BVP

Bendras vidaus produktas (BVP)

Ekonominės sistemos veiklos rezultatus (piniginių srautų judėjimą ir daiktinių natūrinių išteklių judėjimą) galima nustatyti trimis metodais (kurie sąlyginai atitinka ir BVP nustatymo būdus):
1. Gamybos (susumavus kiekvieno gamybos etapo pridėtinę vertę);
2. Išlaidų (sudėjus visas prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidas);
3. Pajamų (susumavus gamybos veiksnių, rodančių suteiktų paslaugų vertę, dydį).

Susumavus visų šalies firmų veiklos rezultatus, gaunama lygybė:

Šalies vartotojų pirkimų suma = Bendrosios firmų pajamos = Darbo užmokestis + kapitalo pąjamos + Tarpiniai pirkimai
Ši lygybė teisinga tiktai uždaram ekonomikos modeliui

BVP ir BNP sąvokos

Bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai bendrosios paajamos pagamintos šalies teritorijoje tam tikru laikotarpiu ir šalyje gautos pajamos iš užsienio gamybos veiksnių, tačiau nepriklauso pajamos, gautos iš šalies piliečių užsienyje (apie 30 % Lietuvos verslininkų kapitalo gaunta užsienyje). Trumpiau, bendrasis vidaus produktas, tai pajamos, gautos šalies viduje (kai neapskaitomas ekonominių užsienio ryšių saldas).
Iš esminės BVP yra artimas BNP, tačiau jie apskaičiuojami skirtingai.

Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) turi kelis apibrėžimus

• Pinigais išreikšta prekių ir paslaugų, pagamintų per atitinkamą laikotarpį (metus) vertė;
• Visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies piliečių per tm tikrą laikotarpį riinkos kainų suma
• Tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos

Bendrojo vidaus produkto (BVP) apskaičiavimo metodai

Pirmasis BVP nustatymo metodas,

arba kitaip vadinamas pagrindinis gamybos metodas – tai bendrosios pajamos gautos iš gamybos ir paslaugų.
Prisimenant, kad BVP apibūdinamas – kaip visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per me

etus kainų suma, reikalauja kai kurių sąvokų aptarimo. Priklausomai nuo to, kur naudojamos prekės, jos gali būti tarpinės arba galutinės prekės.

Galutinis produktas – tai prekės ir paslaugos skirtos tiesiogiai vartotojui arba galutiniam vartojimui, nepaisant kokiame ekonomikos sektoriuje šis vartojimas vyksta (ar tai maistas ar buitinis prietaisas).

Galutinėmis prekėmis laikomos ir investicinės prekės (išimtis).

Tarpinis produktas – kuris perkamas tolimesniam perdirbimui ir skirtas kito produkto gamybai arba parduoti

Kartotinio prekių ir paslaugų skaičiavimo išvengiama, jeigu nustatant BVP yra sumuojama kiekviename etape pridėtinė vertė.

Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos rinkos kainos ir gamybai pirktų prekių ir paslugų kainų

Pajamų apytaka vyksta uždaru ratu. Namų ūkio išlaidos lygios firmų pridėtinei vertei, kuri, kita vertus, lygi namų ūkių (kapitalo, darbo ir žemės savininkų) pajamoms. Iš firmos bendrųjų pajamų attėmus tarpinius produktus, įsigytus iš kitų firmų, gausime šios firmos pridėtinę vertę. Žemiau pateikta lygybė apibūdina uždarą ekonomikos ciklą. Vadinasi, pajamų apytaka vyksta uždaru ratu.

Galutinė paklausa = Pridėtinė vertė = Darbo užmokestis + Kapitalo pajamos

BVP apimtis nustatant gamybos būdu, sumuojama pridėtinė vertė, sukurta kiekvienoje ekonomikos šakoje (pagal veiklas).

Į BVP neįtraukiami:
• Nelegalių sandėrių, šešėlinės arba neapskaitomos ekonomikosveikos rezultatai. Šešėlinė arba neapskaitoma ekonomika – apimanti įstatymams prieštaraujančią veiklą, arba nenusikalstamas veiklas, kai vengiama mokėti mokesčius.
• Negamybiniai sandėriai, – tai senų naudotų vertybių pardavimai ir grįnai finansiniai sandėriai. Grįnai finansiniai sandėriai –

tai vyriausybės ir privatūs transferiniai mokėjimai.

Antras metodas

– Išlaidų apskaitos metodas

Išlaidų metodu BVP nustatomas kaip galutinė įvairios paskirties prekių paklsuas, t.y kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos. Prekės bei paslaugos, pagamintos šalyje, gali būti panaudojamos: namų ūkių vartojimui, valstybės vartojimui, investicijoms į naują kapitalą arba grynųjų pardavimų užsieniečiams finansavimui (arba grynajam eksportui).

Namų ūkių vartojimo išlaidos ( C ) – vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma (trumpalaikės ir ilgalaikės vartojimo prekės bei paslaugos).

Investicijos ( I ) – tai firmų išlaidos naujoms įmonėms statyti, įrengimams pirkti, gatavų prekių atsargoms papildyti; tai nupirkti kapitaliniai ištekliai prekėms ir paslaugoms kurti.

Vyriausybės išlaidos ( G ) – tai centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos baigtinėms prekėms bei paslaugoms, taip pat darbo jėgai įsigyti bei naudoti.

Šios išlaidos susideda iš dviejų dalių:
• Išlaidų esamam vartojimui valstybės finansuojamose įstaigose ir organizacijose,
• Investicinių išlaidų (kelių tiesimas, ligoninių, mokyklų statyba).

BVP = C + I + G;

Nagrinėdami atviros ekonomikos modelį, įvertiname užsienio sektoriaus išlaidas – prekių ir paslugų grynajį eksportą.
BVP = C + I + G + NX;

( NX ) Prekių ir paslaugų grynasis eksportas – tai šalies eksporto ir importo skirtumas. Taigi, BVP yra galutinių prekių ir paslaugų esamų metų rinkos kainų suma, apskaičiuota išlaidų būdu.

Trečiasis BVP apskaičiavimo metodas
– pajamų apskaitos metodas.

