Žemaitės apysaka “Sename dvare”

Rašinys pagal Žemaitės apysaka “Sename dvare”

Šeimos meilė yra kantri maloninga, ji nesielgia neteisingai, netinkamai, nepasiduopda piktumumui, su džiaugsmu pritaria tiesai ir mylintiems šeimos žmonėms. Jos tarpusavio santykiai turėtų būti pagrįsti pasitikėjimu, pagarba, rūpestingu dėmesiu meile. Nuoširdūs ir gražūs šeimos santykiai – tai tiltas į didžiąją jos laimę.
Rerskaitęs apysaką “Sename dvare” iš nuostatos netekau žado. Toks gražus bendravimas , vienas kito supratimas pagarba ir tyri jausmai, privertė mane susimastyti.
Tos šeimos santykiai, tas tvirtas ryšys vienijantis juos, gali būti puikus idealas kitoms šeimoms.
Kūrinyje labiausiai patiko Maamatė. Ji trapi, žavi, romantiška ir atsidavusi menui asmenybė, kaip sakė Š. Ragana: “žemėje yra viena tikra vertybė, viena absoliuti vertybė – žmogaus siela.” Mamatės siela jautri atsidavusi vaikams ir muzikai. Ji viską išgyvendavo muzikoje. Pasinerdavo į josmelodijų skambėsį, gėrėdavosi jomis. Mamatė nuostabi mama, žmona draugė. Vaikams visuomet pakaks jos meilės, supratimo dėmesio. Ji niekada nepakels balso prieš juos, o atvirkščiai – pamokydama iskiepys jiems gyvenimo džiaugsmo. Mamatė jautė, kad menas taurina ir kelia žmogaus sielą. Veda jį toliau negu siekia šios dienos rūpesčiai. Jii ieško grožio , sugeba jį pamatyti ir bando parodyti sau ir vaikams, ypač dukrelei irutei . Savo pačios vaikystės aidui.
Apysakoje sename dvare vaikai vaizduojami mokantys suvokti pareigas, supratimą, ugdantys pagarbos jausmą ir beribę meilę savo tėvams. Jie nejaučia skirtumo tarp vargšo ar

r turtingo. Noriai bendrauja senyvo amžiaus žmonėmis, klausosi jie pasakojimų, pasineria į pasakų padavimų pasaulį. Vaikaigražiai bendrauja su kūrinyje vaizduojamu griežtu tėvu. Jis daugiau linkęs prie ūkio darbų, bet taip pat atsidavęs šeimai. Mažyliai svajoja apie tai, kaip jie kartu gyvens užaugę. Su tėvais su jų meilę, globa.
Laukimas ir svajonės tai aukso gyslos . Tas –žavus nežinojamas, kai širdis spurda iš nuostabos, tas naivus pasitikėjimas, kai užmiegi nutiesdamas laimės tiltą į svajones, tas švelnus, malonus kutenimas kai neaišku ko griebtis, kad viskas visiems būtu gerai. Tai yra pagrindinė šio kūrinio mintis – šeimos meilė, draugiškumas – tai yra amžinos vertybės.

Leave a Comment