Viso pasaulio kalbas kalbininkai sugrupavo į kalbų šeimas. Viena didžiausių jų – indoeuropiečių kalbų šeima. Taip pavadinta todėl, kad šiomis kalbomis kalba daugelis Europos tautų, o į rytus šių kalbų riba baigiasi Indija. Indoeuropiečių kalbų šeima turi net 12 šakų, tarp kurių yra ir baltai.Baltų vardas kildinamas iš Baltijos jūros pavadinimo. Iš baltų kalbų šiandien gyvos dvi – lietuvių ir latvių. Lietuvių kalba mažai nutolusi nuo indoeuropiečių prokalbės, todėl viso pasaulio kalbininkai ja domisi ir tyrinėja. Lietuvių kalba dėstoma Maskvos, Varšuvos, Prahos, kai kuriuose Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos, Danijos, Suomijos, Švedijos, JAV ir kitų šalių universitetuose.Šių dienų įžymiausias amerikiečių baltistas yra V. Šmolstygas. Įdomu, kad slavistiką Pensilvanijos universitete jam dėstė emigravęs į užsienį Vincas Krėvė. Dabar prof. Šmolstygas vadovauja Pensilvanijos universiteto slavistikos skyriui, dėsto rusų, lietuvių, sanskrito ir kitas kalbas. Profesorius puikiai pažįsta Lietuvą, jaučiasi čia, jo paties žodžiais tariant, kaip žuvis vandenyje.Taigi sena ir garsi lietuvių kalba. Prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė yra pasakęs: “Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis”.Leksikologų nuomone, lietuvių kalboje apie 300 000 žodžių. Iš jų tik 2,5-3 tūkstančiai sudaro aktyvųjį žodyną. O, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries poezijoje yra per 7000 žodžių.Lietuvių kalbą pirmieji pradėjo tirti kitų tautų ir kraštų kalbininkai. Lietuvoje iki 19 a. pabaigos šių specialistų nebuvo. Kalbą tyrė įvairių sričių šviesuoliai: A. Baranauskas, Antanas Juška.
Lietuvių kalbininkaiKazimieras Jaunius. (1848-1908) Buvo dvasininkas, Peterburgo dvasinės akademijos lotynų, graikų, hebrajų kalbų dėstytojas. Parašė lietuvių gramatiką, kurią 1911 m. išleido jo sekretoriumi dirbęs Kazimieras Būga. Be lietuvių kalbos, jos istorijos ir tarmių, Jaunius domėjosi lietuvių kalbos ryšiais su kitomis indoeuropiečių šeimos kalbomis. Tyrinėjo senąją lietuvių mitologiją. Mūsų kalboje įsigalėjo kai kurie Jauniaus vartoti terminai: prokalbė, priesaga, priešdėlis ir kt.
Kazimieras Būga. (1879-1924) Pirmasis lietuvių kalbininkas profesionalas. Labiausiai nusipelnė tuo, kad sumanė ir išleido “Lietuvių kalbos žodyną”. Tyrė vietovardžius ir asmenvardžius.Jonas Jablonskis. (1860-1930) Lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, normintojas, ugdytojas. Yra pirmųjų norminių gramatikų kūrėjas, parašė daug kalbos straipsnių, recenzijų, taisė klaidas, svetimybes. Stengėsi bendrinėje kalboje vartoti daugiau “kaimo” žodžių. Jo įvesti žodžiai: atvirukas, degtukas, bendradarbis, mokinys, sąsiuvinis, vadovėlis.Juozas Balčiukonis. (1885-1969) Tęsė Jablonskio kalbos ugdymo tradicijas, rūpinosi jaunimo kalba. Išvertė Anderseno, br. Grimų, Šarlio Pero, Žiulio Verno ir kitų rašytojų kūrinius.Mintys apie gimtąją kalbąM. Daukša. “Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba”.J. Balčiukonis. “Kalba yra didžiausias mūsų tėvų palikimas”.Vydūnas. “Lietuviai tol Žemėje išliks gyvi, kol kalbės lietuviškai”.