Untitled
Vidiškių gimnazijos
3ag klasės mokinio
Rašinys
Kas mums iš to sporto ir iš tos garbės
Kiekvienas žmogus sportą vertina skirtingai. Vieni jį vertina labai svarbia gyvenimo dalimi, o kiti nelabai. Juk yra daugybė sporto šakų ir kiekvienas žmogus, gali atrasti sau patinkančią. Garbingas sportininkas, viską pasiekia sąžiningai. Daugybė profesionalių sportininku, naudoja, ar yra naudoją dopingą. Tokio sportininko neverta gerbti, juk jis kitų sportininkų pastangas, aplenks nesąžiningai. Tačiau paprastas žmogus sportuoja dėl malonumo, įdomumo, šiokių tokių rezultatų, bei beabejo sveikatos. Toks sportininkas nesikonkuruoja su žymiais tos srities sportininkais.
Kad tave gerbtų kaip sportininką, pirmiausia turėtum pats save gerbti. Sportuoti sąžiningai, kantriai, dėdamas į tai daug pastangų. Sportininkas rūko ar per dažnai išgeria. Ar galima tokį sportininką gerbti, kai jis pats savęs negerbia. Juk norėdamas būti sportininku, turi kažką aukoti. Profesionalūs sportininkai labai daug ką paaukoja. Profesionalus sportas kartais būna nesveikas ir sveikatą retai tausoja. Dažniausiai rezultatyvumas ten ir yra pagrindas. Nebent žiurint į sportininkus, kurie užsiima profesionaliai, bet jau su kitais motyvais: išsaugoti lankstumą, sveikatą, neprasti formą. Kiekvienas profesionalus sportininkas, žaloja savo sveikata. Jis gauna garbę,tačiau aukodamas save.
Aš esu sportuojantis žmogus. Sportuoju kultūrizmą ir žaidžiu tinklinį. Man šie pomėgiai labai patinka, yra dar kelios patinkančios sporto šakos. Tačiau jomis užsiimti neleidžia galimybės. Sportuodamas šias sporto šakas jaučiuosi sportiškas žmogus, turintis valią, užsispyrimą, kantrybę. Juk kultūrizme labai daug ką lemia rezultatai. Kai jų kurį laiką nesimato, nuteikiu save: sportuoju ne dėl rezultatų. Man tai patinka, mano savaitėje privalo būti kelios dienos, kuriomis aš išsikraunu. Sportuodamas šias sporto šakas negaliu pasiekti savo maksimalių rezultatų. Tinklinis trukdo kultūrizmui, kultūrizmas tinkliniui. Nors man ir labai rūpi rezultatai, būti kiek galima geresniu, sportuoju dėl savęs, sveikatos, formos, laiko praleidimo, o ne dėl garbės. Juk sportuojant esu geros savijautos, galiu kontroliuoti savo kūno svori.
Labai gerai, kai vaikai, paaugliai sportuoja. Jie išsikrauna sportuodami, juos tai labai atitraukia nuo nusikalstamos veiklos darymo. Juk dauguma vaikų, paauglių padaro nusiklastimus iš neturėjimo ką veikti. Jie sportuodami turi savo tikslų, gal net svajonių. Dauguma žmonių tokį elgesį vertina pagarba. Daugumai sportininkų žengti į priekį trukdo buvusios traumos, jie negali išnaudoti saves pilnai. Tačiau jie jaučia sporto skonį, dažnai neklauso daktarų rekomendacijų nesportuoti. Labai daug draugų, paaugliai susiranda sportuodami. Jie varžosi tarpusavį, siekia būti kuo geresniais.
Šiais laikais nemažai žmoniu neįvertina sporto naudos. Jie nekreipia dėmesio į tai, kad mažai juda, kiti tiesiog neturi tam laiko. Besivystančios technologijos daugelyje darbų leidžia žmonėms tiesiog sėdėti. Juk sportas visapusiškai stiprina mūsų sveikatą, tad visada reikia susimąstyti ar pakankamai judame. Tiek jaunam, tiek vyresnio amžiaus žmogui būtina sportuoti ar bent jau aktyviai judėti. Sporto nauda yra labai didelė. Sportuojantys žmonės rečiau serga, jaučiasi žvalesni, būna geresnės nuotaikos. Taip pat sportas greitina medžiagų apykaitą, todėl greičiau sudeginamos kalorijos, o tai labai svarbu norintiems sulieknėti.
Turbūt kiekvienas sportuojantis žmogus gali patvirtinti, jog įdėti į tai pastangas, praleisti taip laisvalaikį yra tikrai verta. Tiek dėl sveikatos, malonumo, išvaizdos, tiek dėl garbės. Yra sportininkų, kuriems garbė yra labai svarbi. Bet manau, kad visada sportininkas daugiausiai pagarbos sulauks iš sportininko, kaip mokslininkas iš mokslininko. Bet tai nereiškia, kad ir iš kitų jis garbės nesulauks. Juk tik sportininkas supras kiek į tai įdėta pastangų, vargo, laiko. Ir niekada nepervėlu pradėti sportuoti. Sportas ugdo asmenybes, moko pažinti kitas tautas, domėtis kovos ar žaidimo istorija, suvogti, kas už visa to slypi.