I pateiktis
II pateiktis
Norėčiau pradėti nuo pačio svarbiausio dalyko. Kas yra Lietuva? Tai mūsų tėvynė. Čia lietuvių gimtoji žemė, kalvos, kalneliai,visa tai, dėl ko taip stengėsi mūsų tėvai bei seneliai.
Manau, Kiekvienas lietuvis turėtų mylėti, branginti ir didžiuotis savo tėvyne. Ji yra gražus kraštas, turintis daugybę švenčių tradicijų, įvairiausių papročių, kurių laikomasi dar iki šiol. Tai gražus kraštas su savo istorija. Nors Baranauskas sakė, kad Lietuvos miškai begalo gražūs, o dabar? Dabar tik sugiuvus kemsynė, kurioje tik kelios apykreivės pušelės, tačiau tos pušelės mums reiškia labai daug.
III pateiktis
Kalbant apie Lietuvos istoriją, iškyla klausymas: tai kada gi ji susikūrė iš tikrųjų?
Nors ji minima jau nuo 1009 m.,bet šių dienų Lietuva – dar jauna valstybė, Nepriklausomybė atgauta tiktai 1990 m, tačiau Lietuvos valstybingumo istorija prasideda dar XIII a.
Dabar Lietuva – vos 65 tūkst. kv. km ploto valstybė, tačiau vienuose istoriniuose žemėlapiuose ji siekia Juodąją jūrą, kituose – jos iš viso nėra. Daug ką lėmė kryžiuočių puolimai ir bandymai pakrikštyti lietuvius, kurie tuomet XIII a. buvo pagonys.
Lietuvos žmonės yra išsaugoję daug pagoniškų tradicijų, kaimo vietovėse vis dar gyva liaudies kultūra. Taip pat nuo tų laikų išliko ir mūsų gimtoji kalba, kuri nors ir keitėsi, tačiau išliko savita.
IV pateiktis
O Kokia šalis be savos gimtosios kalbos?. Ja nuo senų laikų yra susidomėję daugelio kraštų mokslininkai. Neabejotina, kad iš visų indoeuropiečių kalbųlietuvių kalba išlaikė daugiausia tokių žodžių, kurie buvo vartojami tik gilioje senovėje. Jos sudėtinga kirčiuotė,nepastovus kirtis. turi net 7 linksnius, yra tečioji nekatroji giminė, kuri baigia išnykti
Yra manoma, kad lietuvių kalba yra seniausiai kalba iš likusių gyvų indoeuropiečių kalbų..
.Lietuvių tautos sukurtos dainos, pasakos, patarlės, mįslės. rodo labai aukštą jos dvasinę kultūrą.
V pateiktis
Bet kaip bebūtų lietuvių kalba pirmieji susirūpino užsieniečiai A. Šleicheris (vok), F. Kuršaitis (Prūsijos liet.). Jie įžvelgė lietuvių kalbos savitumą, neįprastumą ir tai, kad ši kalba greitai gali pradėti nykti, nes ji nebuvo vertinama. Štai 1620m. buvo išleistas pirmasis lietuvių kalbos žodynas, kurį sudarė lietuvis Konstantinas Sirvydas.
Po kiek laiko, 1653m., vokietis Danielius Kleinas lotyniškai parašė pirmąją lietuvių kalbos gramatiką.
Štai Žymiausi mokslininkai lietuviai tyrinėję lietuvių kalbą buvo: J.Jablonskis, S.Daukantas, K.Būga, J. ir A. Juškos, A. Baranauskas, K. Jaunius.
VI pateiktis
Kad ir kaip bebūtų sava kalba yra maloniausia. Ji brangiausia ir gražiausia. Neveltui Mykolojus Daukša yra parašės ,,prakalbą į malonųjį skaitytoją“, kuri pasako viską, kas yra mūsų širdyse. Kurgi, sakau, pasaulyje yra tokia tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?
Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę…”
VII pateiktis
Dėl šios vertybės lietuviai buvo pasirengę net nusikalsti.
1864 – 1901 metai – tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa žūtbūtinė lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį, už savo egzistenciją. Šios kovos simboliu tapo knygnešys. Manoma, kad per tiek spaudos draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių.Keletas iš jų buvo: J. Bielinis, J. Antgrabaitis, J. Sakalauskas, K. Ūdra ir kt
Šie metai lietuvių tautos kantrybės, jos gyvybiškumo, drąsos ir pasiaukojimo dėl savo gimtosios kalbos, dėl lietuviškojo rašto apsaugojimo ir išsaugojimo.
Kitataučiams yra sunku suprasti, kodėl Lietuva yra vienintelė šalis, pastačiusi paminklų knygų „kontrabandininkams“.Tačiau mes galime be baimės jausmo sakyti, kad tie žmonės, kurie nelegaliai gabeno knygas, yra mūsų kalbos gelbėtojai.
VIII pateiktis
1853m. uždraudus lietuvišką spaudą iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją, knygnešių pagalba, buvo perduodamos ir platinamos knygos.
Pagrindiniai Lietuvai skirtos lietuviškos spaudos leidybos centrai buvo Tilžė, Karaliaučius, Priekulė, Ragainė, Klaipėda, Bitėnai.
Knygnešiai buvo patys drąsiausi ir patriotiškiausi.
IX pateiktis
Išsaugoti savo gimtąją kalbą, kultūrą, tradicijas nėra lengva. Jos reikšmė žmogaus ir tautos gyvenime yra labai didelė. Turime ginti savo gimtąją kalbą. Atminkime, Jurgio Zauerveino žodžiais tariant:„lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt”.
Lietuva yra ta Tauta, kuri be savo gimtosios kalbos, tėvų žemės bei papročių, būtų niekas. Kalba, kurią išsaugojo “kaimiečiai” yra vertingiausias turtas, kurį turiir kuriuo gali didžiuotis Lietuva ir jos žmonės. Tai Lietuvos pagrindas ant kurio Ji “pastatyta” ir tikiuosi, dar ilgai ilgai gyvuos, o Mes, jaunoji karta, būkime verti žmonių iškovotos laisvės. Neleiskime niekam pavergti mūsų tėvynės Lietuvos.
Štai istorikas A. Tyla teigia, kad Knygnešio darbas tapo kultūriniu darbu Lietuvai.
Tai darbas, kurio pagalba mes vis dar skaitome knygas gimtąja kalba.