešką galima atlikti ir JAV patentų ir prekių ženklų tarnybos (USPTO) interneto svetaine

je www.uspto.gov.

• Jungtines Karalystes intelektines nuosavybes tarnybos (UKIPO) paieškos priemone

: http://www.ipo.gov.uk/types/tm/t-os/t-find.htm (prekių ženklams)

• Kita įdomi paieškos priemone

– TrademarkBots (www.TrademarkBots.com) (prekių ženklams)

Daugelis verčiau moka profesionalioms paieškos firmoms už paieškas nei tai daro patys. Tai prasminga, jei jūsų finansiniai planai pateisina pradines šimtais eurų skaičiuojamas išlaidas, kadangi tiek vidutiniškai kainuoja išsami profesionali paieška. Jei dėl tokios paieškos dirbate kartu su patentiniu patikėtiniu, iš jo turėtumete gauti ir teisinę išvadą dėl jūsų siūlomo prekių ženklo, dizaino teisinio saugumo esamų registruotų ir neregistruotų teisių atžvilgiu. Tačiau verta žinoti, kad yra nemokamų (pavyzdžiai buvo pateikti anksčiau) arba privačių prenumeruojamų ir (arba) mokamų paieškos priemonių, kurios sudaro galimybę pagrindinę paiešką atlikti patiems.

3. GRĖSMĖ MUGĖSE IR PARODOSE

Šis klausimas itin aktualus tekstiles ir drabužių, avalynes, baldų ir odos pramones sektoriams. Tarptautinėse mugėse pristatomi dizainai dažnai yra paprasčiausiai pavagiami dar net prieš jų gamybos ir pateikimo prekybai etapą.

Tai nesunku padaryti padedant patyrusiems dizaineriams, kurie praktiškai akimirksniu gali atkurti pavyzdžius arba eskizus. Tada gamybos užsakymas pateikiamas trečiojoje šalyje, kurioje darbo jėga yra pigi, ir į Europos rinką grįžta mugęje populiaraus dizaino gaminiai, kuriais tą sezoną bus sėkmingai prekiaujama. Daugeliu atvejų klastotojai yra greitesni už jus ir jūsų kūrinį savo vardu įregistruoja dar vykstant mugei.

Tai žinodami, kai kurie tekstiles ir drabužių prekybos mugių organizatoriai jau priėmė savo etikos chartijas ir kovos su klastotemis taisykles.

Tačiau tokio požiūrio laikosi ne visos muges. Rizikai sumažinti, prieš pristatydami mugeje savo dizainus arba kūrinius, laikykitės kai kurių rekomendacijų:

• Patikrinkite, ar toje šalyje nepažeidžiate jokio saugomo dizaino. Įsitikinkite, kad toje šalyje jūsų teises (autorių, neregistruotos teises, registruotos teises) teisiškai yra saugomos nuo kopijavimo.

• Jei jūsų kūrinį toje šalyje galima apsaugoti pagal autorių teises, įsitikinkite, kad galite įrodyti tam tikrą kūrinio sukūrimo arba atskleidimo datą: viešame renginyje galite naudoti dizaino nuotraukas; leidinį su jūsų dizaino nuotrauka; publikaciją interneto svetainėje, laikraštyje, arba kataloge; viešo renginio metu pateikti oficialų teisininko raštą. Yra daug kitų būdų įrodyti kūrinio datą, pavyzdžiui, sau išsiųstas ir neatplėštas laiškas, kuriame yra kūrinys.

• Jei savo kūrinį rodote ES šalyje, galite atitinkamoje šalyje naudotis autorių teisių arba neregistruotos teises apsauga nuo kopijavimo (priklausomai nuo šalies – autorių teisemis, neregistruotuoju Bendrijos dizainu, neregistruotuoju Jungtines Karalystes dizainu). Kaip ir kitose šalyse, įsitikinkite, kad galite įrodyti tam tikrą atskleidimo arba paskelbimo datą. Turekite omenyje, kad jūsų registruotasis arba neregistruotasis Bendrijos dizainas yra apsaugotas tik Europos Sąjungoje!

