Tikslai
1.Supažindinti su keltų kalbomis2.Bendrai sužinoti apie kalbos reikšmę ir kilmę3.Pasigilinti į keltų kalbos istoriją
Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė, be kurios negali būti visuomenės, pažangos, kultūros. Buvo laikai, kai žmonės nemokėjo rašyti. Pasaulio istorijoje žinomi laikai, kai nebuvo privačios nuosavybės, valstybės. Tačiau nėra buvę, kad žmonių visuomenė nebūtų išsivertusi be kalbos. Todėl kalba yra būtina visuomenės egzistavimo sąlyga. Neturėdami kalbos, neturėtume mokyklų, mokslo, spaudos, radijo. Nebūtų įmanomas mokslas ir technika. Tobulėjant mąstymui, žmonija galėjo sukurti civilizaciją ir pasiekti aukštą raidos laipsnį. Dėl to kalba- neįkainojamas žmonių turtas. Kalbos atsiradimas nėra iki galo ištirtas. Bet buvo sukurta įvairių hipotezių. Vieni manė, kad žmonės išmoko kalbėti pamėgdžiodami gamtos garsus, kiti- kad kalbai pradžią davė jaustukai, kuriais reikšta emocijas, kiti- kad buvo pradėta nuo specialių sušukimų, lydėjusį kolektyvinį darbą. Visi šie aiškinimai , tai tik hipotezės. Pavyzdžiui, gamtos garsų hipotezė. Tokių žodžių, kuriems pradžią davė gamtos garsai (ku kū, am am, kriu kriu) yra nedaug.Daug daugiau yra žodžių, kurie nieko bendra neturi su gamtos garsais, pavyzdžiui, namas, akmuo, brolis, ir kt. Pastebėta, kad garsiažodžių daugiau esama naujose, ištobulintose, o ne primityvesnių tautų kalbose. Tai paaiškinama tuo, kad norint pamėgdžioti gamtos garsus, reikia tobulai kalbėti, o to pirmykštis žmogus nepajėgė. Todėl kaba atsirado ne dėl gamtos garsų pamėgdžiojimo. Manoma, jog anksčiausia bus atsiradę tokie žodžiai bei tokios kalbos formos, kuriomis buvo liepiama (jų labiausiai reikėjo bendram darbui) . Mokslininkai teigia, jog kalba atsirado ne kurioje nors vienoje planetos vietoje, bet įvairiose.
Kiekviena šių dienų kalba yra nuėjusi ilgą istorijos kelią. Tai daugelio amžių sudėtingos raidos produktai. Dabartinės kalbos nėra vienalytės. Jose išskiriama tam tikros tarmės, arba dialektai. Indoeuropiečių kalbų šeima yra pati didžiausia. Ji suskyla į keliolika atšakų, prokalbių, tarp kurių įeina ir keltų kalba.Keltų kalbomis dabar kalba apie 8 milijonus žmonių, daugiausia britų salose (Airijoje, Škotijoje, Velse) ir Bretanės pusiasalyje (vakarų Prancūzijoje) . Senovėje šios kalbos buvo išplitusios beveik visoje vakarų Europoje. Didžiausia iš jų, galų kalba, šnekėjo dabartinėje Prancūzijoje ir vietomis kaimynų kraštuose. Galų kalba, kaip ir kitos keltų kalbų išnyko nepalikdamos rašytinių paminklų. Jas išstūmė lotynų kalba bei jos palikuonės romaniškosios kalbos, taip pat germanų.Keltai, romėnų vadinti galais, o graikų galatais, IV-III a.pr.m.e. buvo labai stipri ir garsi Europos tauta. Keltų protėvynė- Reino aukštupio kraštas greta jų artimų giminaičių italų protėvynės. Pastariesiems iš čia II tūkst.pr.m.e. kraustantis į pietus- į Apeninų pusiasalyje, keltai