KRISTIJONAS DONELAITIS
1. M.Lietuvos atstovai: M.Mažvydas, Vydūnas, I.Simonaitytė, K.Donelaitis.2. K.Donelaitis pirmosios grožinės knygos autorius.3. “K.Donelaitis yra pirmasis mūsų poetas, ir iš karto didelis” J.Marcinkevičius/4. Biografiniai faktai (gali būti taikomi kaip biografinis kontekstas):· Visą savo gyvenimą jis dirbo pastoriumi, turėjo savo šeimą ir parapiją.· Visą savo gyvenimą gyvena Tolminkiemyje (Čystyje prūdy)· Jis buvo labai gabus ir įvairiapusis žmogus: domėjosi įvairiais dalykais (kalbomis- mokėjo penkias, muzika, teologija, gamta- daug laiko praleisdavo savo sode, buvo gerai susipažinęs su antikine literatūra, pats darė barometrus, mikroskopus, pianinus…)· Jo gyvenamuoju laikotarpiu vyko germanizacija ir kolonizacija. Su tuo K.D.negalėjo susitaikyti, ir tai atsispindėjo jo poemoje “metai”/· Gyvendamas valstiečių tarpe jis įprato į visus įvykius žiūrėti jų akimis, tai ir buvo jo kūrybos pažangumo, liaudiškumo priežastis.· K.D. buvo labai humaniškas, aukštos moralės, nekentė visko kas žemina žmogų.· Gyvendamas su žmona įsimyli viešnamio darbuotoją Aną Reginą.
LIETUVIŠKUMO GYNIMAS “METUOSE”
Tai pats brandžiausias K.D. kūrinys, kuris susiformavo M.Lietuvos nutautėjimo ir moralinio nuosmukio grėsmės akivaizdoje. Kovodamas už lietuvių liaudies teises, K.D. pirmiausiai gina jos kalbą ir papročius. Jis suprato, kai būrai tautinį savitumą išlaikys, jie gyvens pasiturinčiai, bus šviesesni. Dėlto “metai” moko būrą geriau ūkininkauti. Darbštumo, sumanumo, raginama mokytis ir iš vokiečių. Gindamas lietuvių kalbą ir papročius, jis bara ir išjudina tuos, kurie pasiduoda kolonistų įtakai, išsižada savo kalbos, papročių. K.D. išjuokia ponus, smerkia žemą jų moralę ir peikia tokiais ponais sekančius būrus.Aukština senovę, laiko ją tautybės gynimo idealu. Susijaudinęs jis sušunka:“ak, kur dingot, lietuviškos gadynės
…kai dar prūsai gerai vokiškai kalbėti nemokėjo…”Tačiau kitų tautybių poetas beatodairiškai neniekina. K.D. kūryba, atskleidusi sudėtingus socialinius to meto santykius kartu buvo protestas prieš lietuvių kalbos ir literatūros naikintojus.Tautiškumas poeto nuomone- doros pagrindas, todėl K.D. kelia žmogaus vertę, žadina jo orumą:“Žinot juk visi kaip kožnas Lietuvą gynėIr kaip daug svetimų žmonių, kad mus pamatytiIš visų kampų svieto jau susibėgo.”Dėl visų nutautėjimo priežasčių poemos pabaigoje poetas meta kaltinimą atėjūnams:“Kas jiems liepia mus ir žmones mūsų paniekintiAr negalėjot jūs ten pasilikti kur jus nuperėjoIr varles bei rupūžes jus ėst pamokino,”Didelę įtaką turėjo dvasininko profesija. Poemoje gausu kolonizacijos vaizdų:“Mes lietuvninkai vyžoti,mes nabagėliai.”Poetas menkina kolonistus ponus , panaudodamas jų ydas: (kai ponas dėl vieno grašio mirtinai nuplaka šaltyšių Pričkų . “Pavasario linksmybėse” ponas vaitoja nuo apsirijimo).Gindamas lietuvybę K.D. kai kur neišvengė ir kraštutinumų- jis tarsi stabdo pažangą ir gyvenimą. Jis smerkia, kad moterys nešioja pirktą, o ne namuose austą rūbą. Tautiškumą K.D.suprato taip kaip ir Daukša: saugoti savo papročius, “mylėti ir gerbti kalbą ir gyventi savo teritorijoje”.“METUOSE” GALIMA RASTI KONTEKSTUS1. BIOGRAFINIS:· Tolminkiemis, susijęs su “metų” vaizdais ir, manoma, ten gyvenančiais žmonėmis.