• Atsižvelkite į tai, kad savo dizainą atskleidę kurioje nors šalyje galite pažeisti naujumo kriterijų, taikomą tolesnei registracijai toje pačioje šalyje. Taigi svarbu įsitikinti, kad turite dar vieną galimybę apsaugoti savo kūrinį prieš mugę ir (arba) po jos.

• Atsiminkite, kad jūsų verslo sutartyse būtina nurodyti, kad jūsų kūriniai negali būti skelbiami be jūsų sutikimo. Jūsų santykiai su partneriais turi būti apibrežti išsamioje sutartyje arba informacijos neatskleidimo sutartyje (NDA), numatant konkrečias nuostatas del intelektines nuosavybes teisių.

4. GALIMI POŽYMIAI, KAD JUS KOPIJUOJA

Labai svarbu stebeti rinką ir tureti galimybę išaiškinti klastojimą nuo pat pradžių. Tai yra pagrindinis žingsnis, suteikiantis jums galimybę laiku reaguoti ir, susidūrus su tokia padetimi, imtis tinkamų priemonių.

Toliau pateikiamos gaires, kurios gali padeti nustatyti, kad esate ar galite būti kopijuojami:

• Matote, kad jūsų pardavimai tam tikroje rinkoje mažeja be jokios konkrečios priežasties.

• Jūsų gaminiai netiketai fotografuojami arba pastebimi šalyse, kuriose jais neprekiaujama.

• Kolega sveikina jus įsiskverbus į rinką, kurioje nedirbate.

• Klientai reikalauja sumažinti kainą, kad ji tam tikroje rinkoje atitiktų konkurento kainas. Tikriausiai kažkas rinkoje siūlo panašias prekes už nerealiai mažą kainą.

• Jūsų prekių ženklais pažymeti gaminiai parduodami žymiai mažesnemis kainomis ir (arba) leidimo neturinčiose parduotuvese arba pardavimo vietose.

• Gaminį, kuris itin panašus į jūsų, pastebite prekybos mugeje, parduotuveje, gatveje, interneto svetaineje ir t. t.

• Pavyzdžiai, kuriuos atsivežete į mugę, staiga dingsta.

• Jūsų tiesioginius konkurentus kopijuoja.

• Gaunate pranešimą iš muitines tarnybos, kad sulaikyti įtartini gaminiai, panašūs į jūsiškius.

• Pakuočių raides susiliejusios, neteisingai parašyti žodžiai arba trūksta gamintojo kodų, prekių ženklų, patentų žymenų, autorių teisių arba kitos informacijos, kuri paprastai būna ant gaminių.

• Nustatote, kad jūsų gaminius reklamuoja ne jūsų bendrove ir platintojai, o kiti šaltiniai.

• Ilgalaikis klientas paprašo jūsų dar kartą paaiškinti, kokie yra specifiniai jūsų gaminio privalumai, lyginant su neapsaugotais gaminiais.

• Prekių įvaizdžio ženklas praranda prestižą rinkoje ir tarp klientų.

• Jūsų gaminiais, kurie skirti tam tikram visuomenes sluoksniui, vilki (avi) žemesnes socialines padeties asmenys (tai itin aktualu prestižiniams prekių įvaizdžio ženklams).

• Pradedate gauti skundų del jūsų gaminių kokybes arba išgirstate apie neigiamą jūsų gaminių poveikį sveikatai ir vartotojams, pavyzdžiui, del prastos medžiagos arba audinio kokybes, toksiškų arba kenksmingų dažų ir t. t.

• Vienas iš jūsų gamintojų arba platintojų dažnai dirba savarankiškai, vengdamas glaudžiai bendradarbiauti su jumis ir pateikdamas labai mažai informacijos apie savo verslą.

• Pradedate gauti verslo konsultantų pasiūlymus del kovos su klastotemis paslaugų teikimo.

• Kažkas jūsų bendroves pavadinimą pabando įregistruoti kurioje nors kitoje pasaulio vietoje.