to paties tūkstantmečio pabaigoje irgi pasislinko į vakarus. Vieni iš pirmųjų keltų, tuomet pasislinkusių į vakarus, buvo gaėlai, kurie apie X a.pr.m.e. nusigavo į Britaniją. Iš jos gaėlus apie 400 m.pr.m.e. kiti keltai (britai) , atplūdę iš kontinento, nustūmė į Airiją, joje gaėlai ir pasiliko, tik V m.e.a. dar išplito Meno saloje ir Škotijoje, iki tol gyvenamoje piktų genčių.Gaėlų gentims palikus keltų protėvynę, iš jos netrukus pajudėjo ir keltai. , Halštato kultūros laikais jie buvo išplitę nemažuose plotuose nuo rytų Prancūzijos iki Čekijos su savo kultūriniais centrais. Bet daugiausia išplito keltai per savo imigraciją. Bekylanti Romos galybė nuo II a.pr.m.e. pradėjo vis smarkiau spausti keltus. Didžiausia jų nelaimė buvo Julijus Cezaris, kuris pavergė Galiją- labiausia tuomet klestėjusį keltų kraštą. Romos valstybėje atsidūrę, tiek ir už jos ribų gyvenę keltai nuo I a.pr.m.e. ėmė nykti, o apie V m.e.a. jų jau nebebuvo. Išnyko keltai bei jų kalbos, nepalikdamos rašto paminklų. Net garsiausių Galijos keltų- galų kalboje išliko apie 200 atskirų gališkų žodžių ir 60 trumpų įrašų, vadinamasis Galų kalendorius. Iš didelės keltų tautos liko labai maža dalis- tik ta, kuri buvo britų salose, t.y. gaėlai ir britai. Bet V-VI m.e.a. jiems prasidėjo vargai: tuomet iš dab. Danijos ir šiaurės vakarų Vokietijos į Didžiąją Britaniją atplūdo ir jos didelius plotus užėmė germaniškieji anglosaksai, t.y. anglai, saksai, ir jutai. Dėl per ilgus amžius trukusio anglosaksų spaudimo Britų salų keltų- gaėlų ir britų- labai sumažėjo.Gaėlams priklauso airiai, škotai ir meniečiai. Airiai yra gausiausi iš išlikusiųjų keltų. Airių kalbos seniausi rašto paminklai yra trumpi IV-V m.e.a. įrašai, atstovaujantys archaiškam airių kalbos laikotarpiui.Vidurine airių kalba buvo sukurti gausūs grožinės I mokslinės literatūros veikalai. Nuo XVI a. prasideda naujoji airių kalba, tačiau jai reikėjo kovoti su anglų kalba, dėl to airiškai kalbančių skaičius sumažėjo. Tik tada kai airiai išsivadavo iš Anglijos priklausomybės (1922m.) , jų kalba atgauti savo teises ir dabar ja šneka apie 4 milijonus žmonių Airijos respublikoje bei šiaurės Airijoje. Škotai gyvena Škotijoje nuo XVI a. , bet vėliau škotiškai kalbančiųjų ėmė mažėti ir dabar škotiškai kalba vos apie 100 000 žmonių. Meniečių (Meno saloje) kalba dabar beveik visiškai išstumta anglų kalbos. Britams taip pat priklauso valai, kornai ir bretonai. Valai gyvena Valijoje (Velse) .Jų kalbos rašytiniai paminklai- atskiri žodžiai bei posakiai, turtinga XI-Xvia. Valų literatūra, nuo XVI a. ima kurtis naujoji valų kalba. Kornų, gyvenusių Kornavalijoje, kalba išnyko XVIII a. Bretonų, gyvenusių Bretanės pusiasalyje , kalbos atskiri žodžiai bei posakiai užrašyti VIII-XI a., nuo XIV a. Bretonų kalbą dabar stumia Prancūzų kalba.Keltų kalba yra sena kalba, turinti savo istoriją ir atsiradimo kelią.