Taršos kontrolės priemonės (leidimai ir mokesčiai)

Mokestis už aplinkos teršimą papildo biudžetą, yra galimybė ji didinti keičiant koeficientus “Valstybės žiniuose“. Valstybė iš surinktų mokesčių turi galimybę skirti lėšų aplinkos tvarkimui. Skaičiavimo metodika su cheminėmis-matematinėmis formulėmis, begalė koeficientų, lyginamųjų rodikliu sudetinga mokesčiu skaičiuotojams.

Daugiausia diskusijų kilo perskaičius 1998 m. liepos 24 d. “Valstybės žiniose” išspausdintą patvirtintą teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodiką. Buhalteriams ir įmonės vadovams tai buvo lyg priminimas apie LR mokesčių už aplinkos teršimą įstatymą 1991 m., kuriame nustatyta, kad mokesčius už aplinkos teeršimą moka juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie teršia aplinką ir kuriems yra nustatyti normatyvai. Daugelis įmonių suprato, kad šį mokestį reikia mokėti tik toms įmonėms, kurioms nustatyti normatyvai. Nes tik 1994 m. sausio lld. Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo taikymo instrukcijoje išaiškinta, kad mobiliesiems taršos šaltiniams normatyvai nenustatomi. Mokesčius pagal nustatytą formą apskaičiuoja ir moka šio mokesčio mokėtojai, t. y. įmonės, eksploatuojančios mobiliuosius taršos šaltinius. Įstatymas atleidžia nuo aplinkos taršos mokesčio tas transporto priemones, kuriose yra teršalų neutralizatoriai, t. y. išmetamųjų dujų kaatalizatoriai. Nors įstatyme nustatyta, kad šį mokestį turėtų mokėti ir fiziniai asmenys, tačiau iš jų mokesčio už aplinkos teršimą iš automobilių išieškoti turbūt neįmanoma. Todėl mokesčio našta tenka tik įmonėms.

Aplinkos teršimo mokesčio lengvatos
Aplinkos teršimo mokesčiu neapmokestinami:

Fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę ir

r komercinę veiklą ir teršiantys iš mobilių taršos šaltinių, kuriuose yra įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos. Šios sistemos buvimą ir jos veikimą patvirtina mokesčio mokėtojo pateikta valstybinę techninę kontrolę vykdančios institucijos ar transporto priemonę pardavusios ir atliekančios garantinę priežiūrą įmonės išduota pažyma, o naujoms transporto priemonėms, kurios registruotos nuo 2002 m. sausio 1d.- tipo patvirtinimo (pripažinimo) sertifikatas, patvirtinantis transporto priemonių ir sudėtinių transporto dalių atitiktį Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.

Fiziniai ir juridiniai asmenys (ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai ir kt.), teršiantys iš mobilių taršos šaltinių, kai jie užsiima žemės ūkio veikla, nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus sekcijos AO1 skyriuje, ir jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų.

Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip jii apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ir savo veikloje naudoja asmenines transporto priemones.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, įgyvendinantys priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 10 procentų skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 10 procentų. Atleidimas galioja nuo priemonės įgyvendinimo pradžios ne ilgiau kaip 3 metus.

Fiziniai ir juridiniai asmenys už išleidžiamą su nuotekomis iš stacionarių taršos šaltinių teršalų kiekį, kuris yra iš ap
plinkos paimtame vandenyje, t. y. teršalų kiekis, esantis jų naudojamame vandenyje ir su panaudotu vandeniu išleidžiamas į aplinką. Si sąlyga netaikoma tada, kai asmenys naudoja kitų asmenų naudotą ir papildomai užterštą vandenį, bei tada, kai asmenys valo iš aplinkos imamą vandenį ir į aplinką išleidžia iš jo pašalintus teršalus.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie eksportuoja apmokestinamuosius gaminius ir į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius, yra atleidžiami nuo mokesčio už tokį kiekį, koks buvo eksportuotas per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius eksportuotą kiekį.

Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis už visą gaminių ir pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas atliekų
tvarkymo užduotis, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių atliekų pakartotinai panaudotą ar perdirbtą kiekį.

Mokesčio objektas

Iš stacionarių taršos šaltinių į aplinką išmetami teršalai, nurodyti gamtos išteklių audojimo leidime, kuriems Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir kurie įrašyti į patvirtintą apmokestinamų teršalų sąrašą.

Mobilių taršos šaltinių (automobilių, geležinkelių, laivų, lėktuvų transportas ir kiti judantys mechanizmai) išmesti j aplinką teršalai apmokestinami pagal įkainius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo įgyvendinimo”, už toną sunaudotų atitinkamos rūšies degalų, o lėktuvams – už pakilimo ir nusileidimo ci

iklą.

