Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus vidurinė mokykla
Referatas
Kas yra eilėraštis?
Paruošė VIIIa klasės mokinė
Laura Lubytė
Širvintos
Planas
Įžanga
1. Kada susipažinau su eilėraščiu?2. Kada juos skaitau?3. Kurie patinka eilėraščiai? Dėstymas1. Kuriai literatūros rūšiai priklauso eilėraščiai?2. Kas yra eilėraštis?3. Kokios eilėraščių rūšys?4. Kas yra rimas? Kokios yra rimų rūšys? Kokie rimavimo būdai?5. Kam reikalingi rimai?6. Kelių eilučių posmai gali būti? Kaip jie vadinami?7. Kokios meninės priemonės sutinkamos eilėraščiuose? Pabaiga1. Kuris vadovėlio eilėraštis labiausiai patiko ir kodėl?
Pirmą kartą su eilėraščiu aš susipažinau darželyje “Pasaka”, kaireikėjo vaidinti spektakliuke. Tada man jis labai patiko. Pirmoji manoeilėraščių knygelė Violetos Palčinskaitės “Namai namučiai”. Toje knygojeyra gražūs trumpi, vaikiški ir įspūdingų pavadinimų eilėraštukai. Eilėraščius aš skaitau, kai man būna liūdna ar nuobodu, kai neturiu kądaryti. Man patinka tie eilėraščiai, kuriuose yra aprašomas peizažas ir jie yrasurimuoti. Eilėraščiai priklauso lyrikai. Eilėraštis – vienas iš dažniausių lyrikos žanrų. Jo požymiai nėragriežtai apibrėžiami. Eilėraštis gali būti trumpesnis arba ilgesnis,suskirstytas į posmus arba ištisinis. Jame gali būti pasakojimo elementų,bet iš esmės svarbiausia yra išgyvenimas, jausmas. Eilėraščio terminasneretai vartojamas ir platesne prasme – juo apibūdinami visi trumpi,eiliuoti kūriniai. Eilėraščiai būna kelių rūšių, tai sonetai, trioletai, elegija ir idilė. Sonetas – griežtos struktūros, griežtos formos žanras. Sonetą sudaro 14eilučių: 2 ketureiliai ir 2 trieiliai (vadinamasis itališkas sonetas) arba3 ketureiliai ir 1 dvieilis (angliškasis, šekspyriškasis soneto variantas).
Be to, klasikiniam sonetui buvo privalomi ir tam tikri rimavimo būdai.Taigi sonetas – reiklus, kategoriškas žanras. “Naudotis forma šia, dejanedaug kas moka: vienam ji – per plati, kitam jinai – siauroka”, – rašėXVII a. prancūzų literatas N. Bualo. Linkstama manyti, jog turinio,tematikos požiūriu sonetui būdingiausi meilės, filosofiniai motyvai. Trioletas – labai griežtos sandaros posmas, lyrikos žanras. Jį sudaroaštuonios eilutės, pirmoji eilutė būtinai sutampa su ketvirtąja irseptintąja, o antroji – su aštuntąja. Be to, trioletuose galima rasti tikdu rimus. Elegija – lyrikos žanras, kurio svarbiausieji bruožai yra liūdnanuotaika, nusiminimas, liūdni apmąstymai. Elegija kilusi iš laidotuviųraudų, tačiau ji gali sietis ne tik su mirtimi, bet ir su nelaiminga meile,išsiskyrimu. Idilė – lyrikos žanras, nedidelės giedrios nuotaikos kūrinys, kuriotipiški vaizdai – saulė, pieva, žiedai, upelis, gyvulių kaimenė. Šis žanraskilęs iš senosios Graikijos piemenų apeigų, papročių. Lietuvių literatūrojejis labai negausus. Žodis idilė vartojamas ir platesne prasme – kaip ramus,giedras, be rūpesčių gyvenimas, darni meilė ir panašiai. Rimas – eilėraščio eilučių pabaigos sąskambis. Jis bene greičiausiaipadeda atskirti prozos tekstą nuo eiliuoto. Rimai gali būti tikslieji – kaivisiškai sutampa eilutės pabaigos garsai (ne raidės!) ir netikslieji. Rimųteorija gana įdomi: jie gali dar būti skirstomi į vyriškuosius irmoteriškuosius daktilinius. Rimavimo būdai yra šie: gretutiniai, kryžminiai ir gaubiamieji. Gretutiniai – kada rimuojamos dvi gretutinės eilutės. Kryžminiai – kada rimuojama pirma eilutė su trečia, o antra suketvirta. Gaubiamasis – kada rimuojama pirma eiluė su ketvirta, o antra sutrečia. Rimai bei rimavimo būdai. lemia savitą eilėraščio skambesį, teikiasklandumo, muzikalumo. Rimai reikalingi, kad formuotų eilėraščio posmus, strofas. Eilėraštis turi posmus arba strofas. Mažiausią posmą sudaro dvi eilutės(dvieilis), gali būti trieilis posmas (tercina), klasikinėje lietuviųpoezijoje ypač populiarus keturių eilučių posmas (katrenas). Būna iršešiaeilių posmų arba eilėraštis gali būti ir neskirstomas į posmus – taiastrofinis eilėraštis. Eilėraščiuose sutinkamos šios meninės priemonės: Paralelizmas – tai dviejų reiškinių sugretinimas ir vienodas jųišdėstymas sakinyje arba posme. Įasmeninimai – tai meninė priemonė, kai negyviems gamtos daiktams,reiškiniams, suteikiamos žmogaus ypatybės. Epitetai – tai žodžiai pridedami prie kokio nors pavadinimo irsuteikiantys visam junginiui meninio vaizdingumo. Tai meniniai pažyminiai. Hiperbolė – tai nepaprastas vaizduojamo objekto savybių padidinimas,perdėjimas. Deminutyvai – tai su priesaga sudaryti išvestiniai žodžiai, turintysmažybinę, maloninę reikšmę. Metafora – tai žodžio reikšmės perkėlimas, pagrįstas daiktų, reiškiniųar jų savybių panašumu.Man labiausiai patiko Jono Aisčio eilėraštis ”Peizažas”:
Laukas, kelias, pieva, kryžius, Šilo juosta mėlyna, Debesėlių tankus ižas Ir graudi graudi daina.
Bėga kelias, ir berželiai Linksta vėjo pučiami; Samanotas stogas žalias Ir šuns balsas prietemy.
O toliau – paskendęs kaimas, Tik žirgeliai tarp klevų – Šlama liepos tokia laime Tokiu liūdesiu savu.
Tik sukrykš lyg gervė svirtis, Sušlamės daina klevuos… Gera čia gyvent ir mirti. Gera vargt čia, Lietuvoj!…
Aš labai mėgstu tapyti, tad šis eilėraštis man patinka, nes jame yrataip pat, kaip dailėje piešiamas peizažas. Literatūriniame peizažepiešiamas gan niūrokas, ilgesingas nedidelio kaimo, medžių, dangausvaizdelis.