Nustatant BVP apimtį šiuo metodu, sudedamos visos šalyje uždirbtos pajamos, kurias gauna gamybos veiksnių savininkai už savo paslaugas. BVP glaud-iai susijęs su grynosiomis vi

idaus pajamomis.

Grynosios vidaus (nacionalinės) pajamos – tai visų gamybos veiksnių pajamos šalyje per metus.

Darbo ir kapitalo pajamos susideda iš šių elementų:
• Samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio,
• Nuomos pajamų,
• Palūkanų,
• Pelno.

Skaičiuojant BVP pajamų metodu reikia prie visų susumuotų pajamų pridėti netiesioginius mokesčius ir atimti subsidijas, gaunamas BVP rinkos kainomis. Šis metodas daugiau yra naudojamas koreguojant pelną.

Lietuvos BVP

Lietuvos bendrasis vidaus produktas per devynis 2003 m. mėnesius išaugo 8,3 proc. | 2003 12 30 12:17:11 |

Statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, 2003 m. sausį-rugsėjį bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 40,1 mlrd. litų ir, palyginti su tuo pačiu 2002 m. laikotarpiu, išaugo 8,3 procento. BVP vienam šalies gyventojui siekė 11,6 tūkst. litų.

Trečiąjį 2003 m. ketvirtį BVP, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 8,8 proc. ir siekė 14,4 mlrd. litų veikusiomis kainomis. Vienam šalies gyventojui liepą-rugsėjį teko 4,1 tūkst. litų BVP.

Trečiojo 2003 m. ketvirčio BVP augimą, palyginti su tuo pačiu 2002 m. laikotarpiu, lėmė gamybos augimas visuose ekonomikos sektoriuose. Sparčiausiai pridėtinė vertė augo elektros, dujų ir vandens tiekimo (25,6 proc.), statybos (20,5 proc.), išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės (daugiau kaip 14 proc.), prekybos (12,0 proc.), viešbučių ir restoranų (9,5 proc.) veiklos rūšių įmonėse.

Pridėtinės vertės didėjimą statyboje daugiausia lėmė nauja statyba, kuri bendroje darbų apimtyje sudarė 37,6 proc. Tarp apdirbamosios gamybos veiklos rūšies įmonių didžiausius pridėtinės vertės augimo tempus pasiekė medienos ir medžio dirbinių gamybos (15,9 proc.), leidybos ir spausdinimo (19,9 proc.), baldų gamybos (26,1 proc.), ra

afinuotų naftos produktų gamybos (35,6 proc.), guminių ir plastikinių gaminių gamybos (40,6 proc.) įmonės.

Intensyvėjantis prekių eksportas – išaugęs 9,5 proc. – taip pat skatino spartesnį tarpinio ir galutinio vartojimo prekių gamybos augimą.

Trečiąjį ketvirtį didėjusios įmonių ir gyventojų pajamos lėmė ir galutinio vartojimo, ir investicijų augimą. Galutinio vartojimo išlaidų apimtis padidėjo 10,0 proc., tarp jų namų ūkių vartojimo – 11,6 proc. ir valdžios sektoriaus vartojimo – 4,8 proc. Pagrindinio kapitalo formavimo augimo tempai siekė 15,7 proc. Tokį augimą lėmė statybų plėtra ir naujų technologijų diegimas. Tai patvirtina spartus investicinių prekių importo apimties ir jų dalies importe augimas.

BVP Struktūra

Antrojo šių metų ketvirčio rezultatai pranoko net ir optimistiškiausius lukesčius – pagal ūkio plėtros tempus Lietuva išliko viena iš lyderių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Kaip ir prognozuota, apžvelgiamąji ketvirtį. BVP palyginamosiomis 2000m. kainomis išaugo mažiau nei metu pradžioje – 6,7 proc., tačiau pirmojo pusmečio rezultatas tebebuvo ispūdingas – sukurta 7,9 proc. BVP daugiau nei prieš metus. Antrąji 2003 m. ketvirtį BVP galiojusiomis kainomis sudare 13,5 mlrd. Lt ir buvo 5,3 proc. didesnis nei prieš metus. Nominalus BVP išaugo mažiau nei realus – jau pusantrų metų Lietuva atkreipia ekspertų dėmesį neiprastu ekonomikos augimo ir defliacijos deriniu.
Apdirbamoji pramonė tradiciškai pirmavo pagal sukurtos pridėtines vertės dalį – 18,7 proc. Ji ypač sparčiai augo metų pradžioje, tačiau antrąjį ketvirtį sukūrė tik 4,5 proc. daugiau pridėtinės vertės palyginamosiomis kainomis nei prieš metus (žr. 3.1 lentelę).