• Konkrečių žaliavų arba dalių, būtinų jūsų gaminiui, kainos ima kilti be jokios konkrečios ekonomines priežasties.

• Kai kurie prekybos atstovai arba dizaineriai neseniai išejo iš jūsų įmones ir jūs įtariate, kad jie toje pačioje rinkoje dirba kažkam kitam.

Išsiaiškinti, ar jus kopijuoja, geriausia naudojantis savais ištekliais: pirmiausia stebeti bendroves ir pardavimų rezultatus, analizuoti, pasitelkti personalą, taip pat ir dizaino, produkcijos ir platinimo partnerius arba subrangovus bei fiziškai nacionalineje ir užsienio rinkose esančius jūsų klientus. Jei jums pasiseks užmegzti tvirtą partnerystę ir jei tiesiogiai bei dažnai su jais bendrausite, jie turetų būti geriausias jūsų informacijos šaltinis. Tam gali prireikti laiko ir pinigų, tačiau šios pastangos neabejotinai pades jums veliau gerokai sutaupyti laiko ir lešų, nes bus išvengta paveluoto išsiaiškinimo apie kopijavimą.

Pabrežtina, kad įvertinti jūsų intelektinei nuosavybei kylančios rizikos lygį yra itin svarbu, kai norima nustatyti, ar verta ją apsaugoti intelektines nuosavybes teisemis ir kitomis priemonemis, pavyzdžiui, konkrečiomis sutarčių nuostatomis. Šį vertinimą būtina atlikti ir bendroveje, ir už jos ribų, kadangi rizika gali slypeti ir šalyje, ir regione, ir net pačioje bendroveje!

5. UŽDIRBKITE IR KURKITE PRIDE

TINĘ VERTĘ NAUDODAMIESI SAVO INTELEKTINE NUOSAVYBE

5.1 Tiesiogine nauda

Parduoti, pirkti intelektinę nuosavybę arba suteikti licencijas ja naudotis gali būti labai pelninga. Tačiau del nepakankamo išmanymo apie intelektines nuosavybes teikiamas komercines galimybes daugelis jų lieka nepanaudotos.

5.1.1 Raskite tinkamą partnerį

Siekiant didesnio rinkų skaidrumo ir geresnio intelektines nuosavybes teisių turetojų informavimo apie tai, kas kam priklauso, neseniai atsirado įvairių prekybos intelektine nuosavybe biržų. Šių biržų tikslas – suvesti pirkeją su pardaveju. Kaip ir kitos internetines biržos, pvz., e-Bay, šios intelektines nuosavybes biržos siekia padeti firmoms išsiaiškinti, ar jos gali licencijuoti įvairias savo intelektines nuosavybes formas.

Kita naudinga priemone

, padedanti išsiaiškinti, kur gali būtų potencialių jūsų intelektines nuosavybes pardavejų, pirkejų, licenciarų arba licenciatų – intelektines nuosavybes duomenų baze. Kuo tokios duomenų bazes išsamesnes, tuo didesne tikimybe, kad rasite partnerį savo intelektinei nuosavybei arba kad potencialus partneris ras jus. Kita galimybetiesiogiai naudoti jūsų intelektinę nuosavybę komerciniams tikslams – aukcionai. Nors šiuo metu jais daugiausia naudojamasi patentams, nera jokios priežasties, del kurios ir kitos intelektines nuosavybes formos negaletų būti parduodamos aukcionuose, kuriuose už intelektinę nuosavybę būtų siūloma konkreti kaina ir ji būtų parduodama laimetojui.

Potencialius licenciarus arba licenciatus taip pat galite rasti per tinklus. Pavyzdžiui, dalyvavimas Licencijavimo administravimo draugijoje (angl. Licensing Executive Society; LES) gali būti tinkamas būdas rasti įdomius verslo partnerius.

5.1.2 Derėkitės dėl sandorio

Yra daug skirtingų pardavimo ir licencijų sutarčių rūšių (pvz., išimtines, neišimtines, kūrybines bendrosios licencijų sutartys). Pradedami derybas su potencialiu pirkeju arba licenciaru, turetumete labai gerai suvokti, ko yra verta jūsų intelektine nuosavybe  ir ko už tai tikites.