Mokesčio už teršalų išmetimą į aplinką apskaičiavimas ir sumokėjimas
Mokesčio tarifai ir baudos:

Mokesčiams už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiuoti taikomi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo l priedėlyje nustatyti teršalų ir teršalų grupių tarifai.

Mokesčiams už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių (automobilių, traukinių, traktorių, laivų, lėktuvų ir kitų judančių mechanizmų) apskaičiuoti taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu “Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo įgyvendinimo” nustatyti kuro įkainiai (vienai tonai sunaudotų degalų, o lėktuvams – pakilimo ir nusileidimo ciklui) ir šiems įkainiams taikomi koregavimo koeficientai.

Baudoms už normatyvą viršijantį ir už nuslėptą teršalų kiekį apskaičiuoti, kai teršiama iš stacionarių taršos šaltinių, taikomi Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 priedėlyje teršalams ir teršalų grupėms nustatyti mokesčio tarifų koeficientai.

Baudoms už nuslėptą taršą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiuoti taikomi šios instrukcijos 3 priede nurodyti koeficientai.

Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimas

Už faktinį į atmosferą, vandens telkinius ir dirvožemį (toliau – aplinka) išmestą teršalų kiekį, neviršijantį gamtos išteklių naudojimo leidime nustatyto DLT arba laikinai leidžiamos taršos (toliau-LLT) normatyvo, mokestis apskaičiuojamas pagal formulę:
Mn =Fn*T*In *[k]
čia:
Fn – faktinis per ataskaitinį laikotarpį (ketvirtį arba pusę metų) į aplinką išmesto konkretaus, teršalo kiekis tonomis (toliau -1), visais atvejais Fn <= N;
T – teršalo tarifas (Lt/t), nurodytas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo l priedėlyje;
In – ataskaitinio la

aikotarpio indeksas, kuris nustatomas pagal nustatytą Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarką ir skelbiamas “Valstybės žiniose”. Mokant mokestį kas pusę metų, mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami taikant paskutinio ketvirčio, atitinkamai II arba IV ketvirčio, indeksavimo koeficientus;
n – ataskaitinis laikotarpis (I, II, III ar IV ketvirtis arba I ar II pusmetis);
[k]- koeficientas, lygus 1,2, kuris, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, nuo 2003 m. taikomas skaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, jei gamtos išteklių naudojimo leidime nustatytas šių teršalų LLT normatyvas.

Baudų apskaičiavimas už stacionarių taršos šaltinių į aplinką išmetamą normatyvus viršijantį teršalų kiekį

Kai per tam tikrą pažeidimo laikotarpį išmestas į aplinką teršalo kiekis viršija gamtos išteklių naudojimo leidime nustatytą DLT ar LLT normatyvą, bauda už kiekvieno konkretaus teršalo DLT ar LLT normatyvą viršijantį kiekį skaičiuojama pagal formulę:
Bt = (Fn-Nt)*T*b*In*[k]
čia:
T – teršalo tarifas (Lt/t), nurodytas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo l priedėlyje;
Ft – instrumentinių matavimų ar skaičiavimo būdu pažeidimo laikotarpiu užfiksuotas faktinis konkretaus teršalo kiekis (t);
Nt – pažeidimo laikotarpio konkretaus teršalo DLT (LLT) normatyvinis kiekis (nustatytas skaičiavimo būdu) (t);
b – teršalo tarifo koeficientas, nustatytas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 priedėlyje;
In – ataskaitinio laikotarpio indeksas, kuris nustatomas pagal patvirtintą Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarką ir yra skelbiamas “Valstybės žiniose”;
[k]- koeficientas, lygus 1,2, kuris, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, nuo 2003 m. taikomas skaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, jei gamtos išteklių naudojimo leidime nustatytas šių teršalų LLT normatyvas.

Normatyvų atitikimo data yra laikoma data, kada pažeidėjas apie teršimo pašalinimą ir atitinkančių normatyvą matavimų rezultatus praneša Aplinkos Apsaugos Departamentui. Esant reikalui, Aplinkos Apsaugos Departamentui atlieka kontrolinį matavimą. Jei pažeidėjas nepateikia matavimų rezultatų ar pateikia klaidingus, teršimo laikotarpio, kurio metu viršijamas nustatytas normatyvas, pabaiga laikoma data, kada Aplinkos Apsaugos Departamentui atlikti matavimų rezultatai atitinka normatyvinius rodiklius. Minimalus atskiro laikotarpio normatyvo viršijimo periodas yra nuo patikrinimo (mėginių paėmimo) iki matavimų gavimo datos, bet ne trumpesnis kaip viena para.