Šios ekonominės veiklos rezultatą iš esmės lemia prekių eksportas, todėl nenuostabu, kad jos atskirų ketvirčių rodikliai yra gana nepastovūs. Pagrindinių pramonės šakų situacija smarkiai skyrėsi: maisto ir gėrimų pramonės, medienos ir baldų gamybos, elektros ir optinės įrangos sektoriaus, chemijos pramonės sukurta pridėtinė vertė apžvelgiamąjį ketvirtį ūgtelėjo, tuo tarpu atitinkamas lengvosios pramonės rodiklis šiek tiek sumažėjo. Antrąjį ketvirtį, Mažeikių naftai laikinai sustabdžius gamybą dėl profilaktikos darbų, ypač nusmuko naftos produktų pramonės veiklos rodikliai. Vidaus prekyba dirbo daug stabiliau nei pramonė – antrąji 2003 m. ketvirtį sukūrė 9,1 proc. daugiau pridėtinės vertės nei prieš metus ir pagal savo lyginamąją dalį BVP mažai tenusileido apdirbamajai pramonei. Prekybos veikla sparčiai augo net 14-ą ketvirtį iš eilės, beje, didėjanti vidaus paklausa leidžia tikėtis nuoseklaus jos kilimo ir ateityje. Šiais metais negali skūstis darbų stoka ir statybininkai, sukūrę 15,7 proc. daugiau pridėtinės vertės. Statybų atgimimas prasidėjo maždaug prieš dvejus metus ir ju plėtra spartėja. Tačiau net ir statybų sektorius nepajėgė augimo tempais konkuruoti su energetika. Palankiai susiklosčius daugeliui aplinkybių – esant šaltam pavasariui, išaugus elektros energijos eksportui ir daugiau energijos suvartojant šalies viduje – elektros, dujų ir vandens tiekimas apžvelgiamąji ketvirtį ūgtelėjo net 28,7 proc. Šiais metais klimatinės sąlygos buvo palankios žemės ūkiui, kurio pridėtinė vertė antrąjį ketvirtį išaugo 9,6 proc. Didėjanti ES fondu parama žemdirbiams ir neblogos maisto prekių eksporto perspektyvos leidžia tikėtis sėkmes ir ateityje. Neblogai sekėsi ir vežėjams – transporto ir sandėliavimo įmonės apžvelgiamąjį ketvirtį sukūre 7,6 proc. daugiau pridėtinės vertės nei prieš metus. Pirmąjį ketvirtį plėtra buvo dar spartesnė, tačiau tam vėl turėjo įtakos didelė statistinė bazė – antrasis 2002 m. ketvirtis transporto sektoriui buvo itin sėkmingas.
Ryšių veikloje galima ižvelgti tam tikrą atoslūgį. Mobiliojo ryšio rinka beveik prisotinta, telekomunikacijų bendrovės negailestingai konkuruoja tarpusavyje ir priverstos mažinti kainas. Dėl blogesnių finansinių rezultatų sumenko ir investicijos. Antrąjį 2003 m. ketvirtį ryšių sektoriaus sukurta pridėtinė vertė net absoliučiai sumažėjo. Finansinio tarpininkavimo sektorius veržliai augo pernai, o šiemet jo plėtros tempai kol kas yra lėtesni nei viso ūkio. Tai šiek tiek netikėta, nes paskolų portfelis šiemet auga ypač sparčiai, o bankų sistemos pelnas yra didesnis nei ankstesniais metais. Pažymėtina ir tai, kad finansinio tarpininkavimo sektoriaus lyginamoji reikšmė Lietuvoje yra kur kas mažesnė nei kaimyninėse šalyse. Dar keisčiau atrodo prastoki nekilnojamojo turto ir kitos verslo veiklos rodikliai. Vadinamoji kita verslo veikla (kompiuterinės, reklamos, architekturos, audito ir kt. paslaugos) augo gana sparčiai, tuo tarpu nekilnojamojo turto sektoriaus sukurta pridėtine vertė šiemet sumažejo net 6,8 proc. Tai sunkoka paaiškinti, turint omenyje statybų bumą, būsto kreditavimo plėtrą, žemes bei pastatų brangimą ir pan. Iš biudžetinių sektorių išsiskyrė valstybės valdymas, sparčiai augęs jau keturis ketvirčius iš eilės, tuo tarpu švietimas ir sveikatos apsauga nepasižymėjo, ne itin palankiai vertintinos ir jų perspektyvos, kadangi 2004 m. valstybės biudžeto projektas šiems sektoriams nėra dosnus. Lietuvos BVP komponentai, apskaičiuoti galiojusiomis kainomis išlaidų metodu, pateikti 3.1 diagramoje. Namų ūkių vartojimo išlaidos augo sparčiau nei BVP – apžvelgiamąjį ketvirtį jos buvo 8,5 proc. didesnės nei prieš metus. Atvirkščiai, biudžeto pajamos pastaraisiais metais nuolat didėjo lėčiau nei BVP, todėl nenuostabu,
kad ir vyriausybės vartojimo išlaidos per metus ūgtelėjo tik 3,1 proc. Menkai teišaugo ir bendrosios investicijos galiojusiomis kainomis – 3,7 proc. Ši rodiklį smarkiai sumažino net 31,3 proc. „išsekusios” produkcijos atsargos. Užsienio prekybos deficitas pirmąji 2003 m. ketvirtį buvo nedidelis, tačiau antrąjį ketvirtį jis sudarė 930 mln. Lt ir buvo beveik ketvirtadaliu didesnis nei pernykštis rodiklis.

Lentele BVP komponentai skaičiuojant išlaidų metodu

Šalyje sukurtos pridėtinės vertės struktūra pagal veiklas pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Pridėtinės vertės (veik. kainomis) struktūra pagal veiklas, proc.

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. I p.
Pridėtinė vertė 100 100 100 100
Žemės ūkis 7,9 7,1 7,0 5,4
Žuvininkystė 0,1 0,1 0,1 0,1
Išgaunamoji pramonė 0,7 0,7 0,6 0,6
Apdirbamoji pramonė 19,8 20,5 19,3 19,8
Energetika 3,8 4,2 4,2 5,1
Statyba 6,0 6,1 6,4 5,9
Prekyba 16,6 17,5 17,9 18,2
Viešbučiai ir restoranai 1,5 1,6 1,6 1,6
Transportas ir ryšiai 12,5 12,6 13,6 13,9
Nek. turtas, nuoma ir kt.veikla 8,5 8,3 8,4 8,2
Finansinis tarpininkavimas 2,2 2,3 2,4 2,5
Valstybės valdymas 6,9 5,8 5,5 5,4
Švietimas 6,5 6,4 6,1 6,7
Sveikata 3,6 3,4 3,4 3,3
Kita veikla 3,2 3,3 3,3 3,2
Privačių namų ūkių 0,1 0,1 0,1 0,2

Pajamų metodu skaičiuojamo BVP (2 lentelė) pagrindinės sudedamosios dalys, lemiančios ir viso BVP pokyčius, yra kompensacija dirbantiesiems (darbo apmokėjimas plius socialinės įmokos) bei likutinis perteklius ir mišriosios pajamos. Šios BVP sudedamosios dalys paskutiniaisiais metais sudarė apie 75 proc. BVP. Beja, šias BVP sudedamąsias dalis galima sieti su dviejų pagrindinių tiesioginių mokesčių – pajamų ir pelno – apmokestinamaisiais objektais (mokestine baze). Pagrindinio kapitalo suvartojimas įdomus ta prasme, kad buhalterinėje apskaitoje šį rodiklį atitinkanti nusidėvėjimo ir amortizacijos suma įskaičiuojama į sąnaudas, kurios sumažina veiklos pelno rodiklį. Gamybos ir importo mokesčių suma bei subsidijos čia nebus liečiamos.

