kuo menas praturtina zmogu

Kuo menas praturtina žmogų? Argumentuokite

Ar kiekvienas suvokiame, kas yra menas?..
Menas gali būti suprantamas kaip:
1.Kūrybinis tikrovės atspindėjimas vaizdais (dailė)
2.Kuri nors kūrybinio tikrovės atspindėjimo vaizdais sritis (vaizduojamasis menas, Taikomasis menas)
3.Mokėjimas dailiai nepriekaištingai gerai, ką daryti, meistiškumas (Aktorystės menas, Karo menas, Vadovavimo menas, Bendravimo menas)
4.Užminimas, mįslė.
5.Atmintis.
Bendriausia ir populiariausia prasme menas – tai žmogaus kūrybinės veiklos estetine – sensualine (grožinė-jutininė) išraiška.

Kaip K. Stanislavskis yra pasakęs ,,Menas visada buvo puikus visuomenės santvarkos veidrodis. Mokėkime mylėti meną savyje, o ne save mene, jį reikia jausti, o ne suprasti. Taaigi šiandieną norėciau pakalbėti apie tai kuo menas praturtina žmogų?..

Žmogus ateina į Žemę išmokti ko nors naujo ir progresuoti. Progresas vyksta per skausmą ir kančią. Per savo skausmus mes išmokstame suprasti kitų problemas ir sunkumus. Kaip žymus rašytojas Viktor E. Frankl savo knygoje ,, Žmogus ieško prasmės” rašo, jog žmogaus kančią galėtume palyginti su viso pasaulio menu, nes menas praturtina žmogaus dvasią ir sugebėjimą suprasti kitą žmogų. Žmogaus išgyvenimai, skausmai yra kasdienybė, kurioje menas – stoja kaip parama, nes jis atitolina mus nuo skkaudžių gyvenimiškų sprendimų. Anot rašytojo ,,Menas – užpildo bet kokios talpos indą, perima visą žmogaus sielą, jo sąmonę, taip suteikdama sielai sparnus į neribotą laisvę ir siekius. Menas praturtina žmogų suteikdamas jam estetinio poveikio ir patirties, paįvairina visą jo gyvenimą. O gyvenime, ma

anau, kiekvienas iš čia dabar sėdinčiųjų galėtume pasakyti bent po vieną meno šaką, nes jų yra neišvarinamai daug:

Menas kalbėti – jeigu nemokėtume kalbėti, neturėtume tokios dovanos ir meno, aš dabar čia nesėdėčiau ir nesakyčiau monologinės kalbos. Šį kalbos meną turime tik mes, žmonės, ir tai turėtumėme vertinti, nes mes turtiname savo kalbos meno žodynu kiekvieną dieną.

Menas kurti – kūrybos procesas gali pažadinti žmoguje glūdintį polinkį menui, žinoma, kas nors gali nesutikti su šia nuomone, bet aš asmeniškai sutinku su šia išreikšta nuomone, nes kai pati pradėjau kurti eiles, pradėjau kitaip žiūrėti į meną. Kurdama eiles aš supratau, kad taip turtinu savo vidinį pasaulį. Kūryba suteikia man daugiau laisvės, pasitikėjimo savimi, išmokau vertinti tikrąjį grožį, grožį, kuris akimis nematomas.

Menas mylėti – teko skaityti vienos moters straipsnį irr atmintyje išliko jos prasmingi žodžiai ,,Menas slypi visų žmonių stiprybėje ir asmeninėje galioje, kuri susideda iš meno mylėti, meno mąstyti bei meno džiaugtis savo būtimi. Ir jeigu žmogus tiki, kad tai jaučia, jis praturtėja galia sukurti sėkmingus santykius, išsilaisvina energiją, emocijas ir attverią nuostabų gyvenimo kelią.”

Dar šiek tiek pasidomėjau internete apie meno reikšmę žmogui, kuo praturtina, ką suteikia mums ir sužinojau, kad:

Šiais laikais mokslas išgyvena įvairiausias krizes, filosofija tampa elitinė – ir tik menas liko iki pat šiol ištikimas žmogui. Ju
uk ir viena ir kita atlieka svarbiausią meno vaidmenį – suteikia žmogui dvasinio peno, ramybės, išlaisvina nuo kartais per sunkios realybės, praturtina žmogaus vaizduotę. Menas turtina žmogų, suteikdamas šansą išlikti pasaulyje, kuriame jau pakirstos dvasinės vertybės, moralė ir etika.

Ir šitą kalbą norėčiau baigti vieno žymaus rašytojo Andre Kamiu žodžiais
,,Menininkas tampa savimi nuolat eidamas nuo savęs prie kitų ir nuo kitų prie savęs, jis visad yra pusiaukelėje tarp grožio, be kurio negali apsieiti. Štai kodėl menininkai nieko nesmerkia, užuot teisę jie įsipareigoja suprasti, taip turtindami save, savo dvasios ribas, supratingumu, išklausymu, lakia vaizduote.”

Leave a Comment