Išsamus aprašymasKlasikiniu kūrybos laikotarpiu Gėtė rašo didįjį savo kūrinį – “Faustą”. Tai 2 dalių filosofinė tragedija. Šiuo laikotarpiu rašytojo žvilgsnis krypo į visuotinąsias tiesas, ieškojo pasaulio harmonijos, gyvenimo prasmės. “Faustas” – pasaulio ir žmogaus modelis, kurį Gėtė kūrė mažne visą gyvenimą. “Fausto” siužetas nėra originalus Jo šaknys vokiečių liaudies kūryboje, legendoje apie garsųjį burtininką daktarą Faustą. Tai didžiulės apibendrinančios reikšmės kūrinys. Jame atsispindi rašytojo pasaulėžiūros kitimas, epocha, nagrinėjami esminiai žmogaus būties klausimai. Filosofinėje tragedijoje herojus vaizduojamas ne tik kaip asmenybė, bet ir kaip dalelė viso žmonijos istorinio proceso. Daug dėmesio skiriama herojų vidiniams išgyvenimams, siekiams ir mintims, filosofinėms problemoms. Dramatinę įtampą lemia konfliktas tarp skirtingų idėjų, principų, nepasitenkinimas tuo, kas pasiekta, troškimas kažko nauja. “Faustas” ne tik drama, bet ir poema. Kūrinyje jungiami įvairūs žanrai, filosofinė poezija, meilės lyrika, satyra. Čia ir dainos, baladės, aforizmai, eiliuoti monologai ir dialogai, prozos intarpai. Drama dviejų dalių. 1-ąją dalį sudaro 25 scenos, II – 5 veiksmai. Pradžioje yra dedikacija ir du prologai: “Prologas teatre” ir “Prologas danguje”. I-ąją dalį galėtume pavadinti “Fausto nusivylimai ir ieškojimai”. Faustas – mokslininkas bet jis nusivylęs mokslu, nes savo žiniomis Faustas negali padėti žmonijai. Fausto nusivylimas toks didelis, kad jis nori nusižudyti, tačiau pasigirdusi Velykų rytmečio giesmė tarsi grąžina jj gyvenimui. Faustas ne tik mokslininkas. Jis – žmogus, jį jaudina gamtos grožis, žmonių džiaugsmas, jis nori patirti žmogiškosios būties pilnatvę. Pažinimas – jo gyvenimo prasmė. Faustas įkūnija kūrybinį pradą, jam svarbu niekad nesustoti, nepasijusti patenkintam. Priešingybė Faustui – Mafistofelis. Jis yra neigimo, griovimo dvasia. Mefistofelio būties esmė – pasitenkinimas. Gėtė parodo, jog abi jėgos reikalingos žmonijai – norint kurti nauja, reikia šalinti tai, kas atgyvenę. Mafistofelis niekina žmogų, jo protą, taurius jausmus, jis meluoja, apgaudinėja. Bet Mafistofelis pralaimi. J.V.Gėtė dramoje “Faustas” sprendžia žmoniško troškimo, ieškojimo, kaltės ir kančios problemas. Kūriniui būdingas įvairiausių meninių vaizdų derinys: realistiški vaizdai pinasi su fantastiniais, buitiškumas su romantika, satyra su lyriškumu. Simboliniai vaizdai paimti iš įvairių šaltinių: biblijos, senųjų germanų mitologijos, antikos, viduramžių, vokiečių liaudies pasakų bei padavimų.