Statistikos departamento BVP skaičiavimas pajamų metodu.

BVP yra pa¬ja¬mų pa¬nau¬do¬ji¬mo vi¬so¬je eko¬no¬mi¬ko¬je su¬ma. Ją sudaro: kom¬pen¬sa¬ci¬ja dir¬ban¬tie¬siems, t.y. darbo apmokėjimas plius socialinės įmokos; ben¬dra¬sis li¬ku¬ti¬nis per¬tek¬lius ir ben¬dro¬sios miš¬rios pa¬ja¬mos; ga¬my¬bos ir im¬por¬to mo¬kes¬čiai at¬ėmus sub¬si¬di¬jas.
Kompensacija dirbantiesiems – samdomiems darbuotojams išmokami piniginiai arba natūriniai mokėjimai už atliktą darbą ir darbdavių įnašai į socialinio draudimo fondus.
Likutinis perteklius. Tai balansinis rodiklis, kuris gaunamas: pridėtinė vertė minus kompensacija dirbantiesiems, minus mokesčiai gamybai plius subsidijos gamybai. Mišriosios pajamos apibrėžiamos kaip nekorporuotų įmonių pajamos (likutinis perteklius), kurios gaunamos gamybos rezultate. Tai analogiškas balansuojantis rodiklis.
Pagrindinio kapitalo vartojimas – gamintojo pagrindinių priemonių atsargų vertės sumažėjimas, kuris įvyksta blogėjant fizinėms savybėms, dėl moralinio nusidėvėjimo ar atsitiktinių gedimų.
Gamybos ir importo mokesčiai. Privalomi neatlygintini mokėjimai pinigais arba natūra, kuriais valdžios sektorius apmokestina gamybą, prekių ir paslaugų importą, darbuotojų darbą, žemės, pastatų arba kito gamyboje naudojamo turto nuosavybę arba naudojimą. Šie mokesčiai yra mokami nepriklausomai nuo to, ar gaunamas pelnas.
Subsidijos – einamieji nekompensuojami mokėjimai, kuriuos Vyriausybė ar nerezidentiniai vyriausybiniai vienetai suteikia įmonėms gamybinei veiklai vystyti.

2 lentelė. BVP (veik. kainomis) pajamų metodu struktūra, proc.

Kompensacijos dirbantiesiems Darbo apmokėjimas Socialiniai įnašai Mišr.pajamos, likut. perteklius Pagr. kapitalo suvartojimas G-bos ir importo mokesčiai Subsidijos (-)
2000 m. 40,9 32,2 8,6 33,3 13,9 12,7 0,8
2001 m. 39,0 30,8 8,2 35,5 13,9 12,4 0,9
2002 m. 39,6 31,6 8,0 35,2 13,3 12,7 0,8
2003m.Ip. 40,5 32,4 8,2 35,0 13,2 12,1 0,8

Iš 3 pav. pateiktų santykių matyti, kaip pasiskirsčiusi BVP sudedamoji dalis – dirbančiųjų apmokėjimas, pagal veiklas. Struktūra tuo panaši į visos pridėtinės vertės struktūrą pagal veiklas, kad išsiskiria dvi didžiausios veiklos – apdirbamoji pramonė ir prekyba. Tačiau čia ryškėja didesnė apdirbamosios pramonės įtaka: apdirbamosios pramonės dirbančiųjų pajamos sudaro pagrindinę dalį dirbančiųjų atlyginimo, o kartu ir viso BVP, kadangi šios veiklos pridėtinės vertės pagrindinę dalį formuoja dirbančiųjų atlyginimai (4 pav.).

Prekybos sektorius savo dirbančiųjų pajamomis taip pat ženkliai prisideda prie BVP, tačiau palyginti mažiau nei apdirbamoji pramonė, kadangi čia atlyginimai mažiau reikšmingi veiklos PV atžvilgiu. Galima pastebėti, kad 2003 metų I pusmetis rodo prekybos DUF augimą.
1 pav. Darbo užmokesčio fondas veiklose nuo BVP sudedamosios dalie – dirbančiųjų atlyginimai, proc.

2 pav. Darbo užmokesčio fondo dalis nuo veiklos pridėtinės vertės, proc.

Atskirai reikia paminėti tas veiklas, kurias didžia dalimi galima priskirti valstybiniam sektoriui – viešasis valdymas, švietimas ir sveikatos priežiūra (o iš dalies ir kita veikla). Kartu šios trys veiklos sukuria virš 15 proc. pridėtinės vertės (su kita veikla – virš 18 proc.). Darbo užmokesčio fondo struktūroje viešojo valdymo, švietimo ir sveikatos priežiūros sektorių dalis siekia 25 proc. (su kita veikla apie 29 proc.) ir ji yra didesnė nei visos apdirbamosios pramonės (apie 22 proc.). Taigi akivaizdu, kad šių sektorių įtaka reikšminga, o nuo jų DUF pokyčių, kuriuos iš esmės lemia politiniai sprendimai, priklauso BVP dalies, o kartu ir viso BVP augimas. Vis gi toliau šių veiklų neanalizuosime būtent dėl tokios išskirtinės jų padėties. Taip pat čia neliečiamas ir žemės ūkio sektorius.
Pagal pateiktus atskirų veiklų DUF santykius su veiklos pridėtine verte (4 pav.) matyti, kuriose veiklose dirbančiųjų atlyginimai sudaro gana reikšmingą pridėtinės vertės dalį, todėl būtent šio rodiklio pasikeitimai turėtų įtakoti veiklos pridėtinės vertės pokyčius. Pastebėtina, kad santykius nereikėtų griežtai vertinti pagal jų absoliučias reikšmes, čia jie analizuojami palyginamuoju principu.
Jau minėta, kad didelę dalį apdirbamosios pramonės pridėtinės vertės sudaro dirbančiųjų užmokesčio fondas. Labai panaši situacija ir finansinio tarpininkavimo veikloje. Taip pat dirbančiųjų apmokėjimas nemažą reikšmę veiklos pridėtinei vertei turi statyboje.
Gana nedidelė dirbančiųjų atlyginimų dalis nuo pridėtinės vertės stebima išgaunamosios pramonės sektoriuje bei transporto ir ryšių sektoriuje. Tiesa, dėl pastarosios veiklos galima daryti prielaidą, kad čia santykio reikšmė yra sumažinta, kadangi yra žinomas faktas apie transporto sektoriaus dirbančiųjų nedidelius atlyginimus ir nemažas komandiruotėms skirtas sumas, kurios neatsispindi darbo užmokesčio fonde.
Sunku paaiškinti 2003 metų I pusmetį taip ženkliai pasikeitusią pridėtinės vertės struktūrą žuvininkystės veikloje. Gali būti, kad tai tik laikini nukrypimai, nulemti atskirų stambiųjų šios veiklos atstovų. Iš kitos pusės, nemaža paskata didinti dirbančiųjų atlyginimus nuo 2003 metų pradžios buvo pajamų mokesčio įstatymo nuostata neapmokestinti jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautas pajamas.