Jūsų derybines pozicijos sustipres, jei žinosite, koks yra jūsų intelektines nuosavybes svoris teisiniu požiūriu, t. y. kokia tikimybe, kad ji atlaikys galimus pažeidimus, kokiems terminams ir kokiose rinkose jai taikoma apsauga. Todėl turėtumėte sugebėti tvirtai argumentuoti savo intelektinės nuosavybes komercinę svarbą potencialiam pirkėjui arba licenciarui, t. y. įrodyti, kaip prekių ženklo, patento, autorių arba kitų teisių turėjimas padidins jo pajamas.

5.1.3 Kas ture tų būti numatyta jūsų sutartyje?

Sutartyje turėtų būti visi konkretūs klausimai, susiję su kaina arba honoraru, sutarties šalimis, turėtų būti labai aiškiai apibrėžta, kas parduodama arba suteikiama pagal licenciją, kokiomis sąlygomis suteikiama intelektine nuosavybe, pateikiama informacija apie intelektinės nuosavybės apsaugą ir pažeidimus, straipsniai dėl konfidencialumo ir klausimai, susiję su garantijomis ir atsakomybe. Užtikrinkite, kad užmokestį, honorarą arba licencijos mokesčius gausite laiku. Intelektines nuosavybes pardavimas, pirkimas arba suteikimas pagal licenciją gali būti naudingas abiem pusems.

Iš tokių sandorių galima uždirbti dideles pinigų sumas. Be to, jais suteikiamos papildomos galimybes ir pirkejui, ir pardavejui, taip pat ir licenciarui arba licenciatui. Tai bendrovei reiškia pajamas, gaunamas iš intelektines nuosavybes, kuri nera tiesiogiai susijusi su jos veiklos modeliu.

5.1.4 Ko saugotis

Jei suteikiate savo intelektines nuosavybes licenciją licencijatui, yra rizikos, kad jis nebus pakankamai pajegus paversti intelektinę nuosavybę sėkmingu pajamų šaltiniu. Tokiu atveju licenciaras privalo rūpintis, kaip perduoti būtiną praktinę patirtį, susijusią medžiagą ir padėti rūpintis intelektine nuosavybe, nes tai gali būti pernelyg brangu vienam ją prižiūrėti. Taigi svarbu išmintingai pasirinkti partnerį.

5.2 Netiesiogine nauda

Komerciniams tikslams naudojama intelektinė nuosavybe ne tik duoda papildomų pajamų, ji gali sustiprinti bendrovės konkurencinį pranašumą ir duoti svarbios netiesioginės naudos.

5.2.1 Padidinkite bendrovės vertę

Tinkamas intelektinės nuosavybes valdymas, numatytas verslo arba rinkodaros plane, padeda padidinti bendroves vertę finansuojančių institucijų ir investuotojų, kurių demesys pirmiausia krypsta į nematerialųjį turtą, akyse. Šiuo požiūriu intelektinės nuosavybės įvertinimas ir valdymas tampa svarbiausiais klausimais priimant strateginius sprendimus.

5.2.2 Sustiprinkite strategines partnerystes

Daugelio bendrovių konkurencingumą lemia jų gebėjimas intelektinę nuosavybę ir kitą nematerialųjį turtą panaudoti pasaulinės gamybos procesuose. Intelektinė nuosavybė yra vienas iš veiksnių priimant tokius sprendimus, kadangi ji sudaro bendrovėms galimybę inovacinę veiklą perkelti į užsienį, daugiau išteklių skirti inovacijoms ir veiklos vadybai pažangiose šalyse bei plėsti veiklą naujose rinkose.