· K.D. daug dėmesio skiria Dievui, nes jis buvo pastorius· Poema tarsi didelis pamokslų rinkinys.2. SOCIALINIS:· Viską dirba, bet vis tiek nieko neturi· Būras ponui- tik darbinis gyvulys (ponų ir būrų socialinė nelygybė)· Visi žmonės gimsta lygūs, bet gyvena nevienodai· dirbantį žmogų baudžiava nubaudžia smarkiau nei tinginį3. TAUTOSAKINIS:· Buities vaizdai patys svarbiausi- vaizduojami stambiu planu· Rodomas pasakotojo susižavėjimas liaudies audėjomis, detalizuojama kuo ir kaip vilkėjo būrai· Vaizduojama gamtos ir žmogaus vienovė (žmonių gyvenimas panašus į paukščių gyvenimą· Aprašomi būrų papročiai, valgiai, muzikos instrumentai· Detalizuojami būrų darbai4. ISTORINIS:· Vaizduojamai gyvenimas baudžiavos laikotarpyje, M. Lietuvoje XVIIIa.· Erelis elgiasi su kitais paukščiais kaip monarchas, o tai atitinka tų laikų valstybės santvarką.5. RELIGINIS:· Adomo ir Ievos (pirmųjų tėvų) motyvas.· Pagrindinė nelaimių priežastis- nutolimas nuo Dievo· Veikėjo vardas SELMAS (Saliamonas) biblijos išminčius· Remiasi konkrečiomis senojo testamento psalmės apie Dievą mintimis- Žmogaus gyvenimas labai trapus, bandoma jį numatyti.· Visa poema- Dievo garbinimas, dėkojama jam (už maistą bei sveikatą),jaučiama parama, jo buvimas šalia6. BAROKO:· Labai daug detalių vaizdų: labai smulkiai aprašomas gamtos vaizdas, pamatomas net ir smulkiausias gyvis.· Su baroku siejama krikščioniška pasaulėjauta ir moralė· Hiperbolizuojami neigiami dalykai· Visi veikėjai mirtingi, kalbama apie pomirtinį gyvenimą7. ŠVIETIMO:· Daug didaktikos· Vertinimas protas ir sugebėjimas mąstyti.· Žmonių lygybės suvokimas- būrai nori atsikratyti baudžiavos· Lietuviškumas- moralinė kategorija (tikras lietuvis privalo dorai elgtis, sąžiningai dirbti, mylėti Dievą.8. KLASICIZMO:· Sugrįžimas į Antiką (primena “Iliadą” ir “Odisėją”)- tas pats eiliavimo būdas-hegzametras· Bandoma laikytis trijų vienumų reikalavimų: viena vieta (vienas valsčius- Vyžlaukis),vienas laikas (vieni metai: pavasaris vasara, ruduo, žiema), viena siužetinė linija, kurios pagrindas būrai.· Vienas veikėjas įprasmina vieną charakterio bruožą: Pričkus- pamokslautojas, Selmas- dievobaimingasis, Lauras- filosofas, Slunkius ir pelėda- tinginiai, Dočys, Plaučiūnas, Enskys- girtuokliai, Diksas- kvailys.· Išryškėja universalios tiesos: nevok, netinginiauk ir negirtuokliaukMetų laikaiPAVASARIO LINKSMYBĖS:Veikėjų paveikslai. Pričkus:· Protingas, moka prisitaikyti tiek prie ponų tiek ir prie paprastų valstiečių.· Linkęs į moralizmą ir didaktiką, nes nuolat pataria ar pamoko kaip geriau pasielgti.· Vienintelis veikėjas, kurio gyvenimas apžvelgiamas nuo vaikystės.· Nurodinėja, nes jo pareigos šltyšius.· Pasako moters vertę, kurią įprasmina jos atliktas darbas (dažniausiai namų- ūkio paliuobimas daržas ir gėlių darželis), bei šeimos darbai (maistas, vaikai, rūbai).· Skatina žmones dirbti pavasario darbų: sėti javus, daržoves, apibūdindamas jų teikiamą ir iš jų pagaminto valgio skanumą.Krizas:· Doras, nuoširdžiai tikintis į Dievą, paprastumu pasižymintis žmogus.Lauras:· Tai filosofas nuolat mąstantis apie pasaulio problemas.· Kritiškai žiūri į žmones, kurie vaikosi materialių gyvenimo malonumų.Slunkius:· Labai apgailestauja, kad taip greitai baigėsi žiema, nes tingi dirbti pavasarinius darbus· Jis yra opozicija visiems viežlybiesiems, dirbantiems žmonėms.·