3.1. Pelno rodiklių reikšmių aprašymas

Dar viena reikšminga BVP sudedamoji dalis – likutinis perteklius ir mišriosios pajamos. Atskirai likutinis perteklius turėtų atitikti įmonių (AB, UAB, valstybės įmonių ir kt., išskyrus, individualias įmones) pagrindinės (ūkinės) veiklos pelną. Mišriąsias pajamas reikia sieti su individualių įmonių veiklos rezultatais, savininkų pajamomis ir pan. Taigi iš esmės tik dalį minėto rodiklio, t.y. tik likutinį perteklių, galima sieti su turimais įmonių finansiniais rodikliais, kadangi likutinis perteklius kaip ir įmonių rodikliai neapima personalinių įmonių, tačiau šie du elementai (likutinis perteklius ir mišriosios pajamos) oficialioje statistikoje nėra atskirti.
5 pav. Pelno rodiklių santykiai su BVP komponentu likutinis perteklius ir mišriosios pajamos, proc.

Iš įmonių finansinių rodiklių ūkinės veiklos pelnas artimiausiai atitinka nacionalinėse sąskaitose naudojamą likutinio pertekliaus apibrėžimą.
Aptariama BVP sudedamoji dalis likutinis perteklius ir mišriosios pajamos apima ir mišriąsias pajamas, kurių tiesiog nėra su kuo gretinti. Pastarasis faktas turėtų iš dalies paaiškinti, kodėl pelno rodiklių santykiai su BVP komponentu likutinis perteklius ir mišriosios pajamos (5 pav.) nėra pastovus.

Taigi toliau analizuojami veiklų ūkinio pelno santykiai su atitinkamu BVP pajamų komponentu (9 pav.), nustatant, kurios veiklos pelno rodikliai daro žymesnę įtaką BVP pokyčiams. Taip pat veiklų ūkinio pelno santykiai su atitinkamos veiklos pridėtine verte (10 pav.) parodo, kurioje veikloje pelnas yra reikšmingas pajamų komponentas.
6 pav. Ūkinės veiklos pelno santykis su likutinio pertekliaus ir mišriųjų pajamų suma, proc.

73 pav. Ūkinės veiklos pelno dalis nuo veiklos pridėtinės vertės, proc.

Analizuojant pagal veiklas ūkinės veiklos pelno santykį su likutiniu pertekliumi ir mišriosiomis pajamomis matosi, kad šio BVP komponento struktūra pasiskirsto šiek tiek kitaip nei visa pridėtinė vertė. Nors 2003 metų I pusmetį išaugo apdirbamosios pramonės pelno reikšmė, tačiau pastoviai ženklią įtaką BVP per pelno rodiklius turėjo transporto ir ryšių sektorius, taip pat nemažą ir kasmet vis didėjančią įtaką turi prekybos sektorius. 2003 metų I pusmetį beveik tris kartus padidėjo energetikos ūkinio pelno santykis su BVP pelno komponentu.
Iš visų veiklų reikėtų išskirti išgaunamosios pramonės sektorių. Palyginti su šio sektoriaus nedideliu bendru indėliu į visą pridėtinę vertę, pelno atžvilgiu ši veikla prisideda daug daugiau. Tai paaiškina šios veiklos ūkinio pelno santykis su pridėtine verte: šis santykis ypatingai didelis, lyginant su daugelio kitų veiklų.
Tarp likusių veiklų (išskyrus, išgaunamąją pramonę) paminėtinas energetikos sektorius, kur nemažą dalį PV formuoja pelnas. 2003 metų I pusmetį energetikos sektoriuje ženkliai padidėjo pelno rodiklio indėlis į pridėtinę vertę, taigi padidėjo įtaka veiklos pridėtinės vertės pokyčiams. Kitas sektorius, kur pelnas sudaro reikšmingą dalį pridėtinės vertės – transportas ir ryšiai, o po jo seka prekyba, su vis didėjančiu pelno reikšmingumu.

Mažiausiai prie pridėtinės vertės pelnas prisideda viešbučių ir restoranų veikloje, taip pat žuvininkystėje, tiesa, čia šiais metais padėtis šiek tiek pasikeitė – pelno dalis šiek tiek padidėjo.

BVP sudedamoji dalis pagrindinio kapitalo suvartojimas ir nusidėvėjimas bei amortizacija
Dar viena BVP sudedamoji dalis, kuri ne tokia reikšminga, kaip aukščiau minėtos, bei nėra siejama su mokesčiais ir apmokestinimu, tačiau gali prisidėti prie BVP augimo – pagrindinio kapitalo suvartojimas. Kapitalo suvartojimas 2000-2003 m. sudarė apie 13-14 proc. BVP. Iš turimų įmonių finansinių duomenų šiam BVP komponentui artimiausias pagal prasmę rodiklis – į išlaidas įtraukiama nusidėvėjimo ir amortizacijos suma arba tiesiog nusidėvėjimas.
84 pav. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sumos dalis nuo BVP komponento pagrindinio kapitalo suvartojimas, proc.