Bauda už gamtos išteklių naudojimo leidime nustatyto metinio teršalo normatyvo viršijimą, kai buvo viršytas ir atskirų laikotarpių (momentinis) teršalų normatyvas, skaičiuojama taip:
B = (Bm – ∑ Bt )
Bm = (F – N)*T*In*b*[k]
čia:
B – apskaičiuota ir privaloma sumokėti bauda už metinio teršalo normatyvo viršytą kiekį;
Bm – apskaičiuota bauda už metinio teršalo normatyvo viršytą kiekį;
Bt – apskaičiuota ir sumokėta bauda už pažeidimo laikotarpio teršalo normatyvo viršijimą;
F – faktinis per metus į aplinką išmestas tam tikro teršalo kiekis (t);
N – metinis teršalo kiekio normatyvas (t), nustatytas gamtos išteklių naudojimo leidime;
T – teršalo tarifas (Lt/t), nurodytas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo l priedėlyje;
b – tarifo koeficientas, nurodytas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 priedėlyje;
In – ataskaitinio laikotarpio indeksas, kuris nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarką ir yra skelbiamas “Valstybės žiniose”;
[k]- koeficientas, lygus 1,2, kuris, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, nuo 2003 m. taikomas skaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, jei gamtos išteklių naudojimo leidime nustatytas šių teršalų LLT normatyvas.

Už išmetamų į aplinką teršalų normatyvų atskirais laikotarpiais viršijimą bauda apskaičiuojama ir mokama tik po to, kai pažeidimo laikotarpis pasibaigė, t.y. jei pažeidimas prasidėjo vieno ataskaitinio laikotarpio metu, o baigėsi kito ataskaitinio laikotarpio metu, bauda bus mokama tik pasibaigus pastarajam ataskaitiniam laikotarpiui ir nurodoma mokesčio apyskaitoje.

Bauda už metinio normatyvo viršijimą deklaruojama mokesčio už aplinkos teršimą apyskaitoje.

Jei per ataskaitinį laikotarpį kelis kartus buvo viršytas teršalų išmetimo į aplinką atskiro laikotarpio normatyvas, per ataskaitinį laikotarpį deklaruojama bauda yra lygi visų per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotų baudų už atskiro laikotarpio normatyvo viršijimą sumai.

Mokesčio ir baudų už teršalus, išleidžiamus į vandens telkinius su paviršinėmis lietaus nuotekomis, apskaičiavimas

Objektų, neturinčių lietaus kanalizacijos tinklų (bendros organizuoto lietaus nuotekų surinkimo sistemos, nuvedimo ir valymo įrenginių), kai nustatoma aplinkos grunto arba požeminio vandens tarša, aplinkai padaryta žala skaičiuojama pagal tuo metu galiojančias žalos apskaičiavimo ir taikymo metodikas.

Mokestis už teršalų išleidimą su lietaus nuotekomis mokamas ta pačia tvarka kaip ir mokestis už teršalus, išleistus su buitinėmis arba gamybinėmis nuotekomis. Mokesčio už išleistus su lietaus nuotekomis teršalus pagrindas -gamtos išteklių naudojimo leidime arba jo priede nustatyti normatyvai lietaus nuotekoms išleisti nuo pramonės įmonių ir kitų labai užterštų teritorijų.

Mokestis už teršalus, išleistus su lietaus nuotekomis, apskaičiuojamas pagal formulę:
Mn =Fn*T*In *[k]
Pasibaigus ketvirčiui (pusmečiui), teršalų kiekis (F), išleistas su lietaus nuotekomis, apskaičiuojamas taip:

čia:
Wf – faktinis ketvirčio arba pusmečio lietaus nuotekų kiekis, m’/ketvirtį (arba pusmetį).
Faktinis (Wf) ketvirčio arba pusmečio lietaus nuotekų kiekis apskaičiuojamas taip:
Wf = 10*Hf *Ψ*F*K, m3/ketvirtį (pusmetį);
čia:
Hf – faktinis ketvirčio arba pusmečio kritulių kiekis, mm (pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis);
Cf – atitinkamų teršalų faktinė vidutinė ketvirčio arba pusmečio koncentracija, mg/1;
Ψ – paviršinio nuotėkio koeficientas (imama vidutinė reikšmė, priklausomai nuo įvairių teritorijų y = 0,4);
Fb – baseino plotas, ha;
k – paviršinio nuotėkio koeficiento pataisa, įvertinanti sniego išvežimą. Jei sniegas išvežamas – k=0,85, kai neišvežamas-k=l.