Intelektinė nuosavybe stiprina sąjungą su pagrindiniais vertės kūrimo grandinės partneriais ir tuo pačiu metu užtikrina efektyvesnius, aiškesnius, saugesnius ir tvirtesnius verslo santykius. Pradedant strategines derybas, turi būti pasirašomos informacijos konfidencialumo sutartys, jose turi būti įtvirtinamos konkrečios nuostatos, o su intelektine nuosavybe susijusios taisyklės turi būti aiškiai apibrėžtos dar bendradarbiavimo pradžioje. Dėl to santykiai tarp partnerių tikrai taps aiškesni, tvirtesni ir atitinkamai plėtosis verslo veikla.

5.2.3 Padidinkite rinkoje užimamą dalį

Pagrindinis visų įmonių konkurencinio pranašumo šaltinis – inovacijos ir originali kūrybine išraiška. Apsaugodami bendrovės turtą, užtikrinate savo išskirtinumą rinkoje, sumažinate kitų subjektų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo riziką ir apsisaugote nuo kopijavimo. Išskirtinumas suteikia pranašumo prieš konkurentus laiko požiūriu ir net gali sutrukdyti jiems rinkoje pristatyti naują produktą ar dizainą arba neleisti patekti į konkrečias rinkų nišas. Dėl to intelektine nuosavybe gali padidinti pardavimus esamose rinkose ir suteikti naujas galimybes bei atverti duris į naujas potencialias rinkas taip padidinant savo rinkos dalį.

5.2.4 Mokesčių optimizavimas

Kai kuriose šalyse veiklai, susijusiai su inovacijomis ir (arba) moksliniais tyrimais bei taikomąja veikla, taikomos mokesčių lengvatos, ypač susijusios su juridinių asmenų pelno mokesčiu. Pavyzdžiui, bendroves gali rinktis – amortizuoti su šia veikla susijusias išlaidas arba dalį jų atskaityti iš apmokestinamų pajamų. Intelektines nuosavybes mokesčių lengvatos taikomos ir pajamoms iš patentų, dizainų, komercinių paslapčių, kadangi daugeliu atveju šios pajamos yra neapmokestinamos. Nepamirškite savo nacionalinių mokesčių institucijų pasiteirauti ar galima tokia lengvata pasinaudoti.

5.2.5 Kompensacija už kopijavimą

Paminetina, kad „naudos“, jei jus kopijuoja, galima gauti pareiškus ieškinį civiline arba baudžiamąja tvarka, priklausomai nuo konkretaus atvejo ir jei pažeidimas yra nustatytas. Daugeliu atvejų intelektines nuosavybes teisių turetojui teisme gali būti priteisiama kompensaci- ja (žalos atlyginimas) net ir neregistruotų teisių, pavyzdžiui, neregistruotojo Bendrijos dizaino, atveju.

Šis klausimas nagrinejamas ES intelektines nuosavybės teisių gynimo direktyvoje (13 straipsnis), pagal kurią galima prisiteisti atlyginti nuostolius, kurių dydis būtų lygus faktinei žalai (įskaitant negautas pajamas), kurią teisių turėtojas patyrė dėl pažeidimo. Nuostoliai apima ne tik teisių turetojo patirtus nuostolius, atsižvelgiama taip pat ir į negautas pajamas, neteisėtai gautą pažei- dėjo naudą ir kt. Piniginę kompensaciją galima gauti ir be teisminio nagrinėjimo: vedant derybas su pažeidėju arba naudojantis alternatyviu ginčų sprendimo būdu, tokiu kaip taikinamasis tarpininkavimas (mediacija). Gali būti, kad net susitarsite su pažeidėju už užmokestį suteikti jam licenciją naudoti jūsų dizainą, prekių ženklą arba patentą. Taigi pirmiausia būtų verta išsiųsti atidžiai parengtą ir tinkamai suformuluotą įspėjimą asmeniui arba bendrovei, kurią įtariate kopijuojant jūsų intelektinę nuosavybę, ir paprašyti nutraukti neteisėtus veiksmus bei atlyginti žalą. Tai gali būti ypač sėkminga, jei pažeidėjas yra sąžiningas ir šias teises įsigijo iš kitos (nesąžiningos arba pažeidimą darančios) bendrovės. Ši strategija gali padėti jums rasti naujų ir būsimų klientų dedant labai nedaug pastangų ir investicijų. Jai nepasiteisinus, galite iškart imtis teisinių veiksmų.