95 pav. Nusidėvėjimas ir amortizacija, proc. nuo veiklos pridėtinės vertės

Nusidėvėjimo sumos pagal veiklas santykis su analogišku BVP komponentu, pagrindinio kapitalo suvartojimu, (16 pav.) sąlyginai atspindi šio BVP komponento struktūrą pagal veiklas, o taip pat parodo, kuri veikla daugiausiai įtakoja šios BVP sudedamosios dalies pokyčius. Didžiausią įtaką pagrindinio kapitalo suvartojimo pokyčiams daro apdirbamoji pramonė bei transporto ir ryšių sektorius, – šių veiklų indėlis į minėta BVP komponentą daug didesnis nei kitų veiklų. Mažiau, tačiau taip pat reikšmingai prisideda energetikos ir prekybos veiklos. Akivaizdu, kad čia lemia ne tik pačios veiklos dydis, tačiau jos darbo ir kapitalo santykis bei kapitalo vertė.
Pateikti santykiai (17 pav.), parodantys kokią dalį veiklos sukurtoje pridėtinėje vertėje sudaro nusidėvėjimas. Energetikos sektorius yra vienas iš pirmaujančių – čia nusidėvėjimas prie pridėtinės vertės prisideda daug didesne dalimi nei kitose veiklose. Veiklose nusidėvėjimo indėlį į pridėtinę vertę lemia du faktoriai – veiklos materialaus turto vertė bei pastovus šio turto atnaujinimas, t.y. nuolatinės materialinės investicijos. Tiesa, tam tikri įstatymų pakeitimai (pavyzdžiui, nustatyti pagreitinto nusidėvėjimo metodai ar pailgintas nusidėvėjimo laikas tam tikros rūšies materialiam turtui) taip pat gali turėti įtakos.
Be energetikos sektoriaus, taip pat galima išskirti veiklas, kur kasmet suvartojama nemaža dalis kapitalo – tai kapitalui imlios veiklos – transporto ir ryšių sektorius, išgaunamoji bei apdirbamoji pramonės. Šiose veiklose naudojamos įvairios gamybos priemonės: brangios šiuolaikinės technologijos ar dažnai keičiamos priemonės, todėl grietai nudėvimos. Tai lemia santykinai dideles nusidėvėjimo sumas.
Palyginti nedidelė nusidėvėjimo dalis stebima statyboje. Nors tai viena iš pramonei priskiriamų veiklų, vis tik ji pasižymi palyginti labai nedidele kapitalo susidėvėjimo suma, kas leidžia teigti, jog ši veikla imli daugiau darbui nei kapitalui. Nekilnojamojo turto ir nuomos veikla taip pat pasižymi mažu nusidėvėjimo sumos santykiu su pridėtine verte: tik šiais metais santykis praaugo statybos rodiklį. Žinant šios veiklos specifiką, auganti nusidėvėjimo suma gali liudyti apie veiklos kaupiamą kapitalą ir apie veiklos plėtrą.

1 PRIEDAS

Darbo užmokesčio fondas Ūkinės veiklos pelnas Nusidėvėjimo ir amortizacijos suma Pridėtinė vertė
Ekonominė veikla 2003 m. I pusm. pokytis per metus (proc.) Struktūra 2003 m. I p. (proc.)
Žemės ūkis 5,1* 11,8* -4,0 -5,1 5,4
Žuvininkystė 14,8 151,0 13,3 -14,6 0,1
Išgaunamoji pramonė 8,4 5,5 -18,9 11,3 0,6
Apdirbamoji pramonė 5,7 100,6 -0,6 9,2 19,8
Energetika 4,9 147,1 31,8 25,4 5,1
Statyba 15,1 (1) 1,8 17,6 5,9
Prekyba 17,6 9,2 -5,2 8,9 18,2
Viešbučiai ir restoranai 5,9 (2) 0,1 5,9 1,6
Transportas ir ryšiai 1,9 -3,8 2,7 9,8 13,9
Nek. turtas, nuoma ir kt.veikla 2,9 85,7 38,7 2,9 8,2
Finansinis tarpininkavimas 12,8 – – 1,8 2,5
Valstybės valdymas 15,8 – – 10,7 5,4
Švietimas 4,8 – – 6,8 6,7
Sveikata 0,0 – – -5,0 3,3
Kita veikla 7,4 – – 1,7 3,2
Privačių namų ūkių 24,5 – – 115,1 0,2
* – Miškininkystės
(1) – Statybos įmonės 2002 m. Ip. patyrė 16,2 mln. Lt ūkinės veiklos nuostolį, o 2003 m. Ip. uždirbo 72,9 mln. Lt ūkinės veiklos pelno
(2) – Viešbučiai ir restoranai 2002 m. Ip. uždirbo 6,3 mln. Lt ūkinės veiklos pelno, o 2003 m. I p. patyrė beveik tokį pat nuostolį

BVP kitimo dinamika

BVP POKYČIAI, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, %

* Pirmasis įvertis

6 pav. BVP komponentų, skaičiuojant pajamų metodu (veik. kainomis) pokyčiai per metus (palyginti su atitinamu laikotarpiu prieš metus)

Stebint BVP ir jo komponentų pokyčius, matyti, kad atskiros BVP sudedamosios dalys skirtingai įtakoja viso BVP kitimą (jų augimas yra greitesnis arba lėtesnis nei viso BVP ). Jeigu 2002 m. labiau BVP augimą skatino auganti darbo apmokėjimo suma, tai 2003 metų I pusmetį BVP augimą (palyginti su 2002 m. I pusmečiu) lėmė sparčiai augantis likutinis perteklius ir mišriosios pajamos, ypač (žr. 1 priedas) apdirbamosios pramonės bei energetikos veiklose. Darbo apmokėjimo sumos augimas prekybos veikloje taip pat statybos bei valstybės valdymo veiklose turėjo ženkliai prisidėti prie augančio BVP.