Kai lietaus nuotekos išteka dviem srautais – dalis jų valoma, dalis intensyvių liūčių metu išleidžiamos nevalytos -faktiškai išleistas teršalų kiekis nustatomas sudedant abiejų srautų teršalų kiekius:

čia:
W1 – valomų nuotekų kiekis, m3/ketvirtį (arba pusmetį);
W2 – išleistų nevalytų nuotekų kiekis, m3/ketvirtį (arba pusmetį);
C1 – valomo lietaus nuotekų srauto vidutinė ketvirčio arba pusmečio koncentracija (mg/1) po valymo;
C2 – nevalomo lietaus nuotekų srauto vidutinė ketvirčio arba pusmečio koncentracija, mg/1.

Valomų ir nevalomų nuotekų kiekiams W1 ir W2 nustatyti apskaičiuojamas ketvirčio arba pusmečio lietaus nuotekų kiekis pagal debitų matavimo duomenis. Neturint debitų matavimo duomenų, imami projektiniai nuotekų kiekiai.

Bauda už išleistus su lietaus nuotekomis teršalus apskaičiuojama pagal instrukcijos 8 punkte nurodytas formules ir taikoma tik už metinio teršalų normatyvo viršijimą.

Mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, išskyrus lėktuvus, apskaičiuojamas:
Mn = Qn*T*In*kn
čia:
Qn – faktinis per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos Respublikoje sunaudoto kuro kiekis (įskaitant ir užsienyje įsigytą, bet Lietuvoje sunaudotą kurą);
T – įkainis už vieną toną sunaudotų atitinkamos rūšies degalų.,
In – ataskaitinio laikotarpio indeksas, kuris nustatomas pagal nustatytą Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarką ir skelbiamas “Valstybės žiniose”. Mokant mokestį kas puse metų, mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami taikant paskutinio ketvirčio, atitinkamai II arba IV ketvirčio, indeksavimo koeficientus;
kn – koregavimo koeficientas.

Mokestis už aplinkos teršimą lėktuvų kilimo ir nusileidimo ciklo metu apskaičiuojamas taip:
Mn = T*In*s
čia:
s – lėktuvų kilimo ir nusileidimo ciklų skaičius;
T – kilimo ir nusileidimo ciklui nustatytas mokesčio įkainis.
In – ataskaitinio laikotarpio indeksas, kuris nustatomas pagal nustatytą Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarką ir skelbiamas “Valstybės žiniose”. Mokant mokestį kas pusę metų, mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami taikant paskutinio ketvirčio, atitinkamai II arba IV ketvirčio, indeksavimo koeficientus.

Mokesčio už aplinkos teršimą apyskaitos pildymas ir pateikimas

Mokesčių mokėtojai mokesčio už aplinkos teršimą apyskaitas užpildo pagal l ir 2 prieduose nurodytas formas ir per 30 dienų nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos pateikia vieną egzempliorių Aplinkos Apsaugos Departamentui ir antrą – Valstybinei teritorinei mokesčių inspekcijai.

Užpildytos mokesčio už aplinkos teršimą apyskaitos pateikiamos Aplinkos Apsaugos Departamentui:
kai teršiama iš stacionarių taršos šaltinių – pagal gamtos išteklių naudojimo leidimo išdavimo vietą;
kai teršiama iš mobilių taršos šaltinių – pagal įmonės ar jos padalinio, eksploatuojančio transporto priemones, įregistravimo arba buvimo vietą.

Mokesčių mokėtojai, kurių taršos objektai yra skirtingų savivaldybių teritorijose, apyskaitas pildo, jas teikia ir mokesčius moka pagal kiekvieno objekto (padalinio, filialo ar pan.) buvimo vietą.

Yra nustatyta mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimo tvarka.

Literatūra:
1. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas Nr. IX-720, 2002 m. sausio 22 d.
2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas
Nr. 663/409 a, 2002 m. gruodžio 21 d. „Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka”
3. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas Nr. K-517, 2001 m. rugsėjo 25 d.
4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 348, 2002 m. birželio 27 d. „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo”
5. Lietuvos Respubliko Vyriausybės nutarimas
Nr. 1643, 2002 m. spalio 17 d., „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo 2003-2006 metų užduočių”
6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 349, 2002 m. birželio 28 d.: „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ir kitokio naudojimo užduočių nustatymo”
7. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas Nr. K-1004, 2002 m. liepos l d.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas
Nr. 1445, 2002 m. rugsėjo mėn. 17 d. „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo įgyvendinimo’ pakeitimo”

Leave a Comment