Kuprelio meile

Ignas Šeinius

KUPRELIS

DIDŽIOJI KUPRELIO MEILĖ

Kuprelis – neeilinė asmenybė. Jo jautri siela sugeba pajusti
menkiausią žolelės šnarėjimą, mažiausio paukštelio skundą. Ir štai šią
trapią sielą paliečia meilė Gundei. Iš pradžių tai tik švelnus, vos
pastebimas jausmų sąmyšis, keliantis malonų sutrikimą ir nerimą Kuprelio
sąmonėje. Olesiui džiugu matyti gražiąją merginą bažnyčioje, žvelgti į jos
susikaupusį, maldos praskaidrintą žavų vaidelį, slapčiomis gaudyti
nuostabių akių žvilgsnį, atklydusį į tą bažnyčios pusę. Švelnūs jausmai
Gundei perauga į didžiulę, tyrą, galingą, viską užgožiančią meilę, kuri
sukrečia Kuprelį iki sielos gelmių, suvirpina slapčiausias jo širdies
stygas, kurios suskamba nuostabiausiais ir spalvingiausiais muzikos
akordais. Kuprelis pasijunta bejėgis užgniaužti šį stulbinančiai galingą
jausmų protrūkį ir stengiasi padaryti viską, kad mylimoji atsakytų jam tuo
pačiu. Štai kodėl taip stipriai sužeidžia Olesiaus širdį Gundės išdavystė,
palikdama ten gilią kraujuojančią žaizdą, kurios nepajėgia užgydyti
negailestingai slenkantys metai. Kuprelis atsidūsta: “Aš mylėjau ją, kaip
naktis myli lakštingalos dainą.” Iš šių žodžių dvelkia beribis ilgesys,
apmaudas, nusivylimas ir didžiulis skausmas. Visą gyvenimą Kuprelis liko
ištikimas savo pirmajai meilei, iš tolo šalinosi moterų, nenorėdamas
antrąkart rizikuoti savo jautria širdimi.

Kuprelis – tragiška asmenybė, kurios nelaimės priežastis – nelaiminga
meilė, pavertusi tolimesnį malūnininko gyvenimą nyykiu ir beprasmiu.

Leave a Comment