Pastebėtina, kad 2003 metų I pusmetį ženkliai augo subsidijos, kurių suma mažina BVP (dėl to likusios BVP dalys augo net sparčiau nei visas BVP).

Išvados

2003 m. I pusmetį BVP augimą (palyginti su 2002 m. I pusmečiu) lėmė sparčiai augantis likutinis perteklius ir mišriosios pajamos – augimas 12,6 proc. (palyginimui 2002 m. labiau BVP augimą skatino auganti darbo apmokėjimo suma).

Kitas BVP komponentas, sudarantis apie 40 proc. BVP, – kompensacija dirbantiesiems, išaugo 6,6 proc. palyginus su 2002 m. I pusmečiu.

2003 m. I pusmetį ženkliai augo subsidijos (iki 16,6 proc.), kurių suma mažina BVP. Dėl to likusios BVP dalys augo net sparčiau nei visas BVP.

Analizuojant atskirų veiklų įtaką BVP pagal atskirus komponentus (BVP dalių struktūra pagal veiklas):

– didžiausią įtaką kompensacijos dirbantiesiems pokyčiams turi apdirbamosios pramonės dirbančiųjų atlyginimų sumos pokyčiai. Taip pat BVP augimą galėtų lemti politiniai sprendimai, nuo kurių priklausytų taip vadinamų valstybės sektoriaus veiklų (valstybės valdymo, šveitimo, sveikatos priežiūros) dirbančiųjų atlyginimų sumos pasikeitimai;

– per pelno rodiklius BVP daugiausia gali įtakoti prekybos sektorius bei transporto ir ryšių sektorius;

– per metus didžiausios kapitalo suvartojimo sumos susidaro apdirbamosios pramonės ir energetikos sektoriuose.

Analizuojant atskirų veiklų įtaką 2003 m. I pusmečio BVP pastebėta, kad likutinis perteklius ir mišriosios pajamos daugiausiai augo apdirbamosios pramonės, energetikos bei nekiln. turto, nuomos ir kitos verslo veiklos sąskaita; kompensacijos dirbantiesiems pokyčius įtakojo prekybos, statybos ir finansinio tarpininkavimo veiklose išaugęs darbo užmokesčio fondas.

Galima pagrįstai teigti, kad faktinis (realusis) pelno mokesčio tarifas visuomet buvo daug mažesnis nei įstatyme nustatytas pagrindinis pelno mokesčio tarifas. Dėl pelno apmokestinimo normų pakeitimo jau šiais metai galima tikėtis, kad realus pelno mokesčio tarifas augs.

