TREČIOJI DALIS1944 metai. Vyksta mobilizacija į tarybinę armiją. Atsiranda žmonių, kurie priešinasi rusams ir jie nutaria pereiti per fronto liniją. Išvykstant miršta Adomo Vainoro motina. Keliaujantiems paspendžiama pasala ir jie išžudomi. Adomas lieka gyvas. Grįžta namo Gediminas. Išrenkami valdžios atstovai. Akvilė sugalvoja palikti Keršį ir išvažiuoti į miestą su Mariumi.Marius tampa apskrities pirmininku, Juodasis Bigė – apylinkės pirmininku. Tačiau Marius pradeda konfliktuoti su Žemažiūrevu ir Linartu. Jam pakvimpa partinio bilieto netekimu. Jam siūlo palikti Akvilę, bet jis nesutinka.Gediminas mokytojauja. Bet vėliau jį nušalina, atseit jis vaikus blogai mokina.Iš fronto grįžta Jurgis Vainoras be kojos.Milicininkas Kęstumieras myli Justę Vainorytę. Jis gaudo žmones ir juos išveža. Žemažiūrevas išsikviečia žmones tardymui, nes įtaria juos susidėjus su banditais.Iškviečia Keršį, Gediminą, Marių.Marių iškviečia už tai , kad jo biografijoje yra spragų- jo meilužė yra Akvilė- jos brolis Adomas partizanas, o tėvai priešinosi rusams. Gediminui siūlo laisvę, jeigu jis sutiks eiti į mišką ir būti informatoriumi. Bet jis nesutinka. Žemažiūrevui patinka kalbėti su žmonėmis, juos tardyti. Juos paleidžia, o Keršį laiko ilgiau. Akvilė grįžta į kaimą. Marius persirengia elgeta Nikodemu ir aplanko Akvilę. Jurgis įkalba Keršį padėti partizanams. Bekraunant maistą į valtį, Gediminą pagauna.Bet jis sugeba pabėgti su arkliais. KETVIRTOJI DALISRašoma apie tuos pačius žmones, kurie 3 dalyje norėjo bėgti per fronto liniją. Po jų užpuolimo, likusieji gyvi susiburia į būrį ir apsigyvena miške iškastame bunkeryje. Jų vadas tampa Adomas Vainoras. Būryje be Paugos, Gelažiaus, Valiušio, Grėnliūno ir kt. yra ir moteris Almonė. Būrio nariai eina į kaimą ir prašo maisto ir t.t. Vieną naktį Gelažius nušauna 2 žmones.Vėliau vienas iš būrio bando pabėgti iš būrio, bet jis paskęsta pelkėje.Vieną naktį jie užpuola miestelį ir nušauna 7 aukšto rango partijos vadovus. Adomą sužeidžia, bet jis pasprunka į bažnyčią. Prie jų būrio prisijungia dar 2 žmonės: Maksas ir Ernstas. Pasveikęs Adomas grįžta į būrį. Jis užstato Almonei vaikutį ir jie apsiženija. Būrys vykdo savo teismą rusams tarnaujantiems gyventojams: išžudo Kriauzų šeimą, nužudo Marę Karvelytę, tėvą ir sūnų Lukšius. .t. Adomo tėvą ir seserį su broliu išvežė į Sibirą, todėl šis dabar visiems keršina. Adomas priverčia Juodąjį Bigę priimti gyventi Almonę, nes jie gyveno miške ir Almonė turėjo netrukus gimdyti..Jis prigrasina mirtimi, jei ką nors padarys jo žmonai.Valius Valiušis slepiasi nuo žmonių. Jo tėvas sugalvoja vesti, tai jis padega būsimosios pamotės namą, kad ji atsikeltų gyventi pas juos. Kai tėvo nebūdavo namie, Valius “pasismagindavo” su tėvo žmona. Vėliau Valius sugalvojo nuvažiuoti pas partizanus ir pasiduoti. Tačiau jis vėliau pasirodo esąs išdavikas. Į mišką taip pat ateina Gediminas. Tačiau jis sutinkamas įtariai. Lauksodžio gyventojai verčiami stoti į “kolchozus”.Tačiau norinčių ne per daugiausia. Partizanai pagrobia važiuojantį į susirinkimą Marių Nemunį. Reikalauja už tai paleisti Goštautą, bet Žemažiūrevas nesutinka.Gediminas atvažiuoja pas Žemažiūrovą ir sako, kad reikia išlaisvinti Marių.Žemažiūrevas jau buvo pasmerkęs Marių žūčiai. Prieš tai Gediminas buvo davęs Mariui granatą. Kai jie atvažiuoja, Marius jau būna susiprogdinęs ir negyvi dar 2 žmonės. Partizanų žeminė sunaikinama, o jie spėjo pabėgti. Keršis padega savo tvartą ir išeina į mišką. Almonė su vaiku išeina iš J.Bigės namų ir ją nualpusią priglaudžia kunigas.Adomas galvoja, kad Almonė paskendusi, nes prie ežero rado jos šaliką ir buvo dingusi valtis. Adomas sugalvoja atkeršyti ir eina į buvusius tėvų namus, norėdamas užmušti ten gyvenančius milicininkus- Vykūbą Puplesį, Roką Krutulį ir Mikalojų Levaną. Tačiau ten jį per langą nušauna Juodasis Bigė.