5.3 Sąnaudos ir kaip jas sumažinti

Pažymėtina, kad kai kurios šalys ėmėsi veiksmų nacionaliniu lygmeniu padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms sumažinti su intelektinės nuosavybės apsauga susijusias sąnaudas. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės intelektinės nuosavybės tarnyba panaikino intelektines nuosavybes apsaugos paraiškų padavimo mokesčius.

Vokietijos įstatymuose tiesiogiai įtvirtinta nuostata, kad pareiškejai turi teisę į gerokai sumažintus paraiškos padavimo mokesčius, jei jie gali pagrįsti savo finansinį poreikį ir yra tiketina, kad jų inovacija bus sekminga. Taigi verta susipažinti su atitinkamais kiekvienos šalies teises aktais. Kai kuriose šalyse inovacijų kūrejams ir jų intelektines nuosavybes teisių apsaugai yra siūlomos tiesiogines dotacijos ir finansine parama.

Išlaidos, susijusios su intelektines nuosavybes patiketinių ar advokatų mokesčiais, paprastai iš valstybes finansuojamų schemų nėra apmokamos. Dažnai jos gali būti žymiai didesnes nei faktiniai intelektines nuosavybes apsaugos mokesčiai, todel kreipdamiesi į intelektines nuosavybes patiketinį turetumete būti apdairūs ir kelis kartus pasitikslinti, kiek kainuos jo paslaugos. Bylinėtis, ypač tarptautiniu lygmeniu, gali būti labai brangu. Šioms išlaidoms valdyti gali būti įmanoma įsigyti intelektinės nuosavybės draudimą, kuriuo padengiamos kai kurios su bylinėjimusi susijusios išlaidos. Pasitikslinkite tai draudimo bendrovių interneto svetainėse. Kitas būdas, padedantis išlaikyti nuosaikias su bylinėjimusi susijusias išlaidas – taikus susitarimas taikinamojo tarpininkavimo arba arbitražo būdu.

6. PARENKITE SAVO INTELEKTINES NUOSAVYBES STRATEGIJĄ

Daugelis tekstiles ir aprangos pramones sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) pradėjo savo veiklą kaip amatą. Tuo metu intelektines nuosavybes klausimas tikrai nebuvo svarbus. Iš esmes pradėjote stebėdami, ką yra nuveikusios kitos įmones, ir bandėte rasti savo nišą rinkoje, darydami panašius gaminius. Labai greitai pastebėjote, kad norint augti ir plėtotis, būtina kurti gaminius, kurie skiriasi nuo esančių rinkoje. Jūs sukūrėte išskirtinį savo stilių ir, gaminiams sulaukus sėkmės, pradėjote nerimauti dėl sukurto verslo saugumo. Būtent tada netiketai atsiranda natūralus poreikis apsaugoti intelektinę nuosavybę.

Tačiau ne visos mažos ir vidutines tekstiles ir aprangos sektoriaus įmones veiklą pradeda būtent taip. Kai kurios nuo pat pradžių žino, kad jų verslo modelis yra skirtingas. Jis būna pagrįstas originalia ideja, novatoriška verslo koncepcija arba technologine gamybos proceso, gaminio arba kito komponento naujove. Jei jūsų įmonė yra būtent tokia, tikėtina, kad intelektines nuosavybes apsauga, jums pradėjus veikti rinkoje, buvo vienas iš pagrindinių rūpesčių.

Norėdami gauti didžiausią intelektines nuosavybes sistemos teikiamą naudą, turite parengti intelektines nuosavybes strategiją, kuri būtų integruota į bendrą jūsų veiklos strategiją.Laiku apsaugoję ir veiksmingai panaudoję intelektines nuosavybes teises, galite tureti daugiau finansinių perspektyvų bei tapti patrauklesni investuotojams, finansų institucijoms ir, žinoma, klientams, darbuotojams, tiekėjams ir kitiems partneriams.