1. Nepaisant objektyvių priežasčių nulemto Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių atsilikimo nuo ES šalių, pastarųjų devynerių metų raida parodė, kad Lietuva, Latvija bei Estija sugeba savarankiškai sėkmingai vystytis. Pagal daugelį ekonominių rodiklių jos priartėjo ar net aplenkė labiausiai išsivysčiusias RCE šalis.
2. Spartus paslaugų dalies BVP augimas Lietuvoje užtikrino skirtumo tarp santykinės paslaugų dalies Lietuvoje ir ES šalyse spartų mažėjimą. Tačiau gausus žemės ūkio subsidijavimas negali būti vertinamas teigiamai, ypač žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą.
3. 1995 – 1996 m. Lietuvos ekonomika išsiskyrė dideliu namų ūkių ir valstybės vartojimu, o 1997 – 1998 m. ryškiai išaugo vidaus investicijos. Nepaisant teigiamų poslinkių BVP struktūroje, skirtumas tarp Lietuvos ir ES imant BVP 1 gyventojui (matuojant pagal PGP) išlieka labai žymus: jeigu Lietuvos BVP ilgalaikėje perspektyvoje augtų 5 %, o ES – 2 % kasmet, Lietuva pasiektų ES vidurkį per 37,9 metų, o silpniausios iš ES šalių – Graikijos – per 23,8 metų. Vadinasi, Lietuvos pakankamas ekonominis išsivystymas negali būti būtina stojimo į ES sąlyga.
4. Nors Lietuvos nuostoliai 1998 m. dėl krizės apytiksliai galėtų būti vertinami tik 920 mln. Lt, jos ilgalaikės pasekmės bus gerokai rimtesnės. Daugiausiai jos paveiks transportą, statybą ir žemės ūkį. Problemų gali iškilti ir bankams, nepaisant 1998 m. pasireiškusio minimalaus poveikio.
5. Nors 1993 m. LB palaipsniui įsisavino pagrindines šiuolaikinio centrinio banko pinigų politikos priemones ir iš esmės stabilizavo lito kursą, 1994 m. balandžio 1 d. politiniu sprendimu buvo įvesta valiutų valdyba.
6. Valiutų valdyba suvaidino teigiamą vaidmenį mažinant palūkanas ir infliaciją bei stabilizuojant ekonomiką, tačiau dėl savo ekstremalumo ji tinka mažai atvirai ekonomikai santykinai neilgą laikotarpį. Lietuvoje jos ribotumas pirmą kartą išryškėjo 1995 – 1996 m. bankų krizės metu.
7. 1997- 1999 m. LB pinigų politikos programoje numatytas laipsniškas valiutų valdybos atsisakymas bei pagrindinių LB kaip centrinio banko funkcijų atstatymas, kuris yra neišvengiamas, siekiant narystės ES.
8. Pagrindinis žingsnis, artinant LB pinigų politiką prie ESCB pinigų politikos – lito ir euro susiejimas. Kadangi staigus lito persiejimas nuo JAV dolerio prie euro gali iššaukti tam tikrą šoką finansų sistemoje, bus naudojamas tarpinis variantas – euro (50 %) ir JAV dolerio (50 %) valiutų krepšelis. Persiejimo momentu litas nebus nei devalvuotas nei revalvuotas, be to, išliks pinigų apyvartoje padengimas aukso ir konvertuojamos valiutos atsargomis.
9. 1998 m. pasireiškusias defliacines tendencijas lėmė objektyvios priežastys, tarp kurių svarbiausios – dolerio kurso stiprėjimas, pagrindinių žaliavų ir energijos nešėjų pigimas, didesnis gamybos faktinių našumas bei realaus lito kurso stiprėjimas.
10. Išliekanti didelė (viršijanti ES vidurkį) pelno dalis BVP rodo, kad nepaisant prasidėjusio tam tikro pelno dalies mažėjimo darbo užmokesčio sąskaita, bendras Lietuvos ekonomikos pelningumas išlieka pakankamai geras.
11. Nors teoriškai imant, esant fiksuotam kursui, dėl defliacijos turintis didėti Lietuvos ekonomikos tarptautinis konkurencingumas ir dėl ekonomikos recesijos bei neramumų finansų rinkose augsiančios palūkanos turėtų generuoti eksporto augimą bei pritraukti užsienio kapitalą, praktika rodo, kad dėl gana riboto kapitalo srautų į besivystančias rinkas bei mažo tų šalių produkcijos tarptautinėse rinkose paklausos elastingumo minėta tendencija sunkiai realizuojama. Todėl defliacijai įsigalint ilgame laikotarpyje atsiranda realaus ekonomikos nuosmukio pavojus.
12. 1995 – 1996 m. pagrindinė ESD priežastis buvo labai didelis vartojimas, sąlygojęs mažą vidaus taupymą. Pagrindinis ESD finansavimo šaltinis buvo paskolos ir portfelinės investicijos. 1997 – 1998 m. įvyksta teigiamas ESD lūžis sumažėjus santykiniam vartojimui ir žymiai padidėjus vidaus investicijoms. Atitinkami struktūriniai pokyčiai įvyksta finansinėje sąskaitoje, kur vyraujančiomis tampa TUI.
13. Lietuvos ESD priimtinumo negalima vertinti vienareikmikai. Pagal pagrindinius kriterijus – užsienio skolos ir BVP santykio raidą bei skolos ir eksporto santykį ESD didesnių problemų nekelia. Tačiau jo dydis bei BVP augimo ir ESD santykio mažėjimas verčia susirūpinti ir imtis visų galimų priemonių ESD mažinti. Deja, kol kas svarbiausi jų – finansinės disciplinos stiprinimas bei skolinimosi užsienyje (ypač trumpalaikio) ribojimas akivaizdžiai yra nepakankami. Ne ką geresnė padėtis ir su vidaus taupymo skatinimu.
14. 1995 – 1996 m. bankų krizę Lietuvoje sukėlė daugelio bankų nesugebėjimas laiku prisitaikyti prie žymiai besikeičiančios makroekonominės aplinkos, įvedus valiutų valdybą, ir perorientuoti kreditavimo politiką į investicinį šakų, nesiremiančių infliaciniu pelnu, kreditavimą, nepakankama bankų priežiūra bei finansinis kai kurių bankų vadovų neraštingumas. Nepaisant labai įtemptos situacijos finansų rinkose 1996 m. pradžioje, pagrindiniai makroekonominiai rodikliai metų pabaigoje, lyginant su 1995 m., pagerėjo ir stabilumas finansų rinkose buvo atstatytas.
15. Lietuvos bankų sistema kur kas lengviau negu Latvija ar Estija išgyveno Rusijos krizę. Pastarųjų dviejų šalių bankų sistemos 1998 m. patyrė nuostolį, o visi Lietuvos bankai tais metais dirbo pelningai. Nepaisant to, problemos bankiniame sektoriuje dėl Rusijos krizės išlieka, nes pakankamai daug vidutinės trukmės paskolų išduota įmonėms, susijusioms su Rusijos rinka; be to, kai kurie, bankai tęsdami pigių lėšų, gautų per kredito linijas, perskolinimą vietos ūkio subjektams, didina kredito riziką, dėl galimo tolesnio eksporto mažėjimo ir su tuo susijusių paskolų grąžinimo problemų atsiradimo.
16. Kaip rodo indeksai LBIX R ir LBIX B bei pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozės, sunkiausias periodas po Rusijos krizės tęsėsi nuo 1998 m. spalio iki 1999 m. vasario, kuomet, atrodo, buvo pasiektas dugnas. 1999 m. gegužę ekonomika turėtų atsigauti. Visos minėtos prognozės rodo neblogus rezultatus metų gale. Manyčiau, juos reikėtų traktuoti kaip optimistinius ir nedidelis jų pablogėjimas sudėtingos pasaulio ekonomikos fone būtų vertintinas teigiamai.

LITERATURA:

Alejeva N. Perkamosios galios paritetai // „Respublika”, 1996, Nr.163.
Apie Europos palyginimų programos 1996 m. rezultatus // Statistikos departamentas prie LRV, 1998.
Hanke S., Schuller K. Valiutų valdyba. Pasiūlymai Lietuvai // Lietuvos LRI, 1994.
L.Čapas. Kai kurie komercinių bankų veiklos efektyvumo aspektai // Pinigų studijos, 1999, Nr.3 (spaudoje).
Geralavičius V. Rusijos krizės atgarsiai Lietuvoje // Pinigų studijos, 1998, Nr.4.
Geralavičius V. Bank Litvi: nuo “valiutinio valdymo” link šiuolaikinio centrinio banko // Pinigai ir kreditas, 1999, No 3 (rusų k.)
Main Economic Indicators // OECD, 1998.
Quarterly National Accounts: Third Quarter 1998 // OECD, 1998, No 3.

Naudota literatūra

“Lietuvos makroekonomikos apžvalga” Vilniaus bankas
“Makroekonomikos dalyko pagrindinių temų konspektas” Vilniaus koperacijos kolegija Dr. Z. Pagirskienė
“Lietuvos ekonomika: dabartis ir artimiausios perspektyvos” Dr. Vaidievutis Geralavičius
“BVP struktūriniai pokyčiai, mokestinė našta”, Ekonominės analizės skyrius prie LRV
“Ekonomikos sektorių apžvalga”, Ekonominės analizės skyrius prie LRV
„Ekonomikos terminai ir sąvokos“ J. Bagdonavičius ir kiti
„Ekonomikos teorijos pagrindai“ A.Jakutis ir kiti
www.std.lt
www.urm.lt
www.lrt.lt
Sodros , SD , VMI duomenys

Leave a Comment