Ignas Šeinius
KUPRELIS
DIDŽIOJI KUPRELIO MEILĖ
Kuprelis – neeilinė asmenybė. Jo jautri siela sugeba pajustimenkiausią žolelės šnarėjimą, mažiausio paukštelio skundą… Ir štai šiątrapią sielą paliečia meilė Gundei. Iš pradžių tai tik švelnus, vospastebimas jausmų sąmyšis, keliantis malonų sutrikimą ir nerimą Kupreliosąmonėje. Olesiui džiugu matyti gražiąją merginą bažnyčioje, žvelgti į jossusikaupusį, maldos praskaidrintą žavų vaidelį, slapčiomis gaudytinuostabių akių žvilgsnį, atklydusį į tą bažnyčios pusę… Švelnūs jausmaiGundei perauga į didžiulę, tyrą, galingą, viską užgožiančią meilę, kurisukrečia Kuprelį iki sielos gelmių, suvirpina slapčiausias jo širdiesstygas, kurios suskamba nuostabiausiais ir spalvingiausiais muzikosakordais… Kuprelis pasijunta bejėgis užgniaužti šį stulbinančiai galingąjausmų protrūkį ir stengiasi padaryti viską, kad mylimoji atsakytų jam tuopačiu. Štai kodėl taip stipriai sužeidžia Olesiaus širdį Gundės išdavystė,palikdama ten gilią kraujuojančią žaizdą, kurios nepajėgia užgydytinegailestingai slenkantys metai. Kuprelis atsidūsta: “Aš mylėjau ją, kaipnaktis myli lakštingalos dainą.” Iš šių žodžių dvelkia beribis ilgesys,apmaudas, nusivylimas ir didžiulis skausmas. Visą gyvenimą Kuprelis likoištikimas savo pirmajai meilei, iš tolo šalinosi moterų, nenorėdamasantrąkart rizikuoti savo jautria širdimi. Kuprelis – tragiška asmenybė, kurios nelaimės priežastis – nelaimingameilė, pavertusi tolimesnį malūnininko gyvenimą nykiu ir beprasmiu.