DAIKTAVARDIS (kas tai?)(Suolas, lietus, pamoka…)Gramatiniai požymiai1. Kaitomas skaičiumi2. Kaitomas linksniu3. Turi giminę4. Gali būti sangrąžinis (pasivaikščiojimas)Gramatinio nagrinėjimo planas1. Pradinė forma (vns. vard.l.)2. Kalbos dalis (daiktavardis)3. Tikrinis ar bendrinis (Vilnius, kėdė)4. Linksniuotė: I. V. -as, -ias, -is, -ys K. -o, -io, -io, -io II. V. -a, -ia, -i, -ė K. -os, -ios, -ios, -ės III. V. -is K. -ies IV. V. -us K. -aus V. V. -uo, -ė K. -ens, -ers5. Giminė, skaičius, linksnis6. Kuo eina sakinyje: a) veiksniu (Jonukas sėdi); b) tariniu (Vilnius yra Lietuvos sostinė); c) papildiniu (Mama nupirko parkerį); d) pažyminiu (Nupirkau aukso žiedą); e) aplinkybe (Išėjau į miestelį).
BŪDVARDIS (koks?, kokia?)(Gražus, baltas, medinis…)Gramatiniai požymiai1. Kaitomas skaičiumi2. Kaitomas linksniu3. Kaitomas gimine4. Gali būti įvardžiuotinis (gražią + ją)5. Turi laipsniusGramatinio nagrinėjimo planas1. Pradinė forma (vns. vard.l.)2. Kalbos dalis (būdvardis)3. Paprastas ar įvardžiuotinis4. Linksniuotė: I. -as, -ias, -a, -ia (V. -i, -i, -os, -ios) II. -us, -i (V. -ūs, -ios) III. -is, -ė (V. -iai, -ės)5. Laipsnis6. Giminė, skaičius, linksnis7. Kuo eina sakinyje: a) pažyminiu (Žvelgiu į sraunią upę); b) tariniu (Mūsų mokykla yra sena); c) veiksniu (Parvažiavo jaunieji); d) papildiniu (Sužydėjo pievų gėlės jaunam).Įvardžiuotinių būdvardžių darybaV. Jaunas + jis – jaunasisK. Jauno + jo – jaunojoN. Jaunam + jam – jaunajamG. Jauną + jį – jaunąjįĮn. Jaunu + juo – jaunuojuVt. Jauname + jame – jaunajameĮvardžiuotinių būdvardžių linksnių rašybaVienaskaita DaugiskaitaV. ― ―K. ― – ųjųN. ― ―G. -ąjį, -ųjį, -įjį, -ąją -ąsias Įn. ― ―Vt. ― ―
SKAITVARDIS (kiek?, kelintas?)(Vienas, pirmas, penki, dveji… )Gramatiniai požymiai1. Vieni kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais2. Kiti kaitomi skaičiais ir linksniais
3. Treti kaitomi tik linksniais4. Gali būti įvardžiuotinisGramatinio nagrinėjimo planas1. Pagrindinė forma (vns. vard.l.)2. Kalbos dalis (skaitvardis)3. Paprastas ar įvardžiuotinis4. Skyrius (jei kiekinis – poskyris)5. Jei kaitomas – giminė, skaičius, linksnis6. Kuo eina sakinyje:a) veiksniu (Du bėga, du veja);b) tariniu (Algis yra pirmas);c) pažyminiu (Jų buvo trys broliai);d) aplinkybe (Grįšiu kovo trečią). Skaitvardžio skyriai yra šie:1. Kiekiniai2. Kelintiniai Kiekinių skaitvardžių poskyriai yra šie:1. Pagrindiniai (vienas, šimtas…)2. Dauginiai (treji, penkerios…)3. Kuopiniai (penketas, šešetas…)4. Trupmeniniai (pusantro, pustrečio…)Pastaba: dauginiai skaitvardžiai vartojami tik su daugiskaitiniais daiktavardžiais.ĮVARDIS(aš, tavas, visas, kažkas…)Gramatiniai požymiai1. Vieni kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais2. Kiti kaitomi skaičiais ir linksniais3. Treti kaitomi tik linksniais4. Gali būti įvardžiuotinisGramatinio nagrinėjimo planas1. Pradinė forma (vns. vard.l.)2. Kalbos dalis (įvardis)3. Skyrius:a) Asmeniniai (aš, tu, mes, jūs…)b) Sangrąžiniai (savęs, tavęs, sau…)c) Savybiniai (savas, manas, tavas…)d) Parodomieji (šis, šitas, šita, tas…)e) Klausiamieji ir Santykiniai (kas, koks, kokia, kuris, katras…)f) Pažymimieji (kitas, visos, kitoks…)g) Nežymimieji (kažkas, kažin kas…)4. Giminė, skaičius, linksnis5. Kuo eina sakinyje: a) veiksniu (Jis gerai mokosi); b) pažyminiu (Paimk šitą knygą); c) papildiniu (Pasitikėk savimi);e) aplinkybe (Tavyje, Tėvyne, aš išaugau).
VEIKSMAŽODIS (ką veikia?, ką veikė?, ką veiks?, kas vyksta?)(dainuoja, ėjo, šoks, mojuoja…)Gramatiniai požymiai1. Kaitomas skaičiais2. Kaitomas asmenimis3. Kaitomas laikais4. Kaitomas nuosakomis5. Gali būti sangrąžinisGramatinio nagrinėjimo planas1. Pradinė forma (parašyti pagr.formas)2. Kalbos dalis (veiksmažodis)3. Nuosaka: a) Tiesioginė (4 veiksmažodžio laikai) b) Liepiamoji (bėgti + k → bėk) c) Tariamoji (bėgti + tų → bėgtų)4. Asmenuotė (nustatoma pagal es.l. III a.): I asmenuotė ― galūnė -a (eina)
II asmenuotė ― galūnė -i (tyli) III asmenuotė ― galūnė -o (rašo)5. Laikai6. Skaičius7. Asmuo (aš – 1; tu – 2; jis,ji – 3…)8. Kuo eina sakinyje: a) veiksniu (Sportuoti yra sveika) b) tariniu (Mes gerai mokomės)Veiksmažodžio pagrindinės formos1. Bendratis (ką veikti?)2. Esamasis l. (ką veikia?)3. Būtasis k.l. (ką veikė?)Veiksmažodžio išvestinės formos1. Būtasis daž.l.2. Būsimasis.l.3. Liepiamoji n.4. Tariamoji n.5. Dalyvis (veikiam. ir neveikiam. rūšis)6. Padalyvis7. Pusdalyvis8. BūdinysDALYVIS (Ką veikiąs? Ką veikęs?)(einąs, einanti, ėjęs, ėjusi, eidavęs)Gramatiniai požymiai1. Turi laikus2. Kaitomas giminėmis, skaičiais, linksniais3. Gali būti sangrąžinis4. Turi įvardžiuotines formasGramatinio nagrinėjimo planas1. Pradinė forma (vns.vard.l.)2. Veiksmažodžio forma (dalyvis)3. Rūšis (veikiamoji arba neveikiamoji)Veikiamieji dalyviaiLaikai Priesagos GalūnėsEsam.l. -(i)ant-;-(i)anč-;-int-; -inč- -(i)ąs; -įs-is; -i.Būt.k.l. -(i)us- -ęs; -i.Būt.d.l. -(dav)us- -ęs; -i.Būs.l. -iant- -iąs; -i(s)Neveikiamieji dalyviaiLaikai Galūnės PavyzdžiaiEsam.l. -mas; -ma Einamas, -maBūt.l. -tas; -ta Eitas, -taBūs.l. -mas; -ma Būsimas, -ma4. Įvardžiuotinis ar sangrąžinis.5. Laikas.6. Giminė,skaičius,linksnis.7. Kuo eina sakinyje:a) veksniu (Pavėlavusieji neįleidžiami)b) tariniu (Strazdas atlėkęs pas karvelį)c) pažyminiu (Pageltę lapai krenta)d) aplinkybe (Pažaidę berniukai išsimaudė)Pastaba:Veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyviai daromi iš atitinkamų veiksm. laikų išskyrus būtąjį neveikiamosios rūšies laiką, kuris daromas iš bendraties kamieno.
