Juozas Tumas – Vaižgantas

Juozas Tumas – Vaižgantas

,, R i m a i i r N e r i m a i ’’

,,Rimai ir Nerimai’’ geriausiai reprezentuoja Vaižganto sintezės idėjines ir setetines ištakas. Visų pirma, šiuo kūriniu Vaižgantas tarsi apibendrina buitinius žmogaus traktavimo principus, dominavusius ankstesnėje lietuvių prozoje, pabrėždamas juos, net sušaržuodamas, sukarikatūrindamas.
,,Rimų ir Nerimų’’ centre yra kaimynystės problema, dviejų valstiečių šeimų savitarpio santykių vaizdai.
Pirmiausia charakterizuojamas Rimų ir Nerimų ūkis: autorius glaustai išdėsto, kiek jie turėjo žemės ir kokios, kiek arklių, karvių, avių, kaip jiiems sekėsi šeimininkauti. Socialinė jų padėtis kūrinyje neliečiama. Buitinė kaimynų charakteristika leidžiatik nujausti tam tikrą potekstę, bylojančią, kad Rimai ir Nerimai- pasiturintys valstiečiai, kylančios kaimo buržuazijos atstovai.
Papročiai, tradicijos, žmonių įpročiai ,,Rimuose ir Nerimuose’’ taip pat traktuojami buitiškai.
,,Rimuose ir Nerimuose’’ plėtojamas ir kitas ankstesnei lietuvių prozai būdingas aspektas- etinis, moralinis žmogaus suvokimas, į pirmą vietą iškyląa antroje Vaižganto kūrinio pusėje, kur rašytoją visų pirma domina herojų žmogiškosios esmės, vidinio asmenybės turinio, jos tikrosios vertės klausimai.
,,Rimuose ir Nerimuose’’ yra jaunųjų herojų broliški jaausmai, kurie atskleidžia platesnius žmogaus prigimties klodus, netelpančius šeimyniškų jausmų, giminystės ryšių rėmuose. Rimų ir Nerimų vaikų,- tiek išėjusių į karą, tiek likusių pas tėvus,- broliški jausmai perauga į bičiulystę ir draugystę. Kaip svarbiausia dvasinė jaunųjų Rimų ir Nerimų ypatybė iškeliamas jų be

etarpiškumas, gaivališkumas.
Buitinių ir etinių traktavimo principų konfrontavimą ,,Rimuose ir Nerimuose’’ sąlygojo vėlyvajai švietėjiškai literatūrai būdingas mąstymas.
Visa kūrinio vaizdų logika rašytojas sąmoningai siekia parodyti ir įrodyti, kad kiekvieną žmogų sudaro du klodai- išorinis, buitinis, atsitiktinis, kurį žmogus vilki lyg kokį drabužį ir kuris gali būti labai įvairus, bet nesunkiai pakeičiamas, ir vidinis, esminis, pastovus, bendras visiems žmonėms. Šią piešiamų veikėjų paveikslų prasmę rašytojas neretai akcentuoja ir tiesiogiai apibendrina.
,,Rimuose ir Nerimuose’’ ryškėja ir sentimentalistinė žmogaus esmės samprata: natūralūs jausmai, įkūnyti jo prigimtyje, esą nukreipti ne į save patį, o į kitą žmogų, kitaip tariant, žmogus iš prigimties esąs sociali, visuomeninė būtybė.
Taigi, vadovaudamasis švietėjiška ideologija, ,,Rimų ir Nerimų’’ autorius žmogaus prigimtį suvokia kaip idealią substanciją, vientisą, monolitišką ir negalinčią kisti.
,,Rimų ir Nerimų’’ meetodas, besiremiantis švietėjiška ideologija ir estetika, viduje nėra vienalytis.
Kartu jaunieji ,,Rimų ir Nerimų’’ veikėjai reprezentuoja ir kitą esminę vertybę, ypač keltą sentimentalistų,- natūralius liaudies žmogaus jausmus. Antroje kūrinio dalyje šie jausmai, pirmiausia ir stipriausiai pasireiškę karan paimtų Rimų ir Nerimų sūnų širdyse, pamažu apima ir kirus šeimų narius, tapdami svarbiausiu vaizdavimo ir poetizavimo objektu.
Tad Vaižgantas bene pirmasis išdrįso susieti ir viename kūrinyje pabandė suderinti abi lietuvių prozoje tuo metu jau išryškėjusias estetines priešybes- švietėjišką racionalizmą ir proto kultą be
ei sentimentalistinį jausmingumą ir gaivališko impulso reikšmės akcentavimą. Tačiau neskaidomos jų vienovės, juo labiau kokybinės sintezės dar nepasiekė,- abi priešybes čia jungia tik konfrontavimo, kontrasto principas.

,, P r a g i e d r u l i a i ’’

Svarbiausiame Vaižganto kūrinyje ,,Pragiedruliai’’, kaip ir ,,Rimuose ir Nerimuose’’, nesunkiai

Leave a Comment