Informacija-tai žinios, kurias galima perduoti, priimti, įsiminti. Pastaruoju metu jos kiekiai smarkiai išaugo, tad nebeužtenka įprastų priemonių jai išsaugoti. Anksčiau ir dabar naudojamos knygos jau prarado dominuojantį vaidmenį duomenų kaupimo technologijose. Jos tapo nebe vienintelis informacijos šaltinis, o laisvalaikio praleidimo būdas. Taip įvyko dėl dviejų priežasčių-knygos turi blogą ypatybę, senti ir informacija jose pateikta nesuklasifikuotai, sunku atsirinkti būtent tai, ko reikia. Nieko panašaus nesutiksite kompiuteryje. Tai yra universalus prietaisas, kaupiantis žinias, atliekantis skaičiavimus ir t.t. visos jo galimybės toli gražu neatskleistos. Šio įrenginio pagalba mums atsiveria didžiulis, iš viso pasaulio surinktų, pastoviai atnaujinamų, duomenų šaltinis. Tačiau čia nerasit romanų, detektyvų ar kitokios literatūros, čia taipogi nėra bereikalingų sakinių, frazių ar netgi žodžių-viskas yra suspausta iki minimumo. Taip daroma tam, kad asmenys norintys surasti tai, kas juos domina, tai galėtų atlikti kuo greičiau. Internetas yra skubančių žmonių pasaulis, kuriame nėra vertinami jausmai ar emocijos, tai pasaulis, kuriame informacija stovi pirmoje vietoje. Kai buvo išrasta televizija skeptikai pranašavo galą knygoms, bet taip neįvyko, dabar, kai potencialus priešininkas yra kompiuteris išsigąsti tikrai nėra ko. Žmonės, ėję į bibliotekas, ir toliau tai darys, tie, kuriems skaitymas būdavo nemaloni būtinybė, ir ateity sėkmingai dirbs savo darbą. Tačiau vaikai, kurie tik pradės skaityti, yra tikrai dideliame pavojuje, nes televizijos pagalba jiems yra peršamas jau “sukramtytas” produktas. Taip jie atpratinami nuo galvojimo, ir perskaičius literatūros kūrinį jiems jis gali pasirodyti nesuprantamas niekalas. Jo reitingai ir nuo jų dydžio priklausantys pinigai-svarbus dalykas, bet jeigu ir toliau bus rodomos apgailėtinos publicistinės laidos, pigios Lotynų Amerikos muilo operos ir morališkai pasenę amerikiečių filmai. Kažkodėl įprasta televizorių lyginti su kompiuteriu, gal todėl, kad jų išvaizda labai panaši. Bet jų veikimas ir įtaka žmogui labai skirtingi. Televizoriuje žmonės žiūri tai, kas yra rodoma, ir priima tai, kaip to nori patys autoriai. Tuo tarpu kompiuteryje pats pasirenki tai, ką nori matyti, ir kaip tau tai turi būti pateikta. Tame ir yra jo pranašumas-jis neperša kažkieno nuomonės, jis palieka šią užduotį jums. Argi knyga nedaro to paties? Manau, kad tik tada, kai žmonės susipras, jog šie du gigantai siekia to paties, bus nuverstas didžiausias visų laikų didžiausias diktatorius-televizija.
Mano nuomone, knyga ir kompiuteris, tai tarsi sena išmintinga sesuo ir jaunas, perspektyvus brolis. Tačiau reikia pripažinti, kad viskas, kas sena, su laiku užsimiršta ir išnyksta, o viskas, kas nauja, anksčiau ar vėliau pasensta. Išlieka tik žmogus ir tai, ką sukūrė gamta. Vieni žmonijos išradimai neša naudą, kiti ašaras, tačiau koks bebūtų tvarinys, jis neturi žudyti mūsų mąstysenos. Nesvarbu, ar skaityti, ar dirbti su kompiuteriu, svarbu, kad žmogus išliktų savimi su niekieno nediktuojamomis mintimis ir neužgožta asmenybe.