PRIEVEIKSMIS (kaip?kur?kada?…)(Stipriai,rytoj,namie,daug,dviese…)Nekaitoma kalbos dalisGramatinio nagrinėjimo planas
1. Kalbos dalis (prieveiksmis)2. Skyrius pagal reikšmę: a) Būdo (kaip? kokiu būdu?) b) Kiekybės (kiek? kiek kartų? keliese?) c) Laiko (kada? iki kada? kaip dažnai?) d) Vietos (kur? iš kur?) e) Priežasties (kodėl? dėl kokios priežasties?) pagal kilmę:a) Būdvardiniai (gražiai,šaltai)b) Daiktavardiniai (pakeliui,namo)c) Skaitvardiniai (keturiese,pirmyn)d) Įvardiniai (kažkaip,kitur,visada)e) Dalyviniai (pašėlusiai,deramai)3. Laipsnis (jei laipsniuojamas)4. Kuo eina sakinyje:Sakinyje eina įvairiomis aplinkybėmisPRIELINKSNISNekaitoma kalbos dalis, kuri eina su linksniu ir parodo linksniuojamojo žodžio ryšį su kitais žodžiais.Su kilmininku vartojami prielinksniai:Abipus, anapus, anot, ant, arčiau, arti, dėka, dėl, greta, įkypai, prie, viduj, vidury, virš, žemiau.Su galininku vartojami prielinksniai:Apie, aplink, į, įkypai, įstrižai, išilgai, kiaurai, pagal, palei, pas, paskui, per, po, pro.Su įnagininku vartojami prielinksniai:Po, su, sulig, ties.
Dalelyčių rašybaDale-lytė Rašoma kartu Rašoma atskiraiNe 1. Kai virsta priešdėliu ir suteikia žo-džiui priešin-gą reikšmę. 2. Kai su įvardžiais koks, savas, įvardiniais prieveiks kaip, kiek sudaro ki-tokios reikš-mės žodžius. 1. Kai reiškia priešpriešą ar neigia sakomąjį dalyką.
2. Kai vartoja-ma tarp dviejų vienodų ar pa-našių žodžių. Nebe Kai suteikia žodžiui prie-šingą reikšmę. Kai reiškia priešpriešą ar neigia sakomąjį dalyką.Nė Visąlaik rašome atskiraiTebete, be Su veiksma-žodžiais, jų formomis. 1. Su daiktav. ir kitais žo-džiais.2. Kai turi ar, argi reikšmę.Gi Su nekaito-mais vieskie-meniais žodžiais. Su kaitomais vienskieme-niais, taip pat nekaitomais kelių skiemenų žodžiais.Išimtis: nejaugiVis Tik su dalelyte gi. Kitais atvejais atskirai.Per Visąlaik rašome atskirai
Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai1. Sudedamojo sujungimo sakinį sudarantys dėmenys jungiami jungtuku ir, kartotiniais ir… ir, nei… nei, tai… tai. Tais dėmenimis paprastai pasakomi vienu metu arba vienas po kito vykstantys reiškiniai ar veiksmai.
2. Priešinamojo bei gretinamojo sujungimo sakinį sudarantys dėmenys jungiami jungtukais o, bet, tačiau, tik. Šio sujungimo sakiniuose vieno dėmens turinys priešinamas arba gretinamas su kito dėmens turiniu.3. Skiriamojo sujungimo sakinio dėmenys jungiami jungtukais ar, arba. Šio sujungimo sakiniais pasakomi reiškiniai ir veiksmai , kurių vienas šaliną kitą.4. Paremiamojo sujungimo sakinį sudarantys dėmenys jungiami jungtukais tad, taigi, jungiamaisiais žodžiais dėl to, todėl, užtai, užtat. Šio tipo sakinių dėmenys susiję priežastiniais ryšiais: vieno dėmens turinys paremia kito dėmens turinį.