Nesvarbu, ar taikysite apsaugą, ar ne, jūsų vaizduotes vaisius – nauji gaminiai ir procesai – yra vertingiausias jūsų verslo nematerialusis turtas. Iš tiesų būtent taip jūs patenkinate klientų lūkesčius, užpildote spragą rinkoje ir užimate tam tikrą padėtį tarp konkurentų. Intelektines nuosavybes ir inovacijų valdymui būtina skirti tokį pat didelį dėmesį kaip ir gamybai ar platinimui, kuriems jūs neabejotinai taikote strategijas ir nustatote tikslus.

Žmones dažnai kalba apie įvaizdžio ženklus, tačiau tekstilės pramones sektoriuje yra dar vienas svarbus įtakos turintis elementas, t. y. dizainas arba modelis, kuris daro didelę įtaką gaminio komercinei sėkmei arba nesėkmei, kitaip tariant, jo pridėtinei vertei. Taigi į kūrimo, inovacijų ir susijusias investicijas verslo strategijoje būtina atsižvelgti nuo pat pradžių. Be to, jų apsaugą sunkiau užtikrinti nei prekių įvaizdžio ženklų apsaugą.

Be to, dėl pastarųjų metų technologijų plėtros atkuriant ir elektroniniu būdu perduodant vaizdus, tapo labai lengva mugėse viešai prieinamus dizainų ir modelių katalogus nuskenuoti ir perduoti į kitą pasaulio kraštą. Tada klastotę pagaminti nesunku ir tam nereikia jokios praktinės patirties. Tačiau taip kyla didele grėsme

moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai svarbių investicijų atveju.

Vis dėlto nepaisant to, kokia veikla užsiimate, norėdami parengti savo intelektines nuosavybes strategiją, turite vadovautis tam tikra metodika.

Šioje lentelėje pateikiamas pavyzdys jums pades lengviau suprasti, kokius pagrindinius klausimus bus būtina spręsti intelektines nuosavybes strategijoje.Užtikrinus gerą intelektines nuosavybes apsaugą, taip pat svarbu pasirūpinti, kad intelektine nuosavybė būtų tinkamai naudojama, ir užtikrinti, kad:

– pirkėjams būtų tiekiami gaminiai, pagaminti pagal originalų dizainą;– pagal sutartis dirbantys gamintojai gamybai priimtų tik naujus ir originalius modelius;

– modelių pirkėjai nebūtų klaidinami dėl jų pirkinio naujumo arba originalumo;

– modelių eskizų ir šablonų tiekejai būtų apsaugoti, taip gerbiant potencialius užsakovus;

– tiekėjai būtų užtikrinti, kad platintojai neatkurs jų modelių be tokio leidimo.

7. PLANAVIMAS IR TOLIMESNI VEIKSMAI

Kuo daugiau intelektines nuosavybes teisių turite, tuo sudėtingiau ir brangiau jas valdyti. Todėl itin svarbu išvengti laiko ir pinigų švaistymo. Efektyvus intelektines nuosavybes valdymas pasiekiamas protingai planuojant.

Intelektines nuosavybes valdymą sudaro aiškių tikslų nustatymas ir jų įgyvendinimo tęstinumas. Kaip ir bet kurioje kitoje veiklos strategijoje, tekstiles ir aprangos sektoriaus MVĮ intelektines nuosavybes verslo plane būtina stebėti įvairius rodiklius, terminus ir kt. parametrus: sukūrimo, paskelbimo, apsaugos įgijimo, jos pratęsimo datas, licencijų atveju – sąnaudų ir naudos santykį, pardavimų rezultatus ir kt., pardavimų pokyčius, konkrečios intelektinės nuosavybės įsiskverbimą į rinką, kiekvienos intelektinės nuosavybės novatoriškumo lygį, įmonėje mokomų žmonių skaičių, nustatytų vidaus procedūrų skaičių ir t. t.

Planavimui ir laiko grafikams jūsų intelektinės nuosavybės strategijoje tenka svarbus vaidmuo. Intelektinės nuosavybės teisių apsauga skirtingose šalyse atnaujinama skirtingu laiku ir skirtingais būdais. Nereikėtų prarasti prekių ženklo apsaugos verslo plėtojimo laikotarpiu, tačiau galima priimti sprendimą atsisakyti tam tikro dizaino apsaugos arba tam tikrų prioriteto teisių. Tai svarstoma kūriniui tapus nebepelningu arba patobulinus išradimą ir nutarus pakelti technikos lygio kartelę.

IŠVADOS

Investicijos į intelektines nuosavybes teises – tai strategija norinčioms augti ir išskirtines nišas rinkoje užimti tekstiles ir aprangos gaminių bendrovėms. Raktas į sėkmę – tai inovacijos, kokybe ir apsauga.

Įvaizdžio ženklų ir logotipų apsauga tokiomis priemonėmis kaip prekių ženklai ir autorių teises – natūralus procesas, tampantis bendrovei būtinybe tam tikru jos plėtros metu.

Tekstilės ir aprangos pramonėje dizainai labai dažnai yra tie kūriniai, kuriuos apsaugant kyla daugiausia problemų dėl milžiniško jų skaičiaus vieno sezono metu, trumpalaikės komercinės vertės ir dėl to, kad galimą jų apsaugą lemia dizaino ir (arba) autorių teises reglamentuojantys teisės aktai (priklausomai nuo valstybės). Jūsų bendrovė gali lengvai pasiklysti administruodama tiek registruotus, tiek ir neregistruotus dizainus. Reikėtų turėti omenyje, kad tinkamas sukūrimo, atskleidimo ir paskelbimo įrodymų administravimas gali būti labai naudingas susidūrus su nesąžininga konkurentų, o kartais ir geriausių klientų konkurencija. Galima taikyti ir kai kurias kitas priemones, kaip antai sutarčių straipsnius dėl netesybų ir perdavimo aktus (t. y. sutartyse su platintojais).

Investuodami į kolektyvinį prekių ženklą, savo intelektinės nuosavybės teisių valdymo sąnaudas pasidalijate su kitais, dalyvaujančiais šioje iniciatyvoje, ir suteikiate savo klientams pridėtinės vertės. Nors gali praeiti šiek tiek laiko, kol tapsite žinomi ir sulauksite investicijų grąžos, ilgainiui tekstilės ir aprangos kolektyviniai prekių ženklai gali duoti nemažai pelno ir tokioje kolektyvinėje iniciatyvoje dalyvaujantiems subjektams, ir intelektinės nuosavybės teises valdančiam konsorciumui. Tokį strateginį žingsnį ženge keturi San Leučio (Italija) šilko tekstilės gamintojai – „G. De Negri & Za.Ma“, „Tesseci & Ci- cala“, „Bologna & Marcaccho“ ir „A.L.O.I.S.“, kurie 2006 metais paskelbė apie sudaromą konsorciumą ir suvienijo savo jėgas bei sustiprino padėtį tekstilės pramonėje dėl Kinijos tekstilės gamintojų keliamos grėsmės.

Jų tikslai:

– įtvirtinti organizacinę bendros veiklos struktūrą jų pramonės sektoriui ir gaminiams remti;

– jungtis su universitetais kuriant inovacijas ir aplenkiant užsienio konkurentus; ir

– įregistruoti ir valdyti San Leučio šilko tekstiles kokybes kolektyvinį prekių ženklą.

Tik šie keturi konsorciumo nariai turi teisę naudoti šį prekių ženklą šilko medžiagoms, pagal kitų įmonių užsakymus gaminamoms San Leučio vietovėje.

Taigi ar verta investuoti į intelektinės nuosavybės teises?

Aišku, kad į šį klausimą kiekvienas tekstilės ir aprangos sektoriaus gamintojas turės atsakyti galvodamas apie savo verslą. Tačiau sėkmingiausiai veikia tos tekstilės ir aprangos sektoriaus bendrovės, kurios į tai investavo.